- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- e2YT-21780-920/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13774-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Linas Baublys (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisę į pastatus – gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 4I1p, unikalus numeris 5291-5002-4041, kluoną 5I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą 6I1p, unikalus numeris 5291-5002-4063, ūkinį pastatą 7I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo tėvai J. T. ir M. T. 1968 m. įsigijo namų valdą (duomenys neskelbtini), kurioje iki savo mirties ir gyveno (dabartinis adresas Rokelių g. 57-1, Kaunas). 1972 m. mirė pareiškėjo tėvas, o 2006 m. - motina. Nei po tėvo mirties, nei po motinos mirties niekas nebuvo kreipęsis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau dar po tėvo mirties motina buvo pradėjusi namų valdos įteisinimo darbus: 1988 m. atliko namų valdos inventorizaciją ir ją savo vardu įregistravo tuometiniame Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, 1992 m. savo vardu įsiteisino 0,37 ha žemės sklypą. 1999 m. kilo didelis gaisras, sudegė ne tik pastatai, bet ir dalis dokumentų. Pareiškėjas, gavęs motinos pritarimą, ėmėsi tvarkyti sudegusią sodybą ir savo lėšomis atstatė didžiąją dalį pastatų ir statinių, tačiau nuosavybės teisės į namų valdą liko neįregistruotos. Nuo pat pirmojo pastato atstatymo po gaisro namų valdoje gyveno, ją valdė kaip savą ir šiuo metu valdo pareiškėjas V. T.. Po motinos mirties, kitų pretendentų į šį nekilnojamąjį turtą nėra: niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, niekas niekada nei iš privačių asmenų, nei iš valstybės ar savivaldybių institucijų nesikreipė į pareiškėją su kokiomis nors pretenzijomis, nors šis namų valdą valdė atvirai, nuo nieko nesislėpdamas. Siekiant įteisinti nuosavybės teises į pareiškėjo lėšomis atstatytą sodybą, buvo iš naujo atlikta pastatų inventorizacija, taip pat kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų pakeitimo bei nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau abiem atvejais gautas atsakymas, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis su tokiais prašymais, nes neįrodė paveldėjimo teisės. Tačiau palikimo objektu galėtų būti tik iki gaisro buvę pastatai, todėl motinos sutikimu savo lėšomis atstatęs ir viešai, sąžiningai ir teisėtai juos valdantis pareiškėjas pagrįstai juos laiko kaip savus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, kurie leistų patvirtinti ar paneigti pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, todėl prašo pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti Teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjo pareiškime nurodytų faktų dėl nurodyto turto įgijimo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo niekas neginčija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkinamas.
Iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. T., mirusios (duomenys neskelbtini)., ir M. T., mirusios (duomenys neskelbtini)., sūnus. J. T. 1968 m. balandžio 26 d. sutartimi nupirko gyvenamąją namą, esantį (duomenys neskelbtini). Minima sutartis buvo įregistruota Samylų apylinkės Darbo Žmonių Deputatų ūkinėse knygose asmens sąskaita Nr. 1097. 1968 m. liepos 5 d. sudaryta gyvenamojo namo ir žemės sklypo, kurio savininkė nurodoma M. T., inventorizacijos byla.
Pareiškėjo motina, po tėvo mirties, buvo pradėjusi namų valdos įteisinimo darbus: 1988 m. atliko namų valdos inventorizaciją ir ją savo vardu įregistravo tuometiniame Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, 1992 m. savo vardu M. T. įsiteisino 0,37 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).. 1999 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma patvirtina, kad 1990 m. rugsėjo 3 d. kilo gaisras (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, priklausančiame M. T., sudegė 40 kv. m. stogo, palėpėje buvę sendaikčiai bei namų apyvokos daiktai, apdegė dviejų kambarių sienos, galėjo sudegti gyventojų asmeniniai dokumentai.
Kauno miesto 26-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad nei po J. T., nei po M. T. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2019 m. gegužės 4 d. matyti, kad pastatai esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), neįregistruotos M. T. vardu. 2019 m. rugpjūčio 4 d. atlikti nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, adresu Kaunas, Rokelių g. 57. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo prašymas įregistruoti M. T. nuosavybės teises į statinius, nurodytus nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimų byloje, Valstybinės įmonės registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu buvo atmestas, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina M. T. nuosavybės teisių į pastatus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra nekilnojamojo turto, t. y. pastatų – gyvenamojo namo 1A1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 4I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kluono 5I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarto 6I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 7I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau yra sąžiningai įgijęs minėtą nekilnojamąjį daiktą, t. y. pareiškėjas, savo motinos M. T., kuri ir buvo savininkė, sutikimu, po kilusio gaisro, atstatė sudegusį gyvenamąjį namą už savo lėšas ir iki motinos mirtie bei jai mirus, jame gyveno bei gyvena iki šiol. Tik pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo daugiau kaip 10 metų, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei paties pareiškėjo nurodomos aplinkybės. Pareiškėjas nuo motinos mirties 2006 m. birželio 23 d. iki šiol kaip savo valdo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016). Pareiškėjui nėra žinomas, koks nors kitas galimas pastato – gyvenamojo namo savininkas. Byloje nustatyta, kad pastato – gyvenamojo namo valdytojas pradėjęs jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą ir sąžiningu valdytoju išliko visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė. Suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų byloje, nenurodė, kad turtas priklausytų valstybei ar savivaldybei. Byloje nėra duomenų, kad pastatas – gyvenamasis namas būtų buvęs pastatytas neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė pastatus, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad daugiau kaip dešimt metų pareiškėjas nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir valdo kaip savo turtą.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkinamas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatus, esančius Kaune, Rokelių g. 57 (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 3 dalimi, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad pareiškėjas V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatus – gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 4I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 7I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius Rokelių g. 57, LT- 46149 Kaunas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.