Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl teismo leidimo grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamosios vietos valstybę išdavimo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

23. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas leisti grąžinti vaikus į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų (ne)priėmimo

25. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priimti naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) raštą.

26. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

27. Nagrinėjamu atveju dalis suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) pateiktų naujų įrodymų buvo sudaryti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam pareiškėjo prašymą dėl vaikų grąžinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl kiti suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) pateikti nauji įrodymai, kurie buvo sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat nepriimami ir nevertinami. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad prašomų priimti naujų įrodymų suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės gauti ir (arba) pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, jog nėra ir sąlygų išimties dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taikymui.

28. (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjas pateikė naujus rašytinius paaiškinimus dėl negalimumo priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

29. CPK 323, 338 straipsniuose įtvirtinta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama.

30. Apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškėjo rašytinių paaiškinimų prieina išvadą, kad jais siekiama papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais. Kaip minėta, bylos apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, kaip atskirojo skundo papildymą.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

31. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu (duomenys neskelbtini), jų santuoka nėra sudaryta.

32. (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – jų duktė (duomenys neskelbtini).

33. Abu vaikai turi Lietuvos pilietybę.

34. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) su vaikais atvyko į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini).

35. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) su vaikais lankėsi (duomenys neskelbtini).

36. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) su vaikais grįžo į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini).

37. (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatė laikiną vaikų globą pareiškėjui. Sprendimas neįsiteisėjęs, nes suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) sprendimą apskundė (duomenys neskelbtini).

38. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismą su ieškiniu, prašydama atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų tėvo (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų motina, priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinys priimtas (duomenys neskelbtini).

Dėl vaikų (ne)grąžinimo

39. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

40. Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalį vaiko išvežimas ar laikymas kitoje, nei yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, valstybėje, pripažįstamas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

41. Vaiko neteisėto išvežimo ir (arba) negrąžinimo pasekmės yra tos, kad pažeidžiamos globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės šią teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto išvežimo ar laikymo. Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jį neteisėtai išvežus iš gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrąžinant.

42. Hagos konvencijos 1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad vaikas turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Vaiko grąžinimu siekiama kuo greičiau atkurti buvusiąją padėtį, kad būtų išvengta faktiškai dėl neteisėtų vieno iš tėvų veiksmų susiklosčiusios situacijos įteisinimo, paliekant vaiko globos ir tėvų valdžios įgyvendinimo klausimą spręsti jurisdikciją dėl šio klausimo išsprendimo turinčiam teismui (Hagos konvencijos 19 straipsnis).

43. Hagos konvencijoje apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grąžinimo, yra įtvirtinta keletas išimčių, paremtų objektyviu konkretaus vaiko ir jo aplinkos įvertinimu (Hagos konvencijos 12, 13, 20 straipsniai). Būtent bylą nagrinėjančiam teismui kiekvienu konkrečiu atveju yra palikta teisė priimti sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti vaiką ar atsisakyti jį grąžinti. Teismai, vykdydami aptartų teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus, šios kategorijos bylose, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimą, bei jį įgyvendinančių nuostatų (iš vieno pusės) ir vaiko interesų (iš kitos pusės), o vaiką atsisakyti grąžinti tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiškiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-686-881/2023).

44. Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas yra užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrąžinimo atvejus, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko negrąžinimo šiuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016).

45. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad iki vaikų išvykimo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) vaikų tėvai (pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo) naudojosi vaikų globos teisėmis. Iki suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) išvykimo su vaikais į Lietuvą šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas sutiko su tuo, jog vaikai liktų nuolat gyventi Lietuvoje po išvykimo iš (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytos aplinkybės atitinka neteisėto vaikų laikymo Lietuvoje aplinkybes Hagos konvencijoje numatyta prasme.

46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas suprato, jog suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) išvyko nuolat gyventi į Lietuvą (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Išklausius pirmosios instancijos teismo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašą (72–73 min.), nustatyta, kad apeliantas į Tarnybos atstovo klausimą, kaip jis suprato suinteresuoto asmens išvykimą su vaikais iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (duomenys neskelbtini), atsakė, jog turėjo tokį jausmą, kad suinteresuotas asmuo pagrobia iš jo vaikus. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) supakavo daiktus (vaikų žaislus, drabužius ir kt.) ir išvyko į Lietuvą. Suinteresuotas asmuo su vaikais į (duomenys neskelbtini) grįžo (duomenys neskelbtini) aplankyti vaikų tėvą, turėdama bilietus grįžimui atgal į Lietuvą. Aplinkybė, kad vaikų tėvas sužinojo apie vaikų išregistravimą iš darželio (duomenys neskelbtini) (taigi, neliko valstybinių išmokų vaikams), patvirtina, kad pareiškėjas neabejotinai suvokė suinteresuoto asmens su vaikais išvykimą iš (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į Lietuvą. Taigi, apeliantas suvokė, kad (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo su vaikais atvyko į Lietuvą (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi.

47. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ir į kurią negrąžinamas, klausimą, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko ir jo tėvų (globėjų) interesų balansą. Vaiko interesams tokiu atveju visgi teiktinas pagrindinis dėmesys, nes vaikas yra socialiai jautresnis, labiau pažeidžiamas, negu jį globojantys suaugę asmenys. Prioritetas vaiko interesų apsaugai teiktinas, atsižvelgiant į tai, kad valstybės įvairių tarptautinių organizacijų lygmeniu yra išreiškusios valią, jog, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų (nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai), svarbiausia – vaiko interesai (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas atitinka taip pat Hagos konvencijos preambulėje įtvirtintą nuostatą, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausi yra vaikų interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-910/2022).

48. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, šioje nutartyje pasisakys dėl byloje nustatytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, turinčių reikšmės šios kategorijos byloms Hagos konvencijos ir Reglamento normų taikymo aspektu. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ir byloje nėra ginčo, kad mažamečiai vaikai neteisėtai laikomi Lietuvoje, neturint apelianto sutikimo. Pagal Hagos konvenciją neteisėtas nepilnamečio vaiko išvežimo ar laikymo faktas nėra absoliutus pagrindas visais atvejais grąžinti jį į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, nes kai kuriais išimtiniais atvejais toks grąžinimas prieštarautų vaiko interesams. Hagos konvencijos 12, 13 straipsniuose įtvirtintos bendros taisyklės išimtys ir pagrindai, pagal kuriuos teismas turi teisę atsisakyti išduoti leidimą grąžinti vaiką į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

49. Hagos konvencijoje numatytos šios išimtys, kurias gali taikyti valstybės, į kurią neteisėtai išvežtas vaikas, teismai ir kurių bent vienos pakanka, kad būtų atsisakyta grąžinti vaiką į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas: 1) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas); 2) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas); 3) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas); 4) vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis); 5) procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).

50. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas grąžinti vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, vadovavosi Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko grąžinimo išimtimi.

51. Pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalį vaiką atsisakoma grąžinti į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, jei įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vaikai jau yra prisitaikę prie naujos aplinkos ir šios aplinkos pakeitimas neatitiktų jų interesų. Apeliantas teigia, kad byloje nenustatyta, jog vaikus ir jų naują aplinką sietų stiprus nuolatinis fizinis ir emocinis ryšys, o nuolatinis vaikų gyvenimas (duomenys neskelbtini) labiausiai atitiktų geriausius vaikų interesus.

52. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žodis „prisitaikymas“ Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies kontekste apima du elementus. Pirma, jis apima fizinį elementą – įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą – saugumą ir stabilumą. Žodis „nauja aplinka“ apima vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes. Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrąžinimo atvejus, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko negrąžinimo šiuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016).

53. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl šio Hagos konvencijoje įtvirtino vaiko negrąžinimo pagrindo taikymo, turi būti konstatuotas daugiau negu paprastas prisitaikymas prie esamos fiziškai supančios aplinkos. Atsisakymas grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę dėl jo prisitaikymo naujoje gyvenamojoje aplinkoje yra galimas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad vaiką ir jo naują aplinką sieja toks stiprus nuolatinis fizinis ir emocinis ryšys, jog gali būti konstatuojamas esamos situacijos stabilumo požymis. Teismas negali remtis vienu faktu, bet turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu. Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, įvertinus, be kita ko, vaiko amžių, būsto sąlygas, bendravimo ryšių susiformavimą, ryšį su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kartu, ir kitas aplinkybes, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-245-450/2023).

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ir į kurią nėra grąžinamas, klausimą, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko ir jo tėvų (globėjų) interesų balansą, tačiau vaiko interesams teikiamas pagrindinis dėmesys, nes vaikas neabejotinai yra socialiai jautresnis, pažeidžiamesnis už jį globojančius suaugusius asmenis. Toks aiškinimas atitinka ir Hagos konvencijos preambulėje įtvirtintą nuostatą, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausi yra vaikų interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-910/2022). Šiems interesams teiktinas prioritetas prieš teisėtus vaiko tėvų (globėjų) interesus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimas byloje C-195/08 PPU 51 p.; Monako apeliacinio teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimas atsisakyti grąžinti vaiką į Ispaniją Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu byloje Nr. HC/E/MC 510).

