Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B., Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir J. V.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. J. pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš atsakovo R. D. priteisti 3.637,00 EUR paskolos, 4.952,00 EUR palūkanų, viso 8.589,00 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimąsi išlaidas.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2011-12-21 buvo pasirašytas paprastas vekselis dėl 30.000,00 Lt paskolos suteikimo. Atsakovas įsipareigojo gautą paskolą pilnai sumokėti iki 2012-12-21. Atsakovas patvirtino, jeigu vekselis nebus pilnai apmokėtas iki 2012-12-21, nuo šio vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos. Ieškovas 2013-05-31 atsakovui dar paskolino 5.000,00 Lt jo verslo reikalams be procentinių palūkanų, t. y. atsakovui iš viso paskolino 35.000,00 Lt. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė – laiku paskolos negrąžino, vengė bendradarbiauti ir net slapstytis. Atsakovas per keturis kartus ieškovui grąžino 8.000,00 Lt (2012-12-21 grąžino 4.000,00 Lt, 2013-02-18 -2.500,00 Lt, 2013-03-07 – 1.000,00 Lt ir 2013-12-31-500,00 Lt), t. y. 2.317,00 EUR. Taip pat atsakovas grąžino 4.000,00 EUR (2.000,00 +1.000,00+1.000,00), jis grąžino 6.500,00 EUR. Paskolos bendra suma sudaro 35.000,00 Lt, t. y 10.137,00 EUT. Tokiu būdu, atsakovas privalo grąžinti 3.637,00 EUR. Atsakovas taip pat privalo sumokėti palūkanas už 4 metus (2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. 9 mėnesius). Vienų metų palūkanos sudaro 3.600,00 Lt (30 000x12:100), už 4 metus -14.400,00 Lt (3 600x4). Už 2016 m. 9 mėnesius palūkanų suma – 2.700,00 Lt (30 000x1 :100x9 ), iš viso atsakovas privalo sumokėti 17.100,00 Lt (14 400+2 700), arba 4.952,00 EUR palūkanų ir 3.637,00 EUR paskolos, iš viso 8.589,00 EUR.Atsakovas R. D. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniuose dokumentuose- prieštaravimuose (b.l. 31), atsiliepime į ieškinį (b.l. 44-49) bei atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad skola yra grąžinta. Atsakovas nurodo, kad skolą grąžino tokiomis dalimis: 1. 2013-02-18 grąžinta 3.600,00 litų (procentai už 2012 metus); 2. 2013 m. grąžinta 4.000,00 litų; 3. 2013-02-18 grąžinta 2.500,00 litų; 4. 2013-03-07 grąžinta 1.000,00 litų; 5. 2013-05-06 grąžinta 2.500,00 litų; 6. 2013-05-06 grąžinta 10.000,00 litų; 7. 2013-05-31 grąžinta 5.000,00 litų; 8. 2013-12-31 grąžinta 500,00 litų; 9. 2014-01-07 grąžinta 3.000,00 litų; 10. 2014-01-07 gražinta procentai už 2013 metus; 11. 2014-01-07 grąžinta 3.000,00 litų; 12. 2014-01-08 kreditorius užrašė ant paskolos vekselio antros pusės kad likutis 2014-01-08 yra 11.000,00 litų; 13. 2016-04-05 mėnesiais grąžinta 4.000,00 EUR (2000 eurų + 1000 eurų + 1000 eurų), šį faktą kreditorius pripažįsta. Ieškovas yra senas, ligotas ir nebeprisimenantis visų grąžinimo atvejų. Ieškovo dukra Lijana Jomantienė savo tėvui yra išaiškinusi, kad atsakovas yra atsiskaitęs ir pranešė atsakovui, kad ieškovą atkalbėjo nuo teisminio proceso. Paskolintus pinigus atsakovas yra sumokėjęs netgi daugiau nei buvo pasiskolinta su procentais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui J. J. iš atsakovo R. D. 200,00 paskolos dalį, 790,50 EUR palūkanų, 30,00 EUR žyminio mokesčio, 74,95 EUR advokato išlaidų, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos (990,50 EUR), nuo 2016-11-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš ieškovo J. J. priteisė 884,70 EUR advokato padėjėjo išlaidų R. D. naudai. Taip pat iš ieškovo J. J. priteisė valstybei 11,91 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas pažymėjo, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas-kad paskolą grąžino. Pakvitavimo dokumento buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. Paskolos raštelio buvimas pas ieškovą J. J. yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas - atsakovas gavo, t. y. šis faktas patvirtina, kad prievolė pagal paskolos sutartis įvykdyta nebuvo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti leistinais įrodymais, kad jis paskolos sumą grąžino.Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai, šalių procesinis elgesys ir jų atstovų paaiškinimai teisme, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu yra labiau tikėtina, jog atsakovas dalinai apmokėjo, ieškovui grąžinta jam patvirtinant 15.500,00 Lt/ 4.489,00 EUR ir 4.000,00 EUR, viso 8.489,00 EUR, tai patvirtina vekselio antrosios pusės padaryti įrašai. Teismas konstatavo, jog atsakovas savo prievolę grąžinti ieškovui skolą įvykdė dalinai, t. y. grąžino 8.489,00 EUR skolos, suteikta atsakovui paskola sudarė 30.000,00 Lt/8.689,00 EUR, todėl ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 200,00 EUR sumą. Byloje neįmanoma nustatyti, kiek ieškovas gavo paskolos dalies, o kiek palūkanų, nes paprastojo vekselio antro lapo puslapyje nurodomos tik gautos konkrečios sumos, jų nedetalizuojant. Atsižvelgiant į tai, teismas, paskaičiavo, kad negrąžinta paskolos dalis sudaro 200 EUR, o palūkanų suma – 1.568,00 EUR.