- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- AN2-232-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00527-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. K. 2020 m. gegužės 20 d., apie 23.08 val., (duomenys neskelbtini) al., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 1,45 ± 0,01 prom. neblaivumas), išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo T. V., ir taip ją apgadino. Tokiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 9, 14 ir 101 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu M. K. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda, kartu paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams. Nutarime konstatuota, jog M. K. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, įrodo liudytojo T. V. ir policijos pareigūnų teisme duoti paaiškinimai, eksperto išvados bei kita rašytinė bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas papildomai M. K. veikos pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nekvalifikavo ir nustatė, kad šis pažeidimas nagrinėjamu atveju sudaro ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2021 m. gegužės 19 d. vykusiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismui pateikė prašymą byloje apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą V. P. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymo netenkino, nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, prašydamas apklausti ekspertą, nurodė, kad byloje objektyviai tiesai nustatyti būtina ekspertui užduoti papildomus klausimus, kurių negalėjo užduoti iki atliekant autoįvykio ekspertizę. Taigi kyla abejonių dėl tiesioginio priežastinio ryšio ir nėra aišku, kas buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
3.2. Ekspertas konstatavo, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ judėjimo trajektoriją iki susidūrimo vietos. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar, nenustačius šių duomenų, galima nustatyti pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Taip pat nėra aišku, ar eismo įvykio kilimui turėjo įtakos nukentėjusiojo T. V. automobilio nepasitraukimas kiek galima dešiniau. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog protokolo schemoje pavaizduota neįvardinta važiuojamųjų dalių sankirta, nenurodyti važiuojamųjų dalių pločiai, danga ir būklė. Ekspertas savo išvadoje patvirtino, kad minėtasis protokolas yra neišsamus, tačiau, atlikdamas ekspertizę, juo vadovavosi.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą. Atsiliepime nurodoma, jog naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismui dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
5. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
8. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog M. K. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta liudytojo T. V. ir policijos pareigūnų teisme duotais paaiškinimais, eksperto išvadomis, skundžiamame nutarime išsamiai aptarta kita rašytine bylos medžiaga. Nenorėdamas kartotis, apeliacinės instancijos teismas šių duomenų analizės nebepateikia, tik pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir jų vertinimu. Kadangi apeliacinis skundas yra grindžiamas išimtinai vien argumentais, susijusiais su (duomenys neskelbtini) centro 2021 m. gegužės 10 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 103–108) ir netenkintu M. K. atstovo prašymu apklausti ekspertą V. P., būtent šiais klausimais ir pasisako apeliacinės instancijos teismas nutartyje, t. y. ar atliktos ekspertizės išvados ir apeliantės įžvelgiami procedūriniai bylos nagrinėjimo trūkumai sudaro pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
9. Pažymėtina, jog, teismų praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas ir sprendžiant nukentėjusiojo ir kaltininko, kaip eismo dalyvių, veiksmus, tam tikri nukentėjusiojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ne visada eliminuoja pažeidėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įpareigojimas laikytis Kelių eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kiti eismo dalyviai jas pažeidė ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Taigi teismas tokius pažeidimus turi vertinti kaip visumą kartu su kitomis eismo įvykio aplinkybėmis. Nustatant asmens kaltę tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, be kitų aplinkybių, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti padarinius ir jų išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal teismų praktiką, kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad, analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui (dalyviams) jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo padariniai (buvo padaryta žala), nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151/2011, 2K-593/2011, 2K-166/2012). Nagrinėjamu atveju ekspertizės akte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos M. K. veiksmai –, esant priešpriešines eismo juostas skiriančiai kelio ženklinimo linijai, važiavo rikiuodamasi iš priešpriešiniam eismui skirtos eismo juostos į savo judėjimo krypties eismo juostą, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu „BMW (duomenys neskelbtini)“. Taigi ekspertui nekilo jokių abejonių, kad eismo įvykis nagrinėjamu atveju kilo būtent dėl administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K. veiksmų – išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą ir manevravimo joje.
11. Prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo T. V, veiksmai –, esant priešinga kryptimi važiuojančiam, grėsmę eismo saugumui ir kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui keliančiam automobiliui „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo važiavimo eismo juostoje, mažindamas važiavimo greitį nepasitraukė kiek galima dešiniau –, anot eksperto, tikėtina turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Visų pirma, būtina pažymėti, kad, eksperto vertinimu, T. V. veiksmai tik tikėtina, jog galėjo turėti įtakos eismo įvykiui kilimui, tačiau nebuvo pagrindinė jo kilimo sąlyga, t. y. būtent dėl M. K. veiksmų kilo eismo įvykis, o ne dėl T. V. veiksmų –, jei M. K. nebūtų išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, nagrinėjamas eismo įvykis nebūtų kilęs. Antra, ne mažiau svarbu tai, jog T. V. buvo itin sudėtinga numatyti neblaivios vairuotojos M. K. veiksmus. Neišvažiavus M. K. į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo transporto priemonė „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui T. V, apskritai nebūtų kilusi pareiga trauktis į dešinę eismo juostos pusę. Be to, kaip nurodė pats T. V., jis norėjo nusukti į priešpriešinę eismo juostą, tačiau pastebėjęs, kad automobilio vairuotoja stengėsi sugrįžti į savo eismo juostą, persigalvojo ir pradėjo trauktis kuo dešiniau, tačiau to neužteko. Šios aplinkybės rodo, kad T. V. stengėsi išvengti eismo įvykio kilimo, tačiau jo dedamų pastangų nepakako, ypač įvertinant tai, kad nuspėti neblaivaus vairuotojo elgesį ir būsimus su transporto priemone atliekamus manevrus yra neįmanoma.
12. Pažymėtina, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiama M. K., nei jos atstovas (duomenys neskelbtini) H. R. taip tiksliai ir nenurodė klausimų, kuriuos nori užduoti ekspertui V. P., ir kurių negalėjo užduoti dar iki ekspertizės atlikimo. Apeliaciniame skunde yra atkreipiamas dėmesys į tam tikrus procedūrinius bylos nagrinėjimo trūkumus. Pavyzdžiui, jog ekspertui tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ judėjimo trajektoriją iki susidūrimo vietos. Vis dėlto, akivaizdu, jog, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tokie duomenys byloje nebūtų surinkti, t. y. tam nesama galimybių, tačiau šių duomenų trūkumas nesutrukdė ekspertui V. P. neabejotinai nustatyti pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį ir sąlygą. Nors ekspertizės akte yra nurodyta, kad „Protokolo schemoje pavaizduota neįvardinta važiuojamųjų dalių sankirta. Važiuojamųjų dalių pločiai, danga ir būklė nenurodyti.“, tačiau akivaizdu, kad ekspertas šia bylos medžiagoje esančia eismo įvykio fiksavimo schema (protokolu) vadovavosi tiek, kiek jame buvo užfiksuoti aktualūs situacijos vertinimo duomenys, o tie, kurie užfiksuoti nebuvo, jais ekspertas ir negalėjo vadovautis, o rėmėsi kita rašytine reikšminga medžiaga.
13. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, kad M. K. teiginiai vertintini kritiškai ir laikytini jos pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog bylos grąžinimas institucijai arba žemesnės instancijos teismui turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tik tuomet, kai proceso metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas pats ištaisyti negali. Toks teismo sprendimas priimamas, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba aukštesnės instancijos teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, kokį didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą pirmosios instancijos teismas turėtų byloje atlikti, o, kaip jau konstatavo apeliacinės instancijos teismas, eksperto V. P. apklausa jokių naujų aplinkybių nustatyti nepadėtų ir jokių prieštaravimų nepašalintų, nes ekspertas aiškias ir nedviprasmiškas išvadas jau yra pateikęs ekspertizės akte bei pagrindęs bylos medžiagoje esančiais duomenimis. Atkreipiamas dėmesys, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padarytos išvados netenkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nepateisina jo lūkesčių, savaime nereiškia, jog procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.
14. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.