- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- e2-3191-947/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13948-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- I. J., V. Š.
- Atsakovas
- M. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. J. ir V. Š. ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, duodanti byloje išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės V. Š. ir . J. ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties 2 punktą ir priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnametei dukrai I. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti iš atsakovo ieškovės V. Š. naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinyje nurodyta, jog šalys yra nepilnametės dukros I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta pareiškėjų M. J. ir V. J. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte nurodyta, kad M. J. dukters I. J. išlaikymui iki dukters pilnametystės moka po 250 litų (72,40 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas jokio išlaikymo dukrai neteikė nuo 2012 metų gruodžio mėnesio iki 2025 m. birželio 6 d. Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, sportuoja. Dukra yra aktyvi, daug kuo besidominanti, nori daug ką išbandyti, patirti, gyventi įdomų gyvenimą, turėti turiningą laisvalaikį. Visu tuo rūpinasi tik ieškovė, nes atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų, dukra nesidomi, nedalyvauja jos gyvenime. Nuo nurodyto Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo iki šio ieškinio pateikimo praėjo daugiau nei 14 metų, todėl iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės – šalių dukros poreikiai ženkliai padidėjo. Teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo dydžio nustatymo buvo priimtas dar 2010 metais, kai dukrai buvo pusantrų metų. Nuo to laiko jos poreikiai iš esmės pasikeitė – padidėjo (šiuo metu vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų), pragyvenimo lygis Lietuvos Respublikoje irgi pasikeitė. Pagal prieš tai teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių dukrai skirtas išlaikymas nustatytas po 250 litų, tai sudaro vos 72,40 Eur per mėnesį, neužtikrina net minimalių būtinųjų dabartinių dukros poreikių. Vaikui augant, padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, taip pat atsirado papildomos išlaidos mokykloje, lankomiems užsiėmimams, laisvalaikio praleidimui ir kt. Šalių dukra yra paaugliško amžiaus, todėl jos vystymasis yra spartus, tokio amžiaus paaugliai greitai išauga aprangą bei avalynę. Vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Pagal ieškovės apskaičiuotus vaiko poreikius, dukters išlaikymui per mėnesį būtinas išlaidas šiuo metu vidutiniškai sudaro 820 Eur per mėnesį:
· 170 Eur maistui;
· 50 Eur komunalinių mokesčių dalis;
· 80 Eur išlaidos aprangai, avalynei;
· 160 Eur išlaidos mokslui, lavinimui (kanceliarinės priemonės, pratybos, vadovėliai, edukacijos, Digiklase pamokos, korepetitorius);
· 40 Eur maistas mokykloje;
· 50 Eur išlaidos higienai, kirpykla, kosmetologas (dėl paauglystės metu kylančių odos problemų);
· 35 Eur išlaidos medicininiams poreikiams (dukra turi regos sutrikimą, dėl kurio tenka įsigyti korekcines regos priemones, akių lašus, kai skiriami, vitaminai, papildai);
· 30 Eur transporto išlaidos;
· 18 Eur telefonui ir internetui;
· 130 Eur laisvalaikiui, išvykoms, ekskursijoms, pramogoms, atostogoms, gimtadieniams;
· 57 Eur išlaidos sportui (50 Eur mokestis sporto klubui kas mėnesį, 2 kartus per metus karate diržų laikymas, du laikymai per metus mokestis po 45 Eur).
