- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- 1-425-859/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42541-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- J. V.
dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“)
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės
J. V. 2020 m. spalio 23 d. apie 17.45 val., adresu Juodasis kelias 35, Vilnius, vairavo automobilį KIA „SORENTO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam tikrinimo metu policijos pareigūnai nustatė 2,28 promilių neblaivumą.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokuroras ir gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad 2020 m. spalio 23 d., tvarkydamasis namus, išgėrė du trečdalius butelio sauso vyno ir nuėjo miegoti. Valandą miegojo. Atsikėlęs jautėsi gerai, nusprendė nuvažiuoti į šalia esančią „IKI“ parduotuvę apsipirkti. Buvo paskutinis laisvadienis, reikėjo aprūpinti šeimą produktais, nes šeima yra ribotų galimybių. Tą dieną buvo labai nervingas. Visi jo šeimos nariai, t. y. motina, žmona ir sūnus, yra ligoniai. Parduotuvėje nusipirko produktus ir butelį viskio. Automobilyje išgėrė kelis viskio gurkšnius. Tik pradėjus judėti, jį sustabdė policijos pareigūnai.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Žmona tik (duomenys neskelbtini) proc. darbinga dėl (duomenys neskelbtini), motina serga (duomenys neskelbtini), sūnus turi (duomenys neskelbtini). Tai tęsiasi apie (duomenys neskelbtini) metus. Viskas yra „ant jo pečių“, šeima, namas, ūkis. Dėl to yra labai pavargęs, patiria didelę įtampą, neturi galimybių išspręsti problemų iš esmės. Tą dieną įvyko nervinis žlugimas. Nusprendė išgerti tvarkydamas namus. Paprastai alkoholio beveik nevartoja. Nekartą analizavo savo elgesį. Išgerti viskio buvo impulsyvus sprendimas. Ankščiau nebuvo baustas už tai. Toks elgesys jam nebūdingas. Automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra valdytojas, įsigijo ir moka už jį. Įsigijo už 4 900 EUR. Automobilis KIA „Sorento“. Įsigijo 2019 metais. Automobiliu atvažiavo į teismą, vairavo brolis. Informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad vairavo neblaivus, automobilis buvo laikinai sulaikytas ir vėliau grąžintas jam su sąlyga, kad vairuos brolis.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju J. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 18.30 val. vartojo alkoholinius gėrimus automobilyje, kuris buvo pastatytas „IKI“ parduotuvės aikštelėje, Juodajame kelyje, Vilniuje. Alkoholinius gėrimus vartojo dėl asmeninių problemų šeimoje. Išgėręs viskio nusprendė važiuoti namo. Pamanė, kad dar nebus apsvaigęs ir spės nuvykti namo. Jautėsi gerai, jei jaustųsi blogai ir pajustų, kad yra apsvaigęs tikrai nesėstų prie vairo ir tuo labiau nevažiuotų. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 80).
Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).
BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. spalio 23 d. registruotas įvykis – pranešėjas pastabėjo, kad į „IKI“ aikštelę atvažiavo juodos spalvos „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas ėjo į parduotuvę svirduliuodamas. Įtaria, kad gali neblaivus vairuoti (b. l. 8).
Liudytojas K. K. parodė, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 17:30 val., adresu Juodasis kelias 35, Vilnius, būdamas prie ,,IKI“ parduotuvės esančio paštomato, išgirdo kaip užsitrenkė šalia stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio ,,KIA“, juodos spalvos, valstybinių numerių neprisiminė, durelės. Atsisukęs pamatė vieną asmenį, kuris stovėjo prie vairuotojo durelių, kuris, užrakinęs pulteliu automobilį, svirduliuodamas nuėjo į parduotuvę. Asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 175 cm. ūgio, pliktelėjęs, dėvėjo veido apsauginę kaukę, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Atpažinti negalėtų. Kilus įtarimui paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad asmuo galimai neblaivus vairuoja transporto priemonę. Pranešęs apie įvykį nuėjo savo reikalais. Ar asmuo grįžęs iš parduotuvės vairavo automobilį nežino (b. l. 65, 66).
