Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuotas N. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto su baudžiamojo poveikio priemonėmis: įpareigojimu per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui, uždraudimu naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones ir automobilio „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu (arešto bausmė atlikta);

4) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį– 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 60 parų arešto;

5) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalimi paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme iš dalies jas sudedant, prie neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė.

6) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalį vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimu,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. N. B. kaltinamas tuo, kad jis2021 m. birželio 2 d. 20.20 val. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė tris smūgius kumščiu sugyventinei L. T. į galvą, koja spyrė du spyrius į kairį šoną, tuo nukentėjusiajai šeimos narei L. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimo L. T. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. K. N. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažino visiškai ir parodė, kad po įvykio praėję daug laiko, dėl to įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau sutiko duoti parodymus. Iš teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad L. T. jo žmona, jie turi du bendrus vaikus. Prieš dvejus metus jie išsiskyrė, tačiau artimai bendrauja, bendrai prižiūri ir rūpinasi vaikais, jis dažnai gyvena buvusios žmonos namuose, veda bendrą ūkį, padeda buityje dirbti darbus. Santykiai su buvusia žmona ir jo vaikų motina geri. Jis dažnai atvažiuoja pas savo šeimą, nors pastaruoju metu dirba atsitiktinius darbus Kaune. 2021 m. birželio 2 d., apie 19 val. su draugu E. R. jam priklausančiu automobiliu atvažiavo pas L. T. tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), nupjauti žolės. Jis nebuvo vartojęs alkoholio, buvo blaivus. Jis pjovė žolę kieme. Kieme buvo ir buvusi žmona L. T.. Apie 20 val. 20 min. L. T. jam pradėjo priekaištauti, kad nesukasa daržo. Jis pasakė, kad pjauna žolę ir kitų darbų padaryti negali, pasiūlė parodyti, kaip kasti. L. T. supyko, pradėjo kolioti, įžeidinėti, priekaištauti dėl pinigų, dėl komunalinių mokesčių. Tarp jų kieme kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. T. labai susinervino, pastvėrė molinį puodelį ir juo smogė jam per kairę ranką, pataikydama į dilbį. Smūgis buvo stiprus. Jis pajuto stiprų, aštrų skausmą, todėl po smūgio iš skausmo bandė ją sulaikyti, atsitraukti nuo savęs, bet L. T. muistėsi, bandė ištrūkti, todėl jis pargriovė už drabužių ant žemės, kad nurimtų. L. T. bandė laikyti ant žemės, bet ji priešinosi, todėl smogė L. T. kumščiu gal tris smūgius į galvą. Kur pataikė tiksliai nematė, nes nežiūrėjo. Smogė stipriai, nes norėjo apsiginti nuo žmonos. Supranta, kad L. T. galėjo skaudėti nuo smūgių. Gulėdama ant žemės, L. T. bandė jam įkąsti į kairės kojos blauzdą. Jam labai skaudėjo, todėl kumščiu smogė du smūgius gulinčiai ant žemės L. T. į kažkurį šoną. Smogė stipriai kumščiu, kad žmona jam nekąstų į koją, kad paleistų. Po dviejų smūgių į šoną L. T. paleido. Jis iškarto atsitraukė ir nubėgo į automobilį. E. R. jau buvo surinkęs įrankius ir buvo automobilyje. Nežino, ar kas nors matė jo ir buvusios žmonos konfliktą. L. T. iškarto skambino policijai, todėl jis sėdo į automobilį, kuriame sėdėjo E. R. ir jie išvažiavo į Kauną. Jam labai skaudėjo kairę ranką, todėl iškarto nuvažiavo į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros jam konstatavo kairio dilbio lūžimą. L. T. pretenzijų neturi. Konfliktą pradėjo buvusi žmona. Ji smogė moliniu kavos puodeliu, kurio apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo. Kur po to dingo puodelis, nežino. L. T. smogė tris smūgiu kumščiu į galvą ir du smūgius kumščiu į šoną, nes gynėsi nuo jos. L. T. alkoholio nevartoja, tačiau yra impulsyvi, ūmaus būdo (b. l. 83 – 84, 88). K. N. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