Pažymėtina, jog į skaičiavimą nėra įtrauktos visos ieškovės patiriamos išlaidos, susijusios su dukros poreikiais (t. y., mokėjimas už vairavimo mokyklos lankymą, perkamas kompiuteris, kt.), be to, ji patiria ir nenumatytų išlaidų (pvz. dukrai susirgus). Ieškovė patiria neproporcingai didesnes išlaidas dukters išlaikymui, kadangi atsakovas su dukra nebendrauja ir prie jos išlaikymo neprisideda, iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių dukters priežiūra, buitimi, sveikata, ugdymu, taip pat kasdienės dukters veiklos bei laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerovės užtikrinimu (gaminant maistą, skalbiant drabužius, tvarkant namus ir pan.), tai finansine išraiška yra sunkiai įvertinama. Ieškovė negali savo finansinės padėties dar labiau pagerinti, kadangi siekiant visapusiškai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir taip dirba dviejose darbovietėse, bet to turi rūpintis vaikais. Ieškovė yra sudariusi kitą santuoką, šioje santuokoje įgijusi bendrą turtą, kuriame gyvena su sutuoktiniu, turi dar vieną dukrą. Atsakovas yra darbingo amžiaus (galimai dirba (duomenys neskelbtini), atvyksta ir į Lietuvą, skrydžiams lėšų pakanka), duomenų, kad jis turėtų kitų išlaikytinių, ar būtų nepajėgus uždirbti, ieškovė neturi. Dukros I. išlaikymui atsakovas turėtų skirti 350 Eur per mėnesį. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl vaiko išlaikymo skirto tik minimaliems jo poreikiam tenkinti priteisimo. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas vaikui po 350 Eur kas mėnesį neviršija numatyto orientacinio vienos MMA (777 Eur / 2 = 388,50 Eur) dydžio. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo šią sumą, valstybės mokamą išmoką išskaičiavo. Tokio dydžio išlaikymas (po 350 Eur) apskaičiuotas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikui skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į ginčo šalių dukros amžių; tokio amžiaus nulemtą spartų vystymąsi ir augimą; su amžiumi augantį poreikį lavinti gabumus ir pan., garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą. Atsakovo teiktina 72,40 Eur suma net nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio. Sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, prašoma atsižvelgti į šalių nepilnametės dukros amžių ir natūraliai padidėjusius jos būtinuosius poreikius bei visapusiško ugdymo ir lavinimo poreikius, į tai, kad išlaikymo padidinimo klausimas nebuvo sprendžiamas nuo pat jo priteisimo momento. Išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi dengti abu tėvai, juo labiau, kad ieškovei ir taip tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su ja gyvenančios dukros nepertraukiama kasdiene priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašoma tenkinti, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties 2 punktą ir priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnametei dukrai I. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovė V. Š. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog atsakovas išlaikymą dukrai teikė iki 2012 metų, ieškovė nesikreipė į teismą, kadangi vis tikėjosi ir laukė, kad atsakovas mokės išlaikymą. Dukra su tėčiu visiškai nebendrauja. Dukra apie bylą žino, sutinka su reiškiama pozicija ir prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Ieškovė patvirtino, kad dukra lanko (duomenys neskelbtini) klasę, ieškovė patiria išlaidas, susijusias su papildomais mokslais, karate, laisvalaikiu, taip pat išvykomis, edukacijomis, maisto papildais. Dukra sveikatos problemų neturi, išskyrus trumparegystę. Su tėvo gimine bendrauja mažai, seneliai pasveikina žinute su šventėmis.
Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad praėjo 14 metų, pasikeitė vaiko poreikiai, dėl to prašo pakeisti išlaikymo dydį. Ieškovė yra nurodžiusi, kaip pasikeitė vaiko poreikiai, prašo priteisti 350 Eur išlaikymą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi kitų išlaikytinių, prašoma minimali suma dukros išlaikymui. Ieškovė dirba keliose darbovietėse, augina du nepilnamečius vaikus, o atsakovui nustatyta pareiga skirti 72 Eur išlaikymo dydį yra per maža. Prašo tenkinti ieškinį.
Ieškovė I. J. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jai žinoma, jog jos motina V. Š. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties 2 punktą ir priteisti iš atsakovo M. J. nepilnametės dukros I. J. išlaikymui po 350 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė I. J. patvirtino, jog su ieškiniu yra susipažinusi, visiškai su juo sutinka bei prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi jos interesus atstovauja motina V. Š. ir jos atstovė.