Liudytojas G. G. parodė, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 17.45 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu O. A., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Juodasis kelias 35, kad į PC „IKI“ aikštelę atvažiavo juodos spalvos visureigis „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas ėjo į parduotuvę smarkiai svirduliuodamas. Pranešėjas įtarė, kad vairuotojas neblaivus, baiminosi, kad išėjęs iš parduotuvės vėl sės už vairo. Atvykus minėtu adresu pastebėjo prie PC „IKI“ stovintį automobilį „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo automobilyje nebuvo. Stovėdami kitoje kelio pusėje prie degalinės „Orlen“ pastebėjo, kad automobilio vairuotojas grįžo į automobilį „KIA“ ir užkūręs automobilį išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės į Juodąjį kelią. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad automobilį vairuoja J. V.. Jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus ar vartojo alkoholį, pastarasis pasakė, kad nevartojo. Patikrinus asmens blaivumą tarnybiniu alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442, pirmą kartą buvo nustatytas 3.11 promilių neblaivumas. Paklausus prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį, pasakė, kad prieš pusvalandį. Po 20 min. patikrinus asmens blaivumą pakartotinai, buvo nustatyta 2.28 promilių neblaivumas. Su alkotesterio rodmenimis J. V. sutiko (b. l. 69-70, 72). Analogiškos aplinkybės liudytojas nurodė ir 2020 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Liudytojo G. G. parodymus dėl neblaivumo nustatymo patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas J. V. pirmasis tikrinimas 18.39 val., nustatytas 3.11 promilių neblaivumas, o antrasis tikrinimas 19.03 val. - 2,28 promilės. Nurodyti ir požymiai – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikros sertifikatas Nr. 1296952 (b. l. 10-12).
VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis automobilis KIA „SORENTO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas J. V. (b. l. 22).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas automobilis KIA „SORENTO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 13-19).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Šiame nuosprendyje (II dalis) aptarti teismo byloje surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis rodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Šiuos įrodymus ištyręs teisiamajame posėdyje ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad J. V. 2020 m. spalio 23 d. apie 17.45 val., adresu Juodasis kelias 35, Vilnius, vairavo automobilį KIA „SORENTO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai patikrinimo metu nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, todėl padarė nenusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnis
V. V. pateikė teismui prašymą būti paskirtam brolio J. V. laiduotoju. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas ir nebaustas už administracinius nusižengimus. Savo, kaip laiduotojo pareigas ir teises visiškai supranta, su jomis sutinka ir pažada teismui jų nepriekaištingai laikytis (b. l. 106).
Kaltinamasis J. V. palaikė tokį brolio prašymą (b. l. 105).
Teisiamajame posėdyje laiduotoju prašomas paskirti V. V. sutiko atsakyti į klausimus, kad būtų sprendžiama jo tinkamumu būti laiduotoju. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad brolis anksčiau taip nedarė. Padės broliui kiek reikės. Neteistas, nebaustas administracine tvarka. Pastoviai būna pas brolį. Jų santykiai geri, visada pasikalba. Kalbėjo dėl šios problemos. Brolis labai gailisi. Jo šeimoje visi ligoniai, jis jam padeda. Jų mama gyvena pas brolį. Dirba paromis, taip pat mama rūpinasi. Jų santykiai su broliu artimi. Matosi su broliu 3 kartus per savaitę. Yra pasiruošęs sumokėti ir užstatą, jei toks būtų paskirtas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis), 2) neteistas (b. l. 94), duomenų apie panašaus pobūdžio nusikaltimus ar administracinius nusižengimus nenustatyta (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO ir bylos duomenys). Per 1 metus baustas už administracinio nusižengimo padarymą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kuris laikytinas nešiukščiu nusižengimu (b. l. 93); 3) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Toks gailėjimasis nėra deklaratyvus, yra akivaizdus ir iš kaltinamojo elgesio šiame baudžiamajame procese. Žala ne padaryta.