55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir įrodymais pagrįstą išvadą apie reikšmingą apelianto ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) vaikų prisitaikymą prie naujos aplinkos Lietuvoje, dėl ko vaikų grąžinimas į (duomenys neskelbtini) neatitiktų abiejų vaikų geriausių interesų.

56. Nustatyta, kad abu vaikai Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), t. y. šiuo metu jau daugiau nei vienerius metus. Į teismą su pareiškimu dėl vaikų grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę apeliantas kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. tik po beveik vienerių metų (be dvejų dienų) nuo vaikų išvežimo iš (duomenys neskelbtini), nors apie vaikų negrįžimą suprato jau (duomenys neskelbtini) (be kita ko, vėliausiai (duomenys neskelbtini).). Akivaizdu, kad per vienerių metų laiko tarpą abu vaikai puikiai adaptavosi naujoje gyvenamojoje aplinkoje.

57. Berniukas (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini), o mergaitė (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) taip pat lanko tą patį lopšelį-darželį. Šios įstaigos sudarytoje berniuko (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodyta, kad per savaitę laiko vaikas puikiai adaptavosi, motina dėjo visas pastangas, jog berniukas nepatirtų didelio streso naujoje aplinkoje. Šiuo metu vaikas labai gražiai taria žodžius, kalba pilnais sakiniais, turi gerą atmintį, noriai bendrauja su bendraamžiais ir suaugusiais, turi daug draugų ir pats yra draugiškas. Vaiko elgesys darželyje yra teigiamas, mandagiai ko nors paprašo, padėkoja už paslaugą, kultūringai elgiasi prie stalo, žaidžiant grupėje ir lauke, į klausimus atsakinėja reikiama intonacija. Vaikas yra nepaprastai smalsus ir viskuo besidomintis, ypatingai domina stalo žaidimai, įvairūs konstruktoriai, su jais sukonstruoja įvairiausias būtybes ir būtinai apie jas papasakoja, pasikviečia draugus kartu pažaisti. Taigi, iš nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad berniukas sėkmingai prisitaikė prie naujos aplinkos, kuri užtikrina geriausius berniuko interesus nepatirti streso, laisvai bendrauti jam suprantama kalba su bendraamžiais draugais ir suaugusiais, žaidimų pagalba lavinti savo gebėjimus, turėti puikias sąlygas jo asmenybės visapusiškam augimui ir ugdymui.

58. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame dviejų aukštų name, pirmame aukšte įsikūrę vaikų seneliai, o antrame aukšte gyvena suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) su vaikais ir jos brolis (vaikų dėdė). Vaikai turi atskirą žaidimų kambarį, miega kartu su vaikų motina viename kambaryje. Vaikų gyvenamoji aplinka tvarkinga, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Tarp motinos ir vaikų yra jaučiamas artimas ryšys. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos specialistai išklausė berniuko (duomenys neskelbtini) nuomonę. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini), specialistai su mergaite nebendravo. Su berniuku (duomenys neskelbtini) bendrauta jo gyvenamosios vietos kieme. Vaikas buvo drąsus, noriai bendravo su specialistais, atsakinėjo į klausimus. Pats parodė savo kambarį, buvo aktyvus, geros nuotaikos ir viskuo besidomintis. Vaikas gerai kalba lietuvių kalba, tačiau neištaria tam tikrų žodžių, supranta užduodamus klausimus ir sugeba į juos atsakyti, nurodė, kad myli motiną, su tėvu bendrauja telefonu. Jis nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), nori būti su motina, turi gražius namus ir savo kambarį, jam patinka eiti į darželį, nes ten turi daug draugų.

59. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) darželio psichologės ir pedagogės (duomenys neskelbtini), t. y. iki vaikų atvykimo į Lietuvą, atliktame berniuko (duomenys neskelbtini) stebėjime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sunkiai integravosi (duomenys neskelbtini), jam sunku žaisti kartu su kitais vaikais, jis neina su jais žaisti, žaidžia savo paties žaidimus ir neatrodo susidomėjęs kitų vaikų žaidimais, ar bendru žaidimu, jis šiek tiek užsidaro savyje, nebando bendrauti su kitais vaikais, kalbos supratimas – kalba bendrai paėmus.

60. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad šiuo metu nuolatinis abiejų vaikų gyvenimas (duomenys neskelbtini) labiausiai atitinka geriausius abiejų vaikų interesus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mažamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) vienerius metus Lietuvoje turi saugią ir stabilią aplinką, gyvena kartu su motina, seneliais, dėde, yra aprūpinti tinkamu būstu, vystymuisi reikalingomis priemonėmis, lanko darželį, turi draugų, nori gyventi kartu su motina, turi galimybę bendrauti su tėvu. Lietuvoje vaikai yra užmezgę ryšius su artimaisiais giminaičiais, todėl turi galimybę bendrauti su didesniu artimųjų asmenų ratu nei (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje berniukas (duomenys neskelbtini) nebuvo prisitaikęs prie aplinkos, neturėjo draugų darželyje, turėjo kalbos barjerą, dėl kurio buvo sunku laisvai bendrauti darželyje su bendraamžiais.

61. Byloje nėra ginčo, kad mažamečiais vaikais motina rūpinasi nepertraukiamai nuo jų gimimo, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl vaikų negrąžinimo, pagrįstai atsižvelgė į geriausius abiejų vaikų interesus. Mažamečių vaikų fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jų amžių, sutampa su jų motinos aplinka. Abu vaikai per jų gyvenimo laikotarpį su motina yra praleidę daugiausia laiko, abu vaikai yra prisirišę prie motinos. Taigi, abiejų mažamečių vaikų grąžinimas į (duomenys neskelbtini) dėl suinteresuoto asmens konfliktinių santykių su pareiškėju, neabejotinai sukels vaikams stresą ir neigiamas emocijas dėl fizinės ir socialinės aplinkos pasikeitimo ir glaudaus ryšio su vaikų artimaisiais giminaičiais ir draugais nutraukimo. Taigi, abiejų vaikų grąžinimas į jų gyvenamosios vietos valstybę prieštarauja geriausiems abiejų vaikų interesams ir gali pažeisti jų artimus ryšius su motina ir galimybę bendrauti su kitais artimaisiais giminaičiais ir bendraamžiais draugais. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo pažeidžia pareiškėjo galimybę bendrauti su vaikais ir teisę dalyvauti jų auklėjime.

62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos išvadoje nurodytas vaikų gyvenimo sąlygas Lietuvoje, vaikų glaudžius emocinius ryšius su motina, kuri jais rūpinasi ir prižiūri nuo gimimo, nusprendžia, kad vaikų, kurie per vienerius metus prisitaikė prie naujos aplinkos Lietuvoje, grąžinimas į (duomenys neskelbtini) gali padaryti vaikams neigiamą įtaką ir psichologinę žalą. Bylos duomenimis vaikų grąžinimas į buvusią jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) gali neužtikrinti jiems saugios aplinkos dėl tarp vaikų tėvų susiklosčiusių konfliktiškų santykių.

63. Byloje nėra duomenų, kad vaikų tėvas, akcentavęs procesiniuose dokumentuose dėl vaikų išvežimo iš (duomenys neskelbtini) pablogėjusią asmeninę finansinę padėtį (padidėjusius mokesčius), turi įgūdžių ir žinių nuolat rūpintis mažamečiais vaikais. Pareiškėjas neginčijo suinteresuoto asmens argumentų, kad nuo suinteresuoto asmens išvykimo su vaikais į Lietuvą jis, kaip tėvas, neprisideda prie vaikų išlaikymo, t. y. tėvas visą vaikų priežiūros ir išlaikymo naštą perkėlė išimtinai motinai. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, bendrauti su jais ir betarpiškai dalyvauti vaikų auklėjime, todėl toks apelianto elgesys nepatvirtina apelianto motyvuoto rūpesčio geriausiais vaikų interesais ir neužtikrina tinkamo vaikų ir tėvo interesų balanso, nes akivaizdu, kad apeliantas teikia prioritetą asmeniniams turtiniams interesams, o ne vaikų geriausiems interesams.

64. Apeliantas žino, kad vaikai lanko darželį Lietuvoje, bet jis, kaip tėvas, nesidomi vaikais, jų pasiekimais ir adaptacija Lietuvoje, todėl apelianto teiginiai, kad jį ir vaikus sieja itin glaudus ryšys, yra nepagrįsti. Priešingai, apelianto akcentuojami suinteresuoto asmens sukelti pareiškėjui finansiniai nepatogumai, t. y. (duomenys neskelbtini) netektos vaikų išmokos, padidėję mokesčiai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, patvirtina apelianto požiūrį į tėvo pareigas, prioritetą teikiant asmeninei materialinei padėčiai, bet ne geriausiems vaikų interesams.

