Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo per 14 dienų įteikti atsakovui per laisvės atėmimo vietos administraciją 2019-02-21 (CPK 125 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno apygardos teismo 2017-09-08 nuosprendžio Nr. 1-200-493/2017, VSDFV Kauno skyriaus 2017-01-31 ir 2018-06-20 sprendimų dėl našlių pensijos skyrimo ir termino pratęsimo, 2019-02-12 pažymos Nr. KA-PZ1E-1848, duomenų apie asmens mirtį kopijos patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Atsakovas R. Ž. Kauno apygardos teismo 2017-09-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-200-493/2017 buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio asmens nužudymo. Nužudytojo asmens sutuoktiniui nuo 2016-10-23 buvo paskirta našlių pensija, kurios mokėjimo terminas pratęstas iki 2020-02-07. Ankstesniu teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-7874-814/2018) iš atsakovo ieškovui buvo priteista nuotolių atlyginimui už nukentėjusiam asmeniui išmokėtas pensijas už laikotarpį nuo 2016-10-23 iki 2018-02-28. Kadangi kompensacija (pensijos) mokama periodinėmis išmokomis ir jos mokėjimas buvo tęsiamas toliau, ieškovas prašo priteisti subrogacijos tvarka žalos atlyginimą ir už vėlesnį laikotarpį. Už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta iš viso 272,94 Eur, kurie subrogacijos tvarka priteistini ieškovo naudai iš atsakovo.

Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo šiuo metu galiojančios redakcijos 21 straipsnio 1 dalį, juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju susidarė subrogacijos situacija, t. y. atsirado trinariai santykiai: nukentėjęs asmuo, žalą padaręs asmuo ir asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos. Šiuo atveju VSDFV perėmė nukentėjusiojo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Taigi subrogacijos atveju įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Vietoje nukentėjusiojo į deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo įstoja VSDFV, kuri išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis; 6.290 straipsnio 3 dalis; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnis). Skolininko (atsakovo) padėtis tokiu atveju nesikeičia. Nesikeičia ir pats prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdis. Pažymėtina, kad VSDFV pareiga išmokėti draudimo išmokas socialiai apdraustiems asmenims kyla įstatymo pagrindu, įgyvendinant valstybinio socialinio draudimo tikslus (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas). Taigi, nukentėjusiajam išmokėjusi draudimo išmokas, VSDFV Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalies ir 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio (subrogacinio) reikalavimo teisę į nukentėjusiajam žalos padariusį asmenį - atsakovą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistina 272,94 Eur žalos atlyginimui subrogacijos tvarka.

Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokėtino žyminio mokesčio), nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo įstatymo nustatyta tvarka atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo R. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įstaigos kodas: 188677437, buveinės adresas: Kaunas, A. Mickevičiaus g. 42, naudai 272,94 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 94 euro centus) žalos atlyginimui subrogacijos tvarka už nukentėjusiam asmeniui išmokėtą našlių pensiją už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28.

Priteisti iš atsakovo R. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.