Nustatyta ir tai, kad kaltinamasis J. V. yra darbingo amžiaus, vedęs, turi vaiką. SODROS duomenimis dirba. Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Minėta, kad J. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. V. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo brolis V. V.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. V. yra darbingo amžiaus, SODROS duomenimis yra dirbantis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteistas, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per 5 metus nebaustas už administracinio nusižengimo padarymą. Pats V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gali padėti broliui kiek reikės, pažymėjo, kad abu su broliu yra artimi, nuolat bendrauja. Kalbėjo su broliu apie jo padarytą veiką, brolis anksčiau nieko panašaus padaręs.
Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas V. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, jį su kaltinamuoju sieja tarpusavio ryšiai, laiduotoju prašomu skirti asmenybė nėra charakterizuojama neigiamai, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka (LITEKO duomenys), o bendraudamas su broliu, gali jam daryti teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Visgi, teismas nebuvo V. V. įtikintas dėl pastarojo galimybės daryti svarios teigiamos įtakos broliui, nes išklausęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl to, kodėl jis padarė nusikaltimą, nenustatyta, kad kaltinamasis nors žodžiu būtų užsiminęs apie brolio V. V. pagalbą sprendžiant nurodytus šeimoje susiklosčiusius sunkumus. O tokia pagalba, teismo manymu, turėjo būti teikiama bent dėl to, kad, kaltinamojo žodžiais, jo ir brolio V. V. mama gyvena su juo name.
Tokios abejonės negali užkirsti kaltinamajam, kuris pirmą kartą padarė nusikaltimą ir iš esmės charakterizuojamas teigiamai, sukliudyti pasinaudoti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutu. Tačiau, dėl aptarto, tam, kad konkrečiu atveju sustiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš artimą asmenį, laiduotoją V. V. ir laiduotojo didesnį pareigos jausmą vykdant laiduotojo pareigas broliui J. V., skirtinas laidavimas su užstatu (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys). Teismo vertinimu, 1 000 EUR užstato suma yra proporcinga ir tinkamo dydžio. O laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams.
Pažymėtina, kad šis užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad J. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,28 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad J. V. vairavo, neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant tokio ribojimo terminą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams). Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims ir kaltinamajam taikomai kitai baudžiamojo poveikio priemonei – turto konfiskavimui. Be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 23 d. Pažymėtina, kad nors kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 86), buvo paskirta 2020 m. spalio 24 d., visgi, iš bylos duomenų nustatyta, kad faktiškai kaltinamojo ribojimas vairuoti transporto priemones buvo taikomas nuo 2020 m. spalio 23 d. kai buvo laikinai sulaikytas (b. l. 75).
Dėl turto konfiskavimo.
BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas J. V. (b. l. 22), todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Minėta, kad VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilis „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo valdytojas yra J. V. (b. l. 22). Šis automobilis įgytas 2019 m. lapkričio 30 d. už 4 900 EU (su PVM), pirkimo pardavimo sutartimi tarp Pardavėjo – UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir Pirkėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27-29). Pagal šios transporto priemonės (automobilio) 2019 m. lapkričio 30 d. valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. V. perdavė atlygintinai valdyti ir naudoti šį automobilį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) ir iki sutarties pabaigos, kiekvieno kito mėnesio 30 d. (atitinkamai vasario mėnesio – 28 d. ar 30 d., pagal atitinkamus metus dienų šiame mėnesyje skaičių), mokant po 220,63 EUR įmoką (b. l. 30-32; 33-45).