3. Vadovaujantis BPK 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka ir kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir jie patvirtina kaltinamojo kaltę.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji L. T. parodė, kad su N. B. santuokoje buvo apie 12 metų, bet šiuo metu išsiskyrę. Turi du bendrus vaikus. N. B. jos sugyventinis, veda bendrą ūkį. Jis išlaiko mažamečius vaikus, padeda buityje, gyvena kaip šeima. 2021 m. birželio mėnesį jos ir N. B. santykiai buvo pašliję, pykosi, todėl jis laikinai gyveno draugo namuose Kaune, bet ją lankydavo. 2021 m. birželio 2 d. apie 18.00 val. ji nuvažiavo dviračiu į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini) paruošti lysves. Mama buvo namo viduje. Netrukus atvažiavo N. B. su draugu E. R. automobiliu „Toyota“. E. R. automobilį pastatė už sodybos ribų. N. B. pradėjo kieme pjauti žolę, o E. R. ją kišo į maišus. Ji paprašė N. B. sukasti daržą, bet jis atsisakė padėti, todėl ji susinervino, labai supyko. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji N. B. pradėjo priekaištauti, įžeidinėjo, priekaištavo dėl įvairių buitinių dalykų. N. B. taip pat pradėjo ją žodžiais įžeidinėti, todėl, pastvėrusi molinį puodelį, juo tyčia smogė ar metė (tikslai neprisimena) N. B. vieną smūgį per kairę ranką, pataikydama į dilbį. Iškarto po jos smūgio į ranką N. B. „pasiuto“ ir, sugriebęs už drabužių, pargriovė ją ant žemės, laikė ranka prispaudęs, bet ji priešinosi, keikė jį. N. B. stipriai smogė kumščiu gal tris smūgius jai į galvą. Ji gulėjo ant šono, todėl susilenkusi tyčia įkando stovinčiam N. B. į kairės kojos blauzdą. Įkando ir paleido, nes N. B. tuo pat metu jai stipriai smogė ar spyrė du smūgius į kairį šoną. Kuo jai smogė ar spyrė N. B., tiksliai nežino, nes buvo susirietusi ir nematė. Iš pradžių manė, kad N. B jai du kartus į kairį šoną smogė medine lazda, bet galėjo spirti koja. Nuo N. B. smūgių staiga pradėjo skaudėti kairį šoną, todėl susirietė gulėdama. N. B. atsitraukė ir pabėgo iš kiemo link automobilio. N. R. buvo prie savo automobilio ir konflikto nematė. Jos tėvai buvo name, jų kieme nebuvo ir jie nieko nematė. Kai N. B. ir E. R. išvažiavo, ji telefonu apie konfliktą pranešė BPC. Jai buvo konstatuotas kairės pusės šonkaulio lūžimas. Dėl šonkaulio lūžimo ji gydėsi ambulatoriškai. Jokių gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia, sugyventiniui N. B. pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Su N. B. susitaikė (b. l. 16 – 17).

