Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė, ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį pakeitus į 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, V. Č. 5 Eur, gautus iš nusikalstamos veikos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 5 Eur, paimtus iš V. Č., paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir T. G. bei T. S., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Č. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 28 d. vakare, (duomenys neskelbtini), tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau, kaip 15,981 g baltos spalvos medžiagos, savo sudėtyje turinčios psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios grynoji masė yra 1,415 g, kurią neteisėtai laikė supakuotą į užspaudžiamus plastikinius maišelius automobilyje „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šią psichotropinę medžiagą 2021 m. kovo 29 d. apie 12.28 val. automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. Č., atgabeno prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir automobilyje neatlygintinai perdavė 0,070 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino T. G., pas kurį tą pačią dieną, apie 12.41 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), šią psichotropinę medžiagą asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 29 d. apie 16.29 val., automobiliu „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. Č., atgabeno prie namo esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilyje, už 5 Eur pardavė 0,076 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino T. S., pas kurį tą pačią dieną, apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) šią psichotropinę medžiagą asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai laikė automobilio „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės priekinėje kišenėje psichotropinę medžiagą - amfetaminą, kurio grynoji masė 1, 269 g, supakuotą į septyniolika plastikinių užspaudžiamų maišelių, kol 2021 m. kovo 29 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 17.15 val. automobilio apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl V. Č. skirtinos bausmės, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančią aplinkybes, ankstesnį teistumą, kitus asmenį charakterizuojančius duomenis. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo aspektais nėra skundžiamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, prašoma ją švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir nuteistajam paskirtą bausmę švelninti nėra pagrindo.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

8. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

9. Skundžiamu nuosprendžiu V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šią nusikalstamą veiką yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ir paskirdamas sankcijoje numatytos rūšies bausmę bei nustatydamas artimą minimaliam jos terminą, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė, bausmę individualizavo teisingai.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti V. Č. artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę pagrindė tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino kaip rodančias, kad paskyrus švelnesnės rūšies bausmę BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje V. Č. teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu buvo atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra (3 t., b. l. 4–6, 9–15). Skundžiamu nuosprendžiu V. Č. taip pat nuteistas už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimas tyčinis, padarytas turint tikslą minėtas medžiagas platinti ir yra pavojingesnis už praeityje padarytą nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą). Pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo elgesys nebuvo spontaniškas ar atsitiktinis (dėl psichotropinių medžiagų pardavimo nuteistasis tarėsi iš anksto, psichotropinės medžiagos atlygintinai buvo išplatintos ne vieną kartą, ne vienam asmeniui). Be to, sunkų tyčinį nusikaltimą V. Č. padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už ankstesnę tyčinę nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimo metu, kai nuteistajam buvo taikoma intensyvi priežiūra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs koreguoti savo elgesį, išvadų nepadarė, anksčiau jam taikyta arešto bausmė, bausmės vykdymo atidėjimo institutas, pozityviems elgesio pokyčiams įtakos neturėjo. Nuteistas taip pat ne kartą baustas administracine tvarka (iki ir po nusikalstamos veikos padarymo) (3 t., b. l. 16–19), nedirbo (3 t., b. l. 20, 21), nors registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie pastangas įsidarbinti, ar negalėjimą dirbti dėl objektyvių priežasčių (aplinkybių) po to, kai 2020 m. sausio 20 d. nutraukė darbo teisinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 117), bylos medžiagoje nėra. Nuteistajam 2020 m. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl metilamfetamino vartojimo, priklausomybės sindromas (3 t., b. l. 26), tačiau su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusių problemų nuteistasis nesprendė (tokie duomenys nepateikti).

11. Šios aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties ir nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Nors byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jos nepakanka nuteistajam paskirtos bausmės švelninimui. Ši aplinkybė nuosprendyje buvo aptrata ir įvertinta ir nuteistajam, nors ir esant neigiamai jo charakteristikai, buvo paskirta ženkliai mažesnė, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmė. Taigi BK 54, 61 straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo, o paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra akivaizdžiai per griežta. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo V. Č. paskirtą bausmę švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

12. Pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę įvertino ir nuosprendyje dėl šio straipsnio netaikymo V. Č. motyvuotai pasisakė. Šioje byloje nustatytas, su nuteistojo padarytu nusikaltimu ir jo asmenybe susijusias, aplinkybes BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste vertinti kitaip ir daryti priešingas, negu pirmosios instancijos teismas, išvadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. V. Č., kaip minėta, naują sunkų tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, kai jam buvo taikoma intensyvi priežiūra, nors dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino ir gailėjosi, jo elgesį visuomenėje ir asmenybę charakterizuojantys duomenys, pastangų keisti savo gyvenimo būdą nebuvimas rodo nekritišką nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės bausmės nuteistajam paskyrimas aiškiai neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų ir paskirties, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Šios išvados skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis gali dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo kaltės neneigė, o narkotinių medžiagų kiekis neviršijo didelio kiekio, nepaneigia. Šios aplinkybės nėra išimtinės ir daug mažesnio padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio nerodo, kaip ir nesudaro pagrindo V. Č. asmenybę vertinti, kaip mažiau pavojingą. Į šias aplinkybes buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertintos skiriant bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

13. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę V. Č., padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas. Bendrinant bausmes, BK 64 straipsnio nuostatos pritaikytos teisingai. Esant šioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. Č. gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.