- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2KT-28-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38654-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos Ž. V. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-214-340/2015, pradėta pagal pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-46495-868/2014, pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis R. V..
2015 m. sausio 27 d. pareiškimu Ž. V. reiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškime buvo teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas H. J., dangstydamas Vilniaus apygardos teismo teisėjo V. L. nusikalstamus veiksmus atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą, ta pačia nutartimi priteisdamas iš pareiškėjos 8,40 Lt, dėl kurių priverstinio išieškojimo ir buvo paduotas skundas dėl antstolių veiksmų. Dėl šios priežasties pareiškėja manė, kad yra pagrindas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2S-214-340/2015 nagrinėjimo.
Nušalinimo pareiškimo pagrįstumas buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-18-943/2015. Minėtoje nutartyje buvo pažymėta, jog tik ta aplinkybė, jog teisme, kuriam pavesta vertinti skundo pagrįstumą dirba teisėjas (H. J.), kuris spręsdamas kitus su pareiškėja susijusius ginčus priėmė jai nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro nušalinimo pagrindo. Kadangi pareiškėja be nurodytų aplinkybių, neįvardijo jokių konkrečių argumentų, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas ne tik teisėju H. J., teisėja T. Ž., kuriai skirta nagrinėti civilinė byla Nr. 2S-214-340/2015, bet ir visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais, nušalinimo pareiškimas nebuvo tenkintas.
2015 m. vasario 13 d. pareiškėja Ž. V. pakartotinai pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir teisėjai T. Ž.. Nušalinimo pareiškime buvo pakartotos ankstesniame nušalinimo pareiškime įvardintos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, sudarančios pagrindą abejoti teisėjo H. J. nešališkumu. Papildomai nušalinimo pareiškime aptariami Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų V. V. I. P., Vilniaus miesto 4 – ojo apylinkės teismo teisėjų V. L. ir D. J. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjų atlikti procesiniai veiksmai ar priimti procesiniai sprendimai. Pareiškime taip pat nurodoma, jog teisėja T. Ž. pati turėjo nusišalinti nuo jai skirtos civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi ši teisėja, pareiškėjos teigimu, atmestinai išnagrinėjo ir atmetė ankstesnius pareiškėjos skundus dėl to paties antstolio neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.
Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-18-943/2015 buvo išspręstas pareiškėjos pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo, dalis argumentų, kuriais buvo grindžiamas pirmasis nušalinimo pareiškimas kartojami šiame nušalinimo pareiškime. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Ž. V. nušalinimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams pakartotinai grindžiamas aplinkybe, kad teisėjas H. J. civilinėje byloje Nr. 2S-23-345/2011, vertindamas pareiškėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2011 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą ir priteisė iš pareiškėjos atlyginti valstybei 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dėl kurių priverstinio išieškojimo ir kilo ginčas byloje. Kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, šioje nutartyje neanalizuojami tie pareiškėjos argumentai apie Vilniaus apygardos teismo teisėjo H. J. šališkumą civilinėje byloje Nr. 2S-214-340/2015, kurie buvo aptarti sprendžiant dėl ankstesniojo pareiškėjos nušalinimo pareiškimo pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-7/2014).
Nušalinimo pareiškime vardijami ir Vilniaus miesto apylinkės teismų teisėjai, bei jų, nagrinėjant ginčus, susijusius su pareiškėja, priimti procesiniai sprendimai, kuriuos Ž. V. vertina kaip neteisėtus, tačiau pareiškėjai išaiškintina, kad nušalinimo pareiškimas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui turi būti reiškiamas ir sprendžiamas atitinkamo teismo pirmininko bylos nagrinėjimo metu (CPK 69 str.). Iš pareiškėjos dėstomų aplinkybių matyti, kad išreiškiamas nepasitikėjimas pareiškėjos bylas išnagrinėjusių Vilniaus apylinkės teismų teisėjų procesiniais veiksmais, kurie be kita ko, negali būti vertinami kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas, kadangi nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.
Pareiškėja mano, kad teisėja T. Ž. pati turėjo nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi ji vertino ankstesnius pareiškėjos skundus civilinėse bylose Nr. 2S-971/05 ir Nr. 2S-387/06. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad CPK 71 straipsnis draudžia teisėjui pakartotinai dalyvauti bylos nagrinėjime, be to, teismuose skiriant bylą nagrinėti konkrečiam teisėjui siekiama užtikrinti, kad teisėjas, išdėstęs savo poziciją byloje keliamu klausimu, nevertintų to paties ginčo pakartotinai. Šiuo atveju nustatyta, kad teisėja T. Ž. vienasmeniškai ar kartu su kolegijos nariais nagrinėjo civilines bylas (Nr. 2S35-387/2006; 2S-971/2005), kuriose dalyvavo ir pareiškėja, vertinant jos skundus dėl antstolių veiksmų, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šiose bylose nebuvo vertinamas klausimas dėl nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundžiamų antstolio veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/0311. Nagrinėjamu atveju vertinami antstolio R. V. veiksmai atlikti vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/03114, kuri pradėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2173-341/2010 pagrindu. Be to, tik ta aplinkybė, jog teisėja, kuriai pavesta vertinti skundo pagrįstumą, spręsdama kitus su pareiškėja susijusius ginčus priėmė jai nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro nušalinimo pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėja konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji nepasitiki visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-214-340/2015 gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos Ž. V. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-214-340/2015 nagrinėjimo.