Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, A15.-242-972/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-05-24
Bylos Nr.: A15.-242-972/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00527-2020-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę

Teisėjas: Viktorija Teišerskienė (pirm.)
Pažeidėjas: M. K.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-242-972/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00527-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 16.9.3; 16.9.7; 21.9.10

Registro objektas ROIK: 20115227652(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jos atstovui advokato padėjėjui H. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2020 m. gegužės 20 d., apie 23.08 val., Universiteto al., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 1,45 ± 0,01 prom. neblaivumas), išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo T. V., ir taip ją apgadino. Tokiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 9, 14, 101 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. kaltę dėl jai inkriminuojamų nusižengimų pripažino iš dalies, parodė, kad ji neginčija fakto, jog vairavo transporto priemonę neblaivi, tačiau nesutinka su tuo, kad eismo įvykį sukėlė ji, t. y. kad ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį, nes buvo priešingai, būtent T. V. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o ne ji. Tai patvirtina automobilių apgadinimai. Kilus ginčui dėl eismo įvykio kaltininko, ji inicijavo policijos pareigūnų iškvietimą. Ji nuo pat pradžių nesutiko su tuo, kad neva ji kalta dėl eismo įvykio sukėlimo, tai nurodė ir policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nežino, kodėl jie savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog ji sutiko su tuo, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, ir eismo įvykio fiksavimo protokole nurodė ją kaip eismo įvykio kaltininkę.

Liudytojas T. V. parodė, kad jis, išsukęs iš H. Manto g. į Universiteto al., kartu su draugu iš tolo pastebėjo, kaip dideliu greičiu link jų atvažiuoja transporto priemonė. Matė, kaip kelio vingyje šis automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša judėjo link jo vairuojamo automobilio. Tai pamatęs jis norėjo nusukti į priešpriešinę eismo juostą, tačiau pastebėjęs, kad automobilio vairuotoja stengėsi sugrįžti į savo eismo juostą, persigalvojo ir pradėjo trauktis kuo dešiniau, tačiau to neužteko, vairuotoja vis tiek priekine automobilio dalimi kliudė jo automobilį. Tai patvirtina fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad jis nebuvo išvažiavęs iš savo eismo juostos. Mano, kad pažeidėja važiavo apie 110 km/h greičiu, nes jos stabdymo kelias buvo apie 50 m. Jam išlipus iš automobilio, eismo įvykio kaltininkė pradėjo ant jo šaukti, ką jis padarė. Buvo matyti, kad ji yra neblaivi, jos kalba buvo nerišli, ji svirduliavo. Jis iškvietė policijos pareigūnus. M. K. policijos nekvietė, po ginčo ji jam siūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jis dėl pažeidėjos girtumo su tuo nesutiko. Po eismo įvykio iki atvykstant policijos pareigūnams automobilio iš eismo įvykio vietos nepatraukė, to net nebuvo įmanoma padaryti dėl automobilio apgadinimų. M. K. policijos pareigūnams nepripažino sukėlusi eismo įvykį, tačiau jiems ir taip buvo visiškai aišku, kas kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo. Šiuo metu automobilio, kurį vairavo įvykio metu, jau nebeturi.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. J. parodė, kad gavus iškvietimą dėl įvykusio eismo įvykio, kurio vienas iš dalyvių galimai neblaivus, į jį sureagavo kitas policijos ekipažas. Vėliau į eismo įvykio vietą atvyko ir jis su kolega A. P.. Atvykę pastebėjo dvi susidūrusias transporto priemones, t. y. „BMW“ ir „Toyota“. „BMW“ automobilio vairuotojas jiems aiškino, kad „Toyota“ automobilio vairuotoja išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to kilo eismo įvykis. Pagal užpildytą eismo įvykio schemą, automobilių apgadinimus, buvo aišku, kas yra eismo įvykio kaltininkas, todėl „Toyota“ automobilio vairuotojai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Fiksuojant eismo įvykį jam nekilo jokių abejonių dėl eismo įvykio kaltininko. Iš fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonės „BMW“ greitis susidūrimo metu turėjo būti apie 20-30 km/h, nes ji po susidūrimo net nepajudėjo iš eismo įvykio vietos (tai patvirtina šalia šio automobilio likusios šukės, be to, automobiliui nuo smūgio buvo išlaužtas ratas, dėl to jo patraukti ir nebuvo galima), o kita transporto priemonė (nežino, ar dėl didelio važiavimo greičio, ar dėl išgąsčio paspaudus akseleratoriaus pedalą) buvo nuvažiavusi iki 100 m nuo eismo įvykio vietos. Be to, automobiliui „Toyota“ buvo apgadintas šonas, t. y. šis automobilis, atsitrenkęs į kitą automobilį, praslydo, prabraukdamas jo šoną, tai parodo, kad viena iš transporto priemonių prieš smūgį turėjo išvažinėti iš priešpriešinės eismo juostos, kad būtų išlaužtas kito automobilio ratas, tai ir buvo padaryta „BMW“ automobiliui.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. P. parodė, kad nepamena nagrinėjamo įvykio, todėl tikslesnių aplinkybių apie jį nurodyti negali. Atvykus į eismo įvykio vietą, visada visos reikšmingos įvykiui aplinkybės yra užfiksuojamos techninėmis priemonėmis, taip pat užpildomi dokumentai.

