- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-414-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07341-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- I. D.
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
- 122.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-414-212/2013
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07341-2012-3
2013 m. gegužės 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27664-223/2013 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei I. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu trukdymų pašalinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pašalinti trukdymus naudotis bendrąja nuosavybe žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta 2012-09-09 notaro patvirtintame Susitarime dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, perkelti malkas iš bendro naudojimo žemės sklypo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė trukdo naudotis bendrąją nuosavybe žemės sklypo dalimi, nes dalis jo užkrauta malkomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, pašalino trukdymus naudotis bendrąja nuosavybe žemės sklypo plane, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta 2012-09-09 notaro patvirtintame Susitarime dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo perkelti malkas iš bendro naudojimo žemės sklypo. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir jo priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovei priklauso 669/1383 dalys žemės sklypo, o atsakovei- 714/1383 žemės sklypo. 2012-08-09 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas notarinis Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kur buvo susitarta, kad ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1, o atsakovė- indeksu 2. Likusi žemės sklypo dalis yra skirta bendram ieškovės ir atsakovės naudojimui ir plane pažymėta indeksu 1,2. Atsakovės malkos yra sukrautos prie šalių viralinės sienos ir malkų rietuvė faktiškai susiaurina praėjimą esantį tarp viralinės sienos ir vielinės tinklo tvoros, kuri atskiria bendro naudojimo žemės sklypo dalį nuo ieškovės asmeniniam naudojimui priskirto žemės sklypo. Atsakovė neginčijo, kad jei nebūtų malkų rietuvės, tai praėjimas būtų 3,56 m, o dabar likęs- 1,80 m. Teismas laikė esminiu praėjimo pabloginimu. Ieškovė naudojasi šiuo praėjimu norėdama patekti į viralinės palėpėje esančias patalpas (rūkyklą). Šiuo praėjimu ji stumia karutį, kuris yra 0,85 m. pločio ir 1,50 m. ilgio, o karučiu gabena įvairius daiktus (žemės ūkio produktus). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad malkų rietuvė iš esmės apsunkina ieškovės naudojimąsi praėjimu ir tai yra dėl to, kad praėjimas yra susiaurėjęs per pusę, ieškovės karutis yra 0,85 m. pločio, todėl jį stumiant praėjimu telieka šonuose maždaug po 45 cm laisvo ploto. Ieškovė yra senyvo amžiaus (75 metai), turi negalią, todėl dėl jos amžiaus ir sveikatos problemų, kai kurių koordinacijos ypatumų, jai reikia platesnio praėjimo nei jaunesnio amžiaus žmogui. Ieškovė karučiu gali vežti ir daiktus, kurie savo gabaritais gali būti platesni ir ilgesni už karutį, todėl jų gabenimas būtų ypatingai apsunkintas, kaip ir esant gana siauram pravažiavimui, yra apsunkintas apsisukimas su karučiu, kurio ilgis 1,50 m (beveik kaip praėjimo plotis).
Sandėliuodama gana ilgą laiką savo malkas bendrame kieme, atsakovė sumažino laisvą sklypo dalį ir faktiškai ieškovė gali naudotis mažesne bendro kiemo dalimi nei iki sandėliavimo. Atsakovė nuosavybę į ginčo žemės sklypą su pastatais įgijo iš ieškovės, kuri jai šią nuosavybę dovanojo, ieškovė yra atsakovės motina, senyvo amžiaus moteris, todėl teisingumo ir sąžiningumo principai ir geros moralės normos reikalauja, kad ieškovės interesai būtų gerbiami. Be to, atsakovės teiginys, kad sukrautos malkos apšiltina sieną nepagrįstos jokiais įrodymais ir yra labai abejotinos. Bendro naudojimo žemės sklypas turi ir būti naudojamas bendroms reikmėms, jis neturėtų būti užkrautas vieno bendraturčio malkomis, susiaurinant bendrą praėjimą, turėtų būti patogu juo naudotis visiems bendraturčiams, todėl nesuprantamas atsakovės siekis krauti malkas bendrame sklype, kai ji savo asmeniniam naudojimui turi 714 dalis žemės sklypo, o ieškovė mažiau - 669 dalis. Teismas darė išvadą, kad atsakovė turi realią galimybę sandėliuoti malkas savo asmeninio sklypo dalyje, kaip ir savo malkas ieškovė sandėliuoja savo sklypo dalyje. Susitarimo dėl atsakovės malkų sandėliavimo bendro naudojimo žemės sklype nėra, ieškovė prieštarauja dėl tokių atsakovės veiksmų. Atsakovė sandėliuodama savo malkas bendro naudojimo žemės sklype, pažeidžia ieškovės interesus ir teisę laisvai nevaržomai naudotis bendru sklypu, apsunkina praėjimą ir tai nepagrįstai suvaržo jos teises, todėl ieškinį tenkintino pilnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priiėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nesutinka su teismo išvada, jog malkų sandėliavimas nurodytoje žemės sklypo vietoje pažeidžia ieškovės interesus ir teisę laisvai nevaržomai naudotis bendru žemės sklypu, apsunkina praėjimą ir tai nepagrįstai suvaržo ieškovės teises. Malkinę, kurioje atsakovė sandėliuoja malkas, pastatė pati ieškovė iki dovanojimo sutarties sudarymo, ir dar kelis metus po sutarties sudarymo malkas ten laikė pati ieškovė. Po to, šią malkinę perleido atsakovei ir atsakovė ten sandėliavo malkas ne vienerius metus, ieškovei dėl to problemų nekilo. Atsakovė malkas sukrovė ieškovės