65. Svarbiausias ir esminis vaikų interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Nagrinėjamu atveju mažamečių grąžinimas į (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai neatitiktų geriausių abiejų vaikų interesų, nes abu vaikai prisitaikė prie naujos aplinkos.

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina reikšmingą abiejų vaikų prisitaikymą prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos Lietuvoje, naujų socialinių ryšių sukūrimą. Vaikų grąžinimas į (duomenys neskelbtini) gali sukelti vaikams neapibrėžtumo ir nerimo jausmus dėl ateities, sukurti situaciją, kai vaikai iš naujo turėtų adaptuotis kitoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje, patirti kitų su gyvenamosios ir ugdymo vietos pakeitimu susijusių nepatogumų. Tai neabejotinai neatitinka vaikų geriausių interesų turėti stabilią, saugią ir nekintančią gyvenamąją aplinką, išsaugoti nuolatinius ir patikimus šeimos ryšius su motina, seneliais, dėde ir draugiškus ryšius su bendraamžiais. Pripažinus, kad mažamečių vaikų fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jų amžių, sutampa su jų motinos aplinka, su kuria jie per savo gyvenimo laikotarpį yra praleidę daugiausia laiko, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų vaikų grąžinimas į (duomenys neskelbtini) neatitinka jų geriausių interesų.

67. Atsižvelgdama į prasidėjusį vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo civilinį procesą pagal suinteresuoto asmens ieškinį (duomenys neskelbtini) teisme, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad dabartinės situacijos (dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos kartu su motina, prisitaikius naujoje aplinkoje Lietuvoje) išsaugojimas nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste atitinka geriausius abiejų vaikų interesus turėti stabilią, saugią ir nekintančią gyvenamąją aplinką, išsaugoti nuolatinius ir patikimus šeimos (tiek emocinius, tiek fizinius) ryšius su motina, seneliais, dėde, pažymint tai, kad pareiškėja neriboja tėvo galimybių bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo pirmosios instancijos teisme

68. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, nes suinteresuotas asmuo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė po teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, pabaigos.

69. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

70. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamosios vietos valstybę išnagrinėjo žodinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini) uždarame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjas, suinteresuotas asmuo ir jų atstovai, Tarnybos atstovas, ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą (duomenys neskelbtini), o vėliau – (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidas patvirtinančius dokumentus per elektroninių paslaugų portalą pateikė (duomenys neskelbtini), t. y. po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje iš esmės pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išklausius pirmosios instancijos teismo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašą, nenustatyta, kad teismo posėdyje suinteresuotas asmuo ar jo atstovas prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat nenurodytas kituose suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose.

71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuriam neabejotinai žinoma prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimo tvarka, todėl suinteresuoto asmens argumentai, jog jos atstovas pamiršo pateikti prašymą, negalvojo, jog byla bus išnagrinėta iš esmės viename teismo posėdyje, akivaizdžiai patvirtina tokių argumentų deklaratyvų pobūdį. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė priteisti iš pareiškėjo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes suinteresuoto asmens atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl yra teisinis pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį dėl 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsisakant patenkinti suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymą priteisti iš pareiškėjo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su esminiu vaikų prisitaikymu prie naujos fizinės ir emocinės aplinkos Lietuvoje, ir pagrįstai taikė Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį dėl vaikų negrąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, atsisakydamas grąžinti abu vaikus į (duomenys neskelbtini) pagal apelianto pareiškimą.

73. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog atmeta pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą priimti sprendimą dėl vaikų grąžinimo pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, savaime nereiškia, jog teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo reikalavimą išduoti teismo leidimą grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies konkretumą, patikslina pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad atsisakoma grąžinti (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

74. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjo reikalavimai išspręsti teisingai, todėl pirmosios instancijos nutartis paliekama iš esmės nepakeista, patikslinant ir nurodant, jog atsisakoma tenkinti suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymą dėl 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo pirmosios instancijos teisme.

75. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

76. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

77. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

78. Atskirasis skundas iš esmės atmetamas, todėl apeliantas neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

79. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš apelianto patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.

80. Išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teismo buvo patirtos 2023 m. rugsėjo mėn. (III ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 783,96 Eur (0,4 x 1 959,90 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisiamos 783,96 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant ir išdėstant nutarties rezoliucinę dalį taip:

„Atsisakyti grąžinti (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Atsisakyti tenkinti suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymą dėl 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) 783,96 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus devyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.