Dėl aptarto nustatyta, kad automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam 2020 m. spalio 29 d. buvo pranešta apie 2020 m. spalio 23 d. automobilio priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą bei leidimą jį atsiimti. Automobilio savininkas įgaliojo automobilį atsiimti jo valdytoją J. V. (b. l. 21, 46-48). Konkrečiu atveju pažymėtina, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė 2020 m. lapkričio 04 d. įgaliojime aplinkybę, kad automobilį įgalioja atsiimti jo valdytojui J. V., nors ir buvo informuota apie jo padarytą nusikaltimą (pranešimo metu apie nustatytas galimo neblaivumo vairavimo aplinkybes ir pradėtą dėl to ikiteisminį tyrimą), visgi, iki tol kaltinamasis J. V. nebuvo dar padaręs analogiško nusikaltimo ar administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu neblaiviu. Todėl nelaikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš perduodama jos vardu registruotą automobilį „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo ar galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai padaryti. Todėl konkrečiu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo konfiskuoti automobilį, kuris priklauso trečiam juridiniam asmeniui.
Pažymėtina ir tai, kad šiam nuosprendžiui įsiteisėjus ir valdytojui vėl padarius analogiško pobūdžio nusikaltimą arba administracinį nusižengimą, susijusį su šio automobilio vairavimu esant neblaiviu, klausimas dėl jo konfiskavimo gali būti išspręstas ne automobilio savininko t. y. juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai su atitinkamomis galimomis prievolėmis jo valdytojui J. V..
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – turto konfiskavimas taikytina, tačiau taikomas ne trečiajam asmeniui priklausantis turtas, o išieškoma šio turto vertė iš kaltinamojo.
Sprendžiant išieškomo turto vertės klausima nustatyta, kad VšĮ „Emprekis“ 2020 m. spalio 28 d. duomenimis „KIA SORENTO“, 2007 m. gamybos, kaina be PVM - 3 058 eurai, o su PVM – 3 700 EUR (b. l. 24). Minėta, kad šio automobilio įgijimo faktinė vertė 2019 m. lapkričio 30 d. buvo 4 900 EUR. Taigi, beveik po vienerių metų naudojimo po pirkimo, techniškai tvarkingo automobilio 3 700 EUR vidutinė vertė su PVM yra reali.
Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Todėl iš kaltinamojo J. V. turėtų būti išieškota 3 700 EUR. Visgi, vertinant kaltinamojo teisme nurodytas aplinkybes dėl šeimos turtinės padėties ir artimų šeimos narių sveikatos problemas, tai, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra gan didelį, o ir atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas paskyrė ir užstatą, kuris nors ir paskirtas laiduotojui, tačiau, formaliai gali ateityje sukelti dar papildomų prievolių pačiam kaltinamajam, konkrečiu atveju, vadovaudamasis protongumo, teisingumo ir proporcingumo principais, išieškotinos sumos dydį sumažiną iki 2 000 EUR sumos.
Dėl aptarto, teismas iš J. V. išieško 2 000 EUR vertę, t. y. dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio KIA „SORENTO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis naudojo šiuo nuosprendžiu konstatuoto nusikaltimo padarymo metu, vertės (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Proceso išlaidos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės „KIA „SORENTO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 42,00 EUR. Pažymėtina, kad kaltinamasis minėtas proceso išlaidas apmokėjo (b. l. 62).
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam J. V. taikytos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 88), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 86) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos, o pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), nustatyti 1 m. (vienerių metų) laidavimo terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti laidavimo užstatą - 1 000 EUR (vienas tūkstantis eurų), įpareigojant ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šią sumą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą, ir pateikti teismui šio mokėjimo patvirtinančią kopiją.
Paskirti J. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams) uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. V. 2 000 EUR (du tūkstančiai eurų), t. y. dalį automobilio KIA „SORENTO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti šiame baudžiamajame procese J. V. taikytas kardomąsias priemones:
1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti;
2) specialiosios teisės sustabdymas;
3) dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, o pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sumokėti išieškomo konfiskuotino turto vertės dalį, t. y. 2 000 EUR (du tūkstančiai eurų) į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6610.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Mokestis už teismo skirtus užstatus mokamas bet kuriame banke, mokėjimo kvite nurodant šiuos rekvizitus: Gavėjas: Vilniaus miesto apylinkės teismas; Įmonės kodas: 302942160; Banko pavadinimas: AB Swedbank; Banko kodas: 73000; Sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043; Mokėjimo paskirtis: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.