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti likusią skolą ir palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, vertindamas palūkanų mažinimo pagrįstumą, neįvertino to, kad atsakovas yra verslininkas, savo ranka užpildė vekselį ir pats pasiūlė 12 procentų dydžio metines palūkanas ir aplamai jų norma nėra per didelė, todėl ir šia prasme nepažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Vekselio originalo antroje pusėje ieškovas savo parašu patvirtino tik šias paskolos pinigų grąžinimo sumas: 2012-12-21 grąžinta 4.000,00 Lt, 2013-02-18 grąžinta 2.500,00 Lt, 201303-07 grąžinta 1.000,00 LT, 2016-05-31 grąžinta 5.000,00 Lt, 2013-12-31 grąžinta 500,00 LT, 2016-04-05 grąžinta 4.000,00 EUR -13.811,00 LT, nors raštu ieškovas nepatvirtino, kad ši suma grąžinta, tačiau pripažįsta, kad šią sumą atsakovas grąžino, tai rodo ieškovo sąžiningumą. Tokiu būdu atsakovas grąžino 26.811,00 LT (7.765,00 EUR). Kadangi paskolos suma buvo 30.000,00 LT (8.689,00 EUR), negražinta paskolos suma yra 924,00 EUR. Atsakovas vekselyje nurodytų palūkanų negrąžino, todėl atsakovas privalo sumokėti 11.135,00 Lt (3.225,00 EUR). Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šios išlaidos viršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.IR-85 (2015-03-19 įsakymo Nr.IR-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio priteisimo“. Apelianto teigimu, advokato padėjėjas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris tęsėsi apie vieną valandą, procesinių dokumentų neparuošė, byla nėra sudėtinga, todėl priteisti tokią didelę sumą nebuvo pagrįsto pagrindo.Atsakovas R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovas grąžino visą paskolos sumą ieškovui 2016 metais. Ieškovas grąžino vekselio originalą atsakovui. Po kurio laiko ieškovas paprašė atsakovo jam laikinai perduoti vekselio originalą patikrinimui. Atsakovas būdamas artimuose santykiuose su ieškovu, pasitikėjo ieškovu ir jam perdavė vekselio originalą. Ieškovas susigrąžinęs sau vekselio originalą, ranka atliko teksto taisymus, išbraukė daug jo paties atliktų įrašų. Vien tai, kad atsakovas prieš perduodamas vekselio originalą ieškovui pasidarė vekselio kopiją lėmė tai, kad atsakovas sugebėjo įrodyti teismui bent dalį jo realiai grąžintinų sumų.

Nors atsakovas nepasinaudojo savo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau teikdamas šį atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovas nuosekliai laikosi savo pozicijos, kad jis yra sumokėjęs ženkliai didesnes sumas ieškovui, kurios viršija ne tik pradinę 30.000,00 Lt skolą, bet ir palūkanas (net jeigu būtų skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės palūkanos).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2011-12-21 atsakovas R. D. pasiskolino iš ieškovo J. J. 30.000,00 Lt/8.688,60 EUR iki 2012-12-21, t. y. metams, su 12 procentų metinių palūkanų norma. Vekselyje pasirašė atsakovas, o už ieškovą J. J. bei dukra Lijana Jomantienė. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 200 EUR, nes kitą dalį jau yra grąžinęs. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutiko nurodydamas, kad pagal bendras įrodymų naštos paskirstymo taisykles, kreditorius turi įrodyti tik tai, kad paskolą suteikė, o skolininkas, kad paskolą grąžino. Kadangi šiuo atveju, šalių pasirašytas vekselis yra pas ieškovą, kuris yra kreditorius, kas patvirtina, kad paskola buvo suteikta, o atsakovas nepateikė įrodymų dėl paskolos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Paskolos teisiniuose santykiuose tai reiškia, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui.Taigi šiuo atveju, sutiktina su apeliantu, jog atsakovas, o ne ieškovas privalėjo įrodyti, kad dalis paskolos yra grąžinta. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog atsakovas neįrodė, kad jis dalį paskolos, t. y. 8.489,00 EUR grąžino ieškovui. Nepaisant to, kad paskolos raštelis yra pas J. J. ir tai yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas (atsakovas) gavo, t. y. šis faktas patvirtina, kad prievolė pagal paskolos sutartis įvykdyta nebuvo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti leistinais įrodymais, kad jis paskolos sumą grąžino. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo J. J. turimo vekselio antroje pusėje padaryti įrašai, jų taisymai nesutampa su atsakovo pateikto vekselio antros pusės kopijos esančiais įrašais, kas sudaro pagrindą abejoti ieškovo nurodytais paaiškinimais ir paskaičiavimais. Įvertinant tai, kad paties ieškovo pateiktas dokumentas yra netvarkingas, su įvairiais prierašais, braukymais, J. J. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, nepasirūpino tinkamais dokumentais, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl jis laikytinas kaltu ir turi prisiimti iš to kylančius atitinkamus neigiamus padarinius. Įvertinus visas aplinkybes, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, labiau tikėtina, jog atsakovas dalinai apmokėjo įsiskolinimą pagal 2011-12-21 vekselį, viso 8.489,00 EUR, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė ne visą ieškovo reikalautą įsiskolinimo sumą, o 200,00 EUR (CK 1.5 str., CPK 176-185). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto paaiškinimais dėl skolos sumokėjimo, nes šalies paaiškinimai, kai jų patikimai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, negali būti laikomi patikimais, kadangi ieškovas yra asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, jo paaiškinimai yra subjektyvūs, silpnesnės įrodomosios galios, todėl vien jų tam tikram faktui patvirtinti nepakanka (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neįmanoma nustatyti, kiek ieškovas gavo paskolos dalies, o kiek palūkanų, nes paprastojo vekselio antro lapo puslapyje nurodomos tik gautos konkrečios sumos, jų nedetalizuojant. Atsižvelgiant į tai, teismas, paskaičiavo, kad negrąžinta paskolos dalys sudaro 200,00 EUR, o palūkanų suma – 1.568,00 EUR. Tačiau teismas nesutiko taikyti 12 dydžio procentų metinių palūkanų normą, nes tokio dydžio palūkanų norma yra neprotinga, šis metinių palūkanų dydis yra pernelyg didelis, nustatantis neproporcingai didelę fizinio asmens civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą, todėl priteistinų palūkanų normą sumažino 50 procentų ir priteisė 790,50 EUR palūkanų. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu palūkanų paskaičiavimu. Ieškovo teigimu nėra teisinio pagrindo sutikti su teismo išvada, kad 12 procentų metinių palūkanų norma yra neprotinga, atsižvelgiant į tai, kad palūkanas nustatė pats atsakovas išduodamas vekselį. Be to, ieškovo nuomone, teismas neteisingai paskaičiavo palūkanas, kurios turėtų būti 3.225,00 EUR.Teisėjų kolegija pažymi, jog kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę mažinti palūkanas. Pagal teismų praktiką, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.), arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.).Byloje nustatyta, kad palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalių susitarimu nustatyta vekselyje, nurodant, kad nuo šio vekselio išrašymo dienos skaičiuojamos „Z“ procentų dydžio metinės palūkanos. Ieškovas teigia, kad buvo susitarta dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodytas 12 proc. metinių palūkanų dydis, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Šiuo atveju priteistos palūkanos (neskaičiuojant palūkanų, kurias atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo) viršija pačią paskolos sumą. Nors tokio dydžio palūkanos, net jei ir laikyti, kad buvo nustatytos šalių susitarimu ir atsakovas sutiko skolintis pinigus tokiomis sąlygomis, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad priteistos palūkanos sudaro 12 proc. metinių palūkanų, dalį palūkanų atsakovas yra sumokėjęs, palūkanos paskaičiuotos už labai ilgą laikotarpį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad buvo pagrindas mažinti jas per pusę, t. y. iki 790,50 EUR (CK 6.37 str. 3 d.)Kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas atsakovui iš ieškovo priteisė atstovavimo išlaidas viršijančias Rekomendacijose nustatytus advokatų paslaugų įkainius. Apeliantas nurodo, kad atsakovo atstovas advokato padėjėjas dalyvavo viename teismo posėdyje, kurio bendra trukmė iki 1 val., procesinių dokumentų neparuošė, byla nėra sudėtinga. Nustatyta, kad atsakovas R. D., pateikdamas prašymą dėl 1.000,00 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jų nedetalizavo (b.l. 50-54). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atstovas advokato padėjėjas Š. N. dalyvavo 2017-03-23 teismo posėdyje (posėdis truko 1 val.), parengė 2017-03-23 rašytinius paaiškinimus. LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.IR-85 (2015-03-19 įsakymo Nr.IR-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio priteisimo“ 7 p. nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinės paslaugos atsakovui suteiktos 2017 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio šis statistinis rodiklis buvo 793,30 EUR Maksimalus atlygis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą– 0,1, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4. Vadovaujantis Rekomendacijomis iš ieškovo atsakovui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme turėjo būti priteista 350,92 EUR (396,65 * 88,47). Pirmosios instancijos teismas už teisines paslaugas priteistiną maksimalų dydį nustatė netinkamai, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis tikslinama priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 350,92 EUR.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, atsakovas R. D. turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas atsakovas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti spendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir iš ieškovo J. J. atsakovui R. D. priteistą 884,70 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 350,92 EUR (trys šimtai penkiasdešimt eurų 92 ct).