- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- T-1205-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49559-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- D. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Vilniaus misto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1179-270/2021 iš jo priteistos neturtinės žalos bei nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti mokėjimo dalimis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus misto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1179-270/2021 D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Minėtu teismo nuosprendžiu iš nuteistojo D. Z. nukentėjusiajai V. T. priteisti 268 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 600 Eur advokato paslaugoms šioje byloje apmokėti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 30 d.
Nuteistasis D. Z. prašo leisti sumokėti teismo nuosprendžiu priteistą 868 Eur sumą dalimis per 8 mėnesius. Tokį savo prašymą nuteistasis grindžia tuo, kad jo darbo užmokestis „į rankas“ sudaro 649 Eur, be to, jis yra pateikęs prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 3085,76 Eur mokėjimo dalimis. Nuteistasis nurodo, kad gyvena vienas, savarankiškai moka mokesčius už komunalines paslaugas, būstą bei kitas paslaugas. Taip pat nurodo, kad dėl sužeistos (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti 6 mėnesius (b. l. 1).
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus misto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1179-270/2021 D. Z. pripažinus kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų, iš jo nukentėjusiajai V. T. priteisti 268 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 600 Eur advokato paslaugoms šioje byloje apmokėti. Nuteistasis D. Z. prašo leisti minėtas sumas sumokėti dalimis per 8 mėnesių terminą. Toks prašymas vertintinas kaip prašymas išdėstyti ar atidėti Vilniaus misto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio vykdymą dalyje dėl neturtinės žalos ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
Vertinant nuteistojo D. Z. prašymą teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl neturtinės žalos bei advokato pagalbos išlaidų atlyginimo vykdymą reikėtų atidėti ar jį išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Byloje yra pateikta D. Z. patiriamos išlaidos dėl jam teikiamų paslaugų (būsto paslaugos, draudimo paslaugos, telefono naudojimo paslaugos bei kitos). Taip pat D. Z. prašyme nurodyta aplinkybė, kad jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 3085,76 Eur mokėjimo dalimis, o neapmokėta suma yra 248,76 Eur. Visgi, šie teiginiai nelaikytini tomis aplinkybėmis, kurios leistų atidėti ar išdėstyti priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumokėjimą. Nuteistasis turėjo pateikti teismui duomenis apie nekilnojamąjį turtą (CDB išrašą su istorija), pajamų ir turto deklaracijas ir pan., kad teismas galėtų spręsti apie nuteistojo realią turtinę padėtį, tačiau to nepadarė, selektyviai pateikė tik kitus – sutartinius – įsipareigojimus pagrindžiančius dokumentus. Šiuo atveju jo pareiga atlyginti žalą kilo iš delikto. Taigi, išdėsčius žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo sumokėjimą, vien tik todėl , kad nuteistasis turi sutartinių įsipareigojimų, neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, nukentėjusiosios interesų bei teisėtų lūkesčių, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiosios interesų, sudarant jam galimybę pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką.
Kita vertus, priteistos neturtinės žalos ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos (atitinkamai 268 Eur ir 600 Eur) nėra tokio dydžio, kurias nuteistasis, būdamas jauno amžiaus ir dirbantis negalėtų apmokėti. Kaip matyti iš pateiktos darbo sutarties D. Z. gaunamas atlyginimas yra 961,15 Eur (neatskaičius mokesčių) kas laikytina, kad iš jo nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (bendrai 868 Eur) nelaikytina itin didele ir ribojančia nuteistojo galimybes ją apmokėti. Todėl nuteistojo paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, jog jo gaunamos pajamos yra mažesnės negu priteistas civilinis ieškinys yra nepagrįsta ir nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios jam galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nuosprendžio vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų nukentėjusiosios V. T. interesą kuo greičiau gauti nusikaltimais padarytos neturtinės žalos bei dėl smurtinio nusikaltimo vykdytame procese patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros.
Be to, 2021 m. spalio 4 d. yra išduotas vykdomasis raštas, kuris gali būti vykdomas priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl D. Z., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos civilinio ieškinio sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 1S-102-626/2020).
Pažymėtina ir tai, kad visos šioje nutartyje nustatytos aplinkybės egzistavo ir priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį, svarstant iš esmės analogišką D. Z. prašymą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad nuteistojo D. Z. prašymas išdėstyti sprendimo dėl neturtinės žalos bei išlaidų advokato pagalbos atlyginimo vykdymą, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti nuteistojo D. Z. prašymo dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-1179-270/2021 nukentėjusiajai V. T. priteistos neturtinės žalos bei išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo išdėstymo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.