Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį traukiamas V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs prie Šiaulių m. sav., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) Pakruojo r. sav., dirbantis pas ūkininką (duomenys neskelbtini) ūkio darbuotoju, neteistas, baustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. F. 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 16.45 val., Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo E. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusios kitos S. L. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį ir ją apgadino. Po susidūrimo vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino palikdamas transporto priemonę. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 14 punkto, 126 punkto, 127 punkto, 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. F., institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas, nukentėjusysis S. L. ir galimai konfiskuotinos transporto priemonės savininkas E. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad:

„9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

126. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

127. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. F. administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu savo kaltę padarius administracinius nusižengimus pripažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 16.00 val. važiuodamas draugui priklausančiu automobiliu VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Tilžės gatve, sumaišė pedalus ir atsitrenkė į Chrysler automobilio galą. Vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturi. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 7). Be administracinėn atsakomybėn traukiamo V. F. paaiškinimo ir prisipažinimo padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, jo kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 40-ANR_P-15113-2019, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 2–3); 2019 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomais duomenimis apie įvykį, kuriuose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai (b. l. 6), S. L. paaiškinimu, jog 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 16.45 val., Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini) į jo vairuojamo automobilio Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkė automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos vyriausiosios patrulės 2019 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos įvykio vietoje nustatytos eismo įvykio aplinkybės ir tai, jog automobilį VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo V. F. (b. l. 9), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog S. L. dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimų padaryta 1300 – 1400 Eur žala.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatė, jog V. F. 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 16.41 val., Šiaulių m., ties Tilžės g. 227 pastatu, vairavo lengvąjį automobilį VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAJ- 0011 (patikros sertifikato Nr. 0970855), jam buvo nustatytas 2,96 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. V. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 75 MGL (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir jam paskirta 50 MGL (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: - teisių vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams; - konfiskuotos V. F. priklausančios piniginės lėšos – 420 (keturis šimtus dvidešimt) eurų, kurie atitinka automobilio VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę. Automobilis VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis E. S., su jo užvedimo rakteliu, grąžinti E. S. ir palikti jo, kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei. Teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. F. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį S. L. priklausančio automobilio apgadinimą ir, pažeisdamas kelių eismo taisykles, pasitraukė iš šio eismo įvykio, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas administracine tvarka.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius administracinius nusižengimus, pripažintina tai, kad nusižengimus jis padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, neteistas, dirbantis, į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui už nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam baudos minimumui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. F. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ATPK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas grindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi, iš šios normos turinio darytina išvada, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2K-27-697/2018).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimams daryti ateityje, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti pažeidėjui V. F. už padarytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jos terminą nustatant lygų ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam šios administracinio poveikio priemonės minimumui.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, tai yra už nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: jo savininkas perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. F. vairavo ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. 2019 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenimis apie įvykį patvirtina, jog automobilis VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. S.. Iš V. F. paaiškinimo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad minėtą transporto priemonę V. F. vairavo be transporto priemonės savininko žinios, todėl savininkas negali būti atsakingas už jam priklausančios nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1028-317/2015, Nr. ATP-1248-327/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 28, 38, 44 straipsniais, 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635–637, 646, 675, 681, 682 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1, 2 dalimis, V. F. paskirtas nuobaudas subendrinti, ir skirti galutinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti V. F., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.

– nusižengimo identifikacinį kodą ((duomenys neskelbtini)), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A15.-1481-1007/2019) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą - 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, institucijai, nukentėjusiajam ir galimai konfiskuotinos transporto priemonės savininkui.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusio Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.