Atsakovas atsiliepimo į pareikšta ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, atsakovo paiešką vykdžiusiai institucijai nurodytu elektroniniu paštu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, ir papildomai, viešo paskelbimo būdu, vadovaujantis CPK 130 straipsnio 1 dalimi.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą nepilnametei šalių dukrai yra pateiktas geriausiais vaiko interesais. Tačiau turi būti įvertinta abiejų šalių materialinė padėtis ir priimtas sprendimas iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų atsakovo interesams bei tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas šiuo metu gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2 punkte nurodyta, kad M. J. dukters I. J. išlaikymui iki dukters pilnametystės moka po 72,40 Eur (250 litų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos (el. b. l. 18–20).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, nustatant poreikių pasikeitimą, būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (LAT 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Ieškovės, kaip pagrindinius motyvus padidinti iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį, nurodė vaiko būtinųjų poreikių išaugimą ir ekonominės situacijos pokytį. Pagal ieškovės V. Š. apskaičiuotus I. J. poreikius, dukros išlaikymui per mėnesį būtinas išlaidas šiuo metu vidutiniškai sudaro 820 Eur per mėnesį: 170 Eur maistui, 50 Eur komunalinių mokesčių dalis, 80 Eur išlaidos aprangai, avalynei, 160 Eur išlaidos mokslui, lavinimui (kanceliarinės priemonės, pratybos, vadovėliai, edukacijos, Digiklase pamokos, korepetitorius), 40 Eur maistui mokykloje, 50 Eur išlaidos higienai, kirpyklai, kosmetologui (dėl paauglystės metu kylančių odos problemų), 35 Eur išlaidos medicininiams poreikiams (dukra turi regos sutrikimą, dėl kurio tenka įsigyti korekcines regos priemones, akių lašus, kai skiriami, vitaminai, papildai), 30 Eur transporto išlaidos, 18 Eur telefonui ir internetui, 130 Eur laisvalaikiui, išvykoms, ekskursijoms, pramogoms, atostogoms, gimtadieniams, 57 Eur išlaidos sportui (50 Eur mokestis sporto klubui kas mėnesį, 2 kartus per metus karate diržų laikymas, du laikymai per metus mokestis po 45 Eur). Ieškovė nurodė, jog į skaičiavimą neįtraukė visų patiriamų išlaidų, susijusių su dukros poreikiais, neįtraukė nenumatytų išlaidų (pvz. dukrai susirgus).
Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus vaiko poreikius ir jiems patenkinti patiriamas išlaidas, taip pat į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo nustatytas 2010 metais, kai dukrai buvo pusantrų metų, teismas turi pagrindą vertinti, kad tiek ekonominė situacija šalyje, tiek ir vaiko poreikiai natūraliai išaugo. Visiškai suprantama, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, taip pat atsirado papildomos išlaidos mokykloje, lankomiems užsiėmimas, laisvalaikio praleidimui ir kt. Pažymėtina, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Vadovaujantis ieškovės nurodytais dukros poreikiais, darytina išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu nustatytas atsakovo teikiamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas. Nuo priteisto išlaikymo dukrai momento jos poreikiai išaugo, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaiko poreikių, todėl išlaikymo dydis keistinas jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).
Teismas sutinka ir laikosi nuosekliai formuojamos teismų praktikos, jog šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia (arba yra artimas) bent minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiui. Pažymėtina, kad Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2026 m. sausio 1 d. MMA yra 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – 846 Eur.
Ieškinyje nurodyta, jog I. J. išlaikymui reikalinga 820 Eur suma, kuri neviršija minimalios mėnesinės algos. Todėl ieškovė neįpareigota įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių, teikiant detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius). Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta vaikui reikalingo išlaikymo suma yra reikalinga ir būtina, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.
Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovės gaunamų pajamų – darbo užmokesčio bei iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka dukros poreikiams patenkinti.
Vertinant šalių finansinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos darbinės pajamos nėra minimalios (el. b. l. 108–117). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis sodo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 121–126). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 119), Lietuvoje nedirba (el. b. l. 118), 2020 m. rugsėjo 29 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 46).
Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Teismų praktikoje yra pažymima, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Teismas pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad jam dėl sveikatos problemų būtų ribojama darbinė veikla, tad, spręstina, kad manydamas, jog jo darbinės pajamos yra nepakankamos, jis turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti papildomą darbą ar papildomą pajamų šaltinį. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vertindamas šalių galimybes teikti išlaikymą, teismas sprendžia, kad abiejų šalių galimybės gauti pajamas ir esama turtinė padėtis yra tokia, kuri leidžia užtikrinti dukros poreikius. Teismas konstatuoja, kad atsakovas yra mokus ir išgali dukros išlaikymui skirti po 350,00 Eur kas mėnesį.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. J. priteistiną išlaikymo dydį ir priteisiant iš jo nepilnametei dukrai I. J. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. rugpjūčio 8 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94, 270 straipsniai).
Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 000 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą (el. b. l. 104–107) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo priteisiamas valstybei 95,00 Eur žyminis mokestis (350 Eur – 72,40 Eur = 277,60 Eur; 277,60 Eur × 12 mėn. × 3 procentai x 75 procentai = 75 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai I. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. rugpjūčio 8 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovui paskelbti apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt:
„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. kovo 26 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3191-947/2026 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, duodanti byloje išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovo M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam 2026 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3191-947/2026 įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktas pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teismo sudėtis: teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė. Informacijos teirautis tel. 0 37 244 526.“
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.