- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2-14090-1084/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05725-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Ieškovas
- R. I.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Turto banko
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. patikslintą ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė R. I. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra išregistruota, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą – kavinę – barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25–31).
2. Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė šias aplinkybes:
2.1. Ieškovė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir vienintelė akcininkė, turėjusi 350 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Įmonė buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), vertėsi restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Bendrovė nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą – kavinę – barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini).
2.2. Ieškovė sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo inicijavimo, o (duomenys neskelbtini) sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnyje numatyta tvarka. Nors (duomenys neskelbtini). bendrovė buvo išregistruota, tačiau nebuvo išspręstas įmonei priklausiusio nekilnojamojo turto likimas, dėl ko nurodytas nekilnojamasis turtas yra įregistruotas įmonės vardu. Ieškovė, kaip vienintelė įmonės akcininkė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės į likviduotos įmonės vardu registruotą turtą pripažinimo.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes.
II. Atsikirtimai į ieškinį
4. Atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį (e. b. l. 60–61) prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu toks būtų pareikštas.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad panašiose bylose tokio pobūdžio reikalavimai pagal analogiją grindžiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Kadangi nėra priimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinasis įstatymas, nėra įteisintas šio įstatymo 7 straipsnyje siūlomas reglamentavimas, jog likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose yra formuojama teismų praktika tenkinti tokius reikalavimus.
6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus, nelaikyti tarnybos atsakovu šioje byloje ir nepriteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos bylinėjimosi išlaidų.
7. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
7.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalyje VĮ Registrų centrui yra numatyta kompetencija inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai juridinis asmuo neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo. Juridinio asmens išregistravimo iš juridinių asmenų registro momentas reiškia jo pabaigą (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Nuo šio momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti ir praranda CK 2.33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus juridinio asmens požymius. Išregistravus iš juridinių asmenų registro, juridinis asmuo nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nebelieka jo teisių ir pareigų perėmėjo. Tačiau tokio juridinio asmens turto administravimo tvarka nėra numatyta teisės aktuose. Teisinis reguliavimas nenumato ir galimybės VĮ Registrų centro iniciatyva likviduoto juridinio asmens turtą perduoti buvusiam juridinio asmens savininkui (akcininkui).
7.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Šiuo atveju, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Nacionalinė žemės tarnyba nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procese, ji nėra priėmusi jokių sprendimų dėl bendrovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto perėjimo valstybės nuosavybėn bei jo nėra įtraukusi į apskaitą. Šiame procese tarnyba nepriima jokių sprendimų dėl bešeimininkio turto perėjimo valstybės nuosavybėn. Kadangi tarnyba nėra priėmusi jokių administracinių aktų ar atlikusi veiksmų, kurie pažeistų ieškovės teises, bei byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad nekilnojamojo turto vienintelis savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl minėtas turtas negali pereiti valstybės nuosavybėn. Teismui pripažinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bešeimininkiu, VĮ Turto bankas galėtų inicijuoti bendrovės turto perėjimą valstybės nuosavybėn. Atsakovės teigimu, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės, kuri šiuo metu priklauso juridiniam asmeniui, pripažinimo, nėra susijęs su Nacionalinės žemės tarnybos priimtais administraciniais aktais ar atliktais veiksmais, kad byloje nėra ginčo tarp tarnybos ir ieškovės, Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje nelaikytina atsakove.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
9. Ieškovės atstovių, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. I. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo vienintelė 350 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų savininkė, taip pat ir vadovė (e. b. l. 6–11). Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo ir R. I. įmonės bei vėliau R. I. firmos „(duomenys neskelbtini)“, pertvarkytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkė ir vadovė.
10. Bylos duomenimis nustatyta, jog juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsniu, nepateikus metinių finansinių ataskaitų rinkinių, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro jo tvarkytojo iniciatyva (e. b. l. 6–11, 15). Duomenų apie tai, kad ieškovė, kaip juridinio asmens vadovė ir akcininkė, būtų inicijavusi juridinio asmens likvidavimo atšaukimą, nėra.
11. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (e. b. l. 12–14) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamojo turto objektus, t. y. (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., ir pastatą - kavinę - barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Registro tvarkytojo iniciatyva likvidavus juridinį asmenį, jo turto klausimas nebuvo išspręstas.
12. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų, kuriose skolininke būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra (e. b. l. 18). Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 32). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė duomenis, kad informacinės sistemos 2025 m. balandžio 30 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga (e. b. l. 68–72). Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis (e. b. l. 73–77), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiskaičiusi su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, buvo nepateikta GPM313 Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija už (duomenys neskelbtini) laikotarpį. Pagal pateiktas mokesčių deklaracijas ir (duomenys neskelbtini) turimais mokesčių apskaitos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) valstybės ir savivaldybių biudžetams, pinigų fondams neskolinga, mokestinės nepriemokos išieškojimas nevykdomas.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kreditoriai nepareiškė ieškinio teisme bendrovei dėl prievolių įvykdymo.
Dėl nuosavybės teisės į po bendrovės likvidavimo likusį turtą pripažinimo
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į likviduoto juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turtą, savo reikalavimą grįsdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu akcininko teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.
15. Byloje nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota supaprastinta tvarka – Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir jai nuosavybės teise priklausiusio turto klausimas nebuvo išspręstas.
16. ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Tokio likvidavimo procedūrą reglamentuoja CK 2.70 straipsnis. Pagrindinis likvidavimo supaprastinta tvarka skirtumas nuo kitų CK 2.106 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens likvidavimo pagrindų yra tas, kad, likviduojant juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo. Šiuo atveju Juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Kadangi registro tvarkytojas neturi duomenų apie juridinio asmens turtą ir skolas, įprastai likvidatoriaus atliekami veiksmai – kreditorių reikalavimų tenkinimas ir likusio turto paskirstymas – likviduojant juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva neatliekami. Taigi likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį. Įstatyme nenustatyta, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina tokio juridinio asmens dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kai įstatymas nenustato juridinio asmens turto perėjimo juridinio asmens dalyviams po juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva, nuosavybės teisė į tokį turtą teisme turi būti nustatoma ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444–448 straipsnių įtvirtinta tvarka, o ieškinio teisenos tvarka.
17. Klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas, kurio 7 straipsnis numato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo vadovautis nurodytu teisės aktu, nes, visų pirma, jis iki šiol nėra priimtas, antra, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijai (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022).
18. CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Minėto įstatymo 73 straipsnio 13 dalis numato, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota supaprastinta tvarka – juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, o šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka jo vardu registruotas turtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant klausimą, kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją būtina vadovautis ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, ir 73 straipsnio 13 dalimi. Tokios teismų praktikos laikomasi ir kitose bylose (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2302-661/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1813-864/2024 ir kt.).
20. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, jog jai, kaip vienintelei likviduotos bendrovės akcininkei, būtų pripažinta nuosavybės teisė į po bendrovės likvidavimo likusį turtą. Likvidavus bendrovę registro tvarkytojo iniciatyva, nebuvo paskirstytas juridinio asmens turtas, minėto turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra nepradėta, todėl egzistuoja pagrindas spręsti dėl minėto turto pripažinimo ieškovės nuosavybėn. Ieškovė buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus, kurie iki šiol egzistuotų, nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes ir į nurodytą teisinį reguliavimą, formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir pripažinti jai nuosavybės teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Įstatyme nenustatyta, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina tokio juridinio asmens dalyviams. Teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), todėl patikslintas ieškinys yra tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepareiškė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės patvirtino, kad, įvertinus teismų formuojamą praktiką, ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereiškia. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nespręstinas.
23. Šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra, todėl šių išlaidų atlyginimo valstybei klausimas taip pat nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 279 straipsniu, 290–291 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovės R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra išregistruota, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. į: 1) pastatą – kavinę – barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, patvirtintą teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.