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad N. B. gyvena jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). N. B. išsituokęs, tačiau bendrauja su savo buvusia žmona L. T., dažnai lanko bendrus vaikus. Jis pagal galimybes padeda finansiškai savo šeimai, padeda buityje, nuolat artimai bendrauja su savo buvusia žmona, dažnai būna ir pagyvena šeimos namuose, moka komunalinius mokesčius. 2021 m. birželio 2 d. N. B. paprašė iš Kauno nuvežti jį pas buvusius uošvius, nes reikėjo nupjauti žolę. Apie 19 val. jam priklausančiu automobiliu su N. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). N. B. buvo blaivus. Sodybos kieme N. B. dalgiu pjovė žolę, o jis žolę kišo į maišus. Kieme buvo N. B. buvusi žmona L. T.. Jis girdėjo, kad L. T. ir N. B dėl kažko susipyko, jie ginčijosi, šaukė, rėkė vienas ant kito. L. T. buvo blaivi, bet labai agresyvi. L. T. priekaištavo, kad N. B jai nepadeda kasti daržo. Konflikto metu L. T. pradėjo mėtyti akmenis į automobilį. N. B kažką žmonai pasakė, o L. T., būdama kieme nuo N. B apie 2 – 3 metrų atstumu, tyčia metė į N. B rankose laikytą didelį molinį baltos spalvos puodelį. N. B ranka dengėsi galvą ir puodelis, atsitrenkęs pataikė N. B į kairę ranką. N. B pasakė, kad lūžo ranka, kad pajuto skausmą. Jis to metu jau buvo automobilyje. N. B atėjo į automobilį, o L. T. vijosi ir mėtė link automobilio akmenis. Jie išvažiavo. A. N. sakė, kad jam labai skauda kairę ranką, matė, kad jis susiėmęs ranką, žemiau alkūnės, dejavo iš skausmo. Ranka paraudo, pradėjo tinti, todėl su N. B. iškarto nuvažiavo į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros N. B. konstatavo kairės rankos kaulų lūžimą (b. l. 32 – 33).

6. Kauno VTMT specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad L. T. konstatuota kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kairės krūtinės ląstos X šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b. l. 24 – 25).

Motyvuojamoji dalis

7. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo E. R. parodymai patvirtina, kad N. B. m. birželio 2 d. 20.20 val. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė tris smūgius kumščiu sugyventinei L. T. į galvą, koja spyrė du spyrius į kairį šoną. Tokiu būdu nesunkiai sutrikdė L. T. sveikatą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Remiantis tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais akivaizdu, kad nors ir L. T. neteisėtai panaudojo fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu, tačiau jokios aplinkybės negali pateisinti jo panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu. Akivaizdu, kad L. T. negalėjo kelti didelės grėsmės nei jo sveikatai, nei gyvybei, išskyrus tai, ką neteisėto buvo padariusi, kadangi ji gulėjo ant žemės ir fizinis smurtas jos atžvilgiu buvo panaudotas jai gulint ir nekeliant pavojaus kaltinamojo gyvybei ir sveikatai.

8. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo N. B. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

9. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

11. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgiant į bylos duomenis, matoma, jog kaltinamasis N. B. iš esmės veda bendra gyvenimo būdą su L. T., bendrai rūpinasi vaikais. Tokiu būdu galima tvirtinti, kad nors ir išsiskyrę, bet yra sugyventiniai.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. B., nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą t. y. jis tyčia smogė tris smūgius kumščiu sugyventinei L. T. į galvą, koja spyrė du spyrius į kairį šoną, tuo nukentėjusiajai šeimos narei L. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimo L. T. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

13. Šiuo atveju tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas kilo tarp kaltinamojo ir jos sugyventinės L. T.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamojo draugas E. R. matė, kad N. B. ir L. T. ginčijosi ir patvirtino faktą kad nukentėjusioji metė puoduką, tokiu būdu N. B. sužalodama. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis susiginčijo su buvusia žmona L. T., jie apsižodžiavo ir įpykusi L. T. metė į jį molinį puoduką ir tokiu būdu jam sužalojo ranką. Dėl neteisėtų L. T. veiksmų jis labai įpyko, sugriebė ją, parvertė ant žemės, sudavė tris smūgius kumščiu į galvą. K. L. T. spėjo jam dar įkasti, todėl įpykęs sudavė kumščiu į šoną. Jo kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką, patvirtina pati nukentėjusioji L. T.. Nukentėjusioji neneigė, kad metė į kaltinamąjį puodelį, kad su juo ginčijosi, koliojosi, sužalojo jam ranką ir patvirtino kaltinamojo parodymus, kad jis įpykęs, po šių jos neteisėtų veiksmų, ją parvertė ant žemės, sudavė tris smūgius į galvą, du smūgius į šoną, dėl ko įvyko kūno sužalojimai, kurie buvo patvirtinti specialisto išvados, kurioje nustatyta, kad minėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai padarytas krūtinės ląstos X šonkaulio lūžimas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais akivaizdu, kad nors ir L. T. neteisėtai panaudojo fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu, tačiau jokios aplinkybės negali pateisinti kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu

14. Taigi visų šių duomenų visuma iš esmės sutampa, minėti duomenys patvirtina vieni kitus ir iš šių duomenų visumos teismas daro išvadą, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės jog N. B.: 2021 m. birželio 2 d. 20.20 val. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė tris smūgius kumščiu sugyventinei L. T. į galvą, koja spyrė du spyrius į kairį šoną, tuo nukentėjusiajai šeimos narei L. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimo L. T. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

15. Minėti smurtiniai veiksmai, nulėmę nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai padarymą, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad nesunkiai sutrikdyta kaltinamojo šeimos narės sveikata – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo N. B. veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

16. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2 699/2016).

17. N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis ), teismas daro išvadą, jog N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra tai, kad jo padarytą nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusioji, kuri buitinio konflikto metu, dėl to, kad kaltinamasis N. B. atsisakė kasti lysvę, metė puodelį į kaltinamojo veidą, kas jam sukėlė skausmą ir atgalinę reakciją nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už anksčiau jo padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Bylos duomenimis kaltinamasis turi 6 teistumus, yra teisiamas 19 kartą (b. l. 35 – 50), kaltinamasis eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l.58 – 76), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 79). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

18. Kadangi kaltinamasis N. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikoma BK 64¹straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

19. Įvertinus duomenis apie padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta dar iki Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymo priėmimo, pagal kurį N. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė, atkreipiant dėmesį ir į nukentėjusiosios L. T. asmenybę ir į tai kad iš byloje esančios medžiagos matoma, jog kaltinamasis ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, išimtinai tik prieš buvusią žmoną ir esamą sugyventinę L. T. arba susijusias su ja, teismas daro išvadą, jog buvę sutuoktiniai yra konfliktiško būdo ir kitu būdu nesugeba išspręsti kylančių konfliktų, L. T. savo poelgiais išprovokuoja N. B. atlikti nusikalstamus veiksmus, bet nepaisant to, abu toliau veda bendrą ūkį ir kartu augina vaikus, bendrauja. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, daro išvadą, kad bausmės tikslai N. B. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo buvusį netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl taikant BK 75 straipsnio nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas.

20. N. B. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant N. B.. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai). Taip pat kaltinamajam tikslinga skirti pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

21. Pažymima, jog tuo atveju, jei N. B. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

22. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudeda. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (to paties straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (to paties straipsnio 3 dalis).Toks bausmių bendrinimas yra grindžiamas nuostata, jog asmuo, padaręs naują nusikalstamą veiką, tuo metu kai dar yra neatlikęs jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra pavojingesnis, todėl poveikio priemonės yra griežtesnės, o pasekmės sunkesnės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-83-361/2019).

23. Byloje nustatyta, kad N. B. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu už 2021 m. birželio 21 d. padarytas nusikalstamas veikas, jam buvo paskirta 1 metų ir 4 mėnesių metų laisvės apribojimo bausmė, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 14 d. Taigi kaltinamasis 2021 m. birželio 2 d. nusikaltimą padarė dar iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl pagal BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalį prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitoma Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu atlikta bausmės dalis, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti proceso klausimai

28. N. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekama galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o jį pradėjus vykdyti, panaikinama (b. l. 89 – 90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laivės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti N. B. galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laivės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, pridėti prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir skirti N. B. galutinę 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laivės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, įskaityti į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu atliktą bausmės dalį, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalimi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – N. B. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant N. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti N. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį N. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.