Iš 2020 m. gegužės 20 d. policijos pareigūno G. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 20 d. 23.08 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, jog gatvėje, adresu Universiteto al., Klaipėda, susidūrė transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad Universiteto al. susidūrė automobilis „BMW 523“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. V., ir „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K.. Eismo įvykio dalyviams alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0038, patikros sertifikato Nr. 1178490, buvo patikrintas blaivumas. 23.31 val. T. V. nustatyta 0,00 prom. 23.27 val. M. K. nustatytas 1,45 prom. neblaivumas. Į įvykio vietą iškviestas ekipažas L1717 eismo įvykio forminimui ir administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui (b. l. 6).

Iš 2020 m. gegužės 20 d. policijos pareigūno A. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 20 d. 23.40 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Universiteto al., Klaipėdoje, susidūrė transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo kolegų ekipažą L1101, jie nustatė, kad Universiteto al. susidūrė automobilis „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. V., ir „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K.. Eismo įvykio dalyviams alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0038, patikros sertifikato Nr. 1178490, buvo patikrintas blaivumas. 23.31 val. T. V. nustatyta 0,00 prom. 23.27 val. M. K. nustatytas 1,45 prom. neblaivumas. Paaiškinus M. K. eismo įvykio aplinkybes, ji sutiko, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, todėl buvo supildytas eismo įvykio fiksavimo protokolas, eismo įvykio vieta nufotografuota, M. K. už KET 9, 14, 101 punktų pažeidimus buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 7).

Iš 2020 m. gegužės 20 d. eismo įvykio fiksavimo protokolo Nr. 07-20-9525825 matyti, kad jame užfiksuota eismo įvykio schema. Nurodyta, jog 2020 m. gegužės 20 d. 23.08 val. Universiteto al. vairuotoja vairavo transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgintos dvi transporto priemonės. Eismo įvykio fiksavimo protokolą pasirašė abiejų transporto priemonių vairuotojai, patvirtindami, jog sutinka su eismo įvykio aplinkybėmis (b. l. 8).

Šalies argumentai

T. V. paaiškinime policijai nurodė, kad jis 2020 m. gegužės 20 d. 23.10 val. važiuodamas Universiteto al. link Šiaurės pr., pamatė dideliu greičiu atvažiuojančią transporto priemonę „Toyota“. Šis automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir važiavo kaktomuša į jo automobilį, paskutinę sekundę pasuko link savo eismo juostos ir atsitrenkė į jo automobilio kairį šoną (b. l. 9).

M. K. paaiškinime policijai parodė, kad 2020 m. gegužės 20 d. 23.45 val. jai važiuojant Universiteto al. nuo prekybos centro „Studlendas“ link H. Manto g., jos automobilį iš kairės pusės kliudė „BMW“ automobilis, kuris važiavo priešprieša. Pripažįsta, kad yra neblaivi, tačiau tvirtina, kad „BMW“ vairuotojas nevažiavo savo eismo juosta (b. l. 10).

Žemesnės instancijos teismas

Iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0038 patikros sertifikato Nr. 1178490 matyti, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2020 m. balandžio 14 d., tinkama naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. spalio 14 d. (b. l. 11).

Iš sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad M. K. vairavo transporto priemonę neblaivi (nustatytas 1,45 prom. neblaivumas), ji buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12).

Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių išsidėstymas kelyje po susidūrimo, jų apgadinimai (b. l. 86-93).

Siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei išsiaiškinti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. 2021 m. gegužės 10 d. ekspertizės akte konstatuota, jog eismo įvykio metu iš kairės kelio pusės, kertant priešpriešines eismo juostas skiriančią kelio ženklinimo liniją, į savo judėjimo krypties eismo juostą įstrižai kelio važiavęs automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono priekine dalimi slystamai su smūgiu atsitrenkė į automobilio „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairįjį kampą ir kairiojo šono priekinę dalį. Susidūrimas įvyko ties vieta, kurioje po eismo įvykio aptiktas stovintis automobilis „BMW 523“, susidūrimo metu automobiliui „BMW 523“ kairiuoju šonu esant palei priešpriešines eismo juostas skiriančią ištisinę kelio ženklinimo liniją. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti automobilio „BMW 523“ judėjimo trajektoriją iki susidūrimo vietos. Po susidūrimo automobilio „Toyota Auris“, kairės pusės ratais palikdamas pėdsakus važiuojamojoje dalyje, sustojo nuvažiavęs į priekį. Techniniu požiūriu, tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos M. K. veiksmai, - esant priešpriešines eismo juostas skiriančiai kelio ženklinimo linijai, važiavo rikiuodamasi iš priešpriešiniam eismui skirtos eismo juostos į savo judėjimo krypties eismo juostą, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „BMW 523“. Prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Tado Vilniaus veiksmai, - esant priešinga kryptimi važiuojančiam, grėsmę eismo saugumui ir kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui keliančiam automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo važiavimo eismo juostoje mažindamas važiavimo greitį nepasitraukė kiek galima dešiniau, - tikėtina, turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (b. l. 103-108).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad M. K. 2020 m. gegužės 20 d., apie 23.08 val., Universiteto al., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 1,45 ± 0,01 prom. neblaivumas), išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo T. V., ir taip ją apgadino. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. teisme neigė sukėlusi eismo įvykį, nurodė, kad jis kilo dėl transporto priemonės „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės, nes būtent jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tokius jos teiginius paneigia liudytojo T. V., policijos pareigūnų teisme duoti paaiškinimai, eksperto išvados, anksčiau aptarta rašytinė bylos medžiaga. Tokie M. K. teiginiai vertintini kritiškai ir laikytini jos pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės. Liudytojas T. V. paaiškino priešingai, tvirtindamas, kad jis išsukęs iš H. Manto g. į Universiteto al. iš tolo pastebėjo, kaip dideliu greičiu link jo automobilio atvažiuoja transporto priemonė. Matė, kaip kelio vingyje šis automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša judėjo link jo vairuojamo automobilio. Tai pamatęs jis norėjo nusukti į priešpriešinę eismo juostą, tačiau pastebėjęs, kad automobilio vairuotoja stengėsi sugrįžti į savo eismo juostą, persigalvojo ir pradėjo trauktis kuo dešiniau, tačiau to neužteko, vairuotoja vis tiek priekine automobilio dalimi kliudė jo automobilį. Kadangi vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi, todėl jis su įvykio kaltininkės siūlymu užpildyti eismo įvykio deklaraciją nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. J. nurodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, „BMW“ automobilio vairuotojas jiems paaiškino, kad „Toyota“ automobilio vairuotoja išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to kilo eismo įvykis. Pagal užpildytą eismo įvykio schemą, automobilių apgadinimus jam buvo aišku ir nekilo jokių abejonių, kas yra eismo įvykio kaltininkas, todėl „Toyota“ automobilio vairuotojai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Policijos pareigūnas taip pat pažymėjo, kad po eismo įvykio darytos fotonuotraukos patvirtina, jog transporto priemonės „BMW“ greitis susidūrimo metu turėjo būti apie 20-30 km/h, nes ji po susidūrimo net nepajudėjo iš eismo įvykio vietos (tai patvirtina šalia šio automobilio likusios šukės, be to, automobiliui nuo smūgio buvo išlaužtas ratas, dėl to jo patraukti ir nebuvo galima), o kita transporto priemonė (nežino, ar dėl didelio važiavimo greičio, ar dėl išgąsčio paspaudus akseleratoriaus pedalą) buvo nuvažiavusi iki 100 m nuo eismo įvykio vietos. Be to, automobiliui „Toyota“ padaryti apgadinimai (apgadintas šonas) tik patvirtina, kad šis automobilis, atsitrenkęs į kitą automobilį, praslydo, prabraukdamas jo šoną, tai parodo, kad viena iš transporto priemonių prieš smūgį turėjo išvažinėti iš priešpriešinės eismo juostos, kad būtų išlaužtas kito automobilio ratas, tai ir buvo padaryta „BMW“ automobiliui. Kaip matyti, ekspertas, atlikęs šio eismo įvykio ekspertizę, taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu būtent iš kairės kelio pusės, kertant priešpriešines eismo juostas skiriančią kelio ženklinimo liniją, į savo judėjimo krypties eismo juostą įstrižai kelio važiavęs automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono priekine dalimi slystamai su smūgiu atsitrenkė į automobilio „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairįjį kampą ir kairiojo šono priekinę dalį. Susidūrimas įvyko ties vieta, kurioje po eismo įvykio aptiktas stovintis automobilis „BMW 523“, susidūrimo metu automobiliui „BMW 523“ kairiuoju šonu esant palei priešpriešines eismo juostas skiriančią ištisinę kelio ženklinimo liniją. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad techniniu požiūriu, tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio būtent „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos M. K. veiksmai, nes ji esant priešpriešines eismo juostas skiriančiai kelio ženklinimo linijai, važiavo rikiuodamasi iš priešpriešiniam eismui skirtos eismo juostos į savo judėjimo krypties eismo juostą, tai kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip susidūrė su automobiliu „BMW 523“. Taigi visos šios nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. pažeidė KET 9, 14, 101 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis (M. K. padarytas KET 101 punkto pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti), dėl kurio buvo apgadinta Tado Vilniaus vairuojama transporto priemonė „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl tokia administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K. veika kvalifikuotina pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Papildomai pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nekvalifikuojama, nes toks kvalifikavimas būtų perteklinis – šis pažeidimas šiuo atveju sudaro ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena, traukiant M. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nutrauktina.

M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad M. K. padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (nustatytas 1,45 ± 0,01 prom. neblaivumas), taip pat ji sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, į M. K. asmenybę – ji, bylos duomenimis, nusižengimo padarymo metu nebuvo bausta administracine tvarka, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį, nei numatytas jos minimumas.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto šio straipsnio 3 dalyje, padarymą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamai M. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytam minimaliam terminui.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto šio straipsnio 3 dalyje, padarymą vairuotojams gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tačiau šiuo atveju automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas-savininkas yra M. K., konfiskavimas netaikytinas, kadangi, teismo nuomone, gan didelės baudos paskyrimas bus pakankama priemonė, kad pažeidėja laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi,

nutaria:

M. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirti 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti M. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20115227652, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus

Teisėja Viktorija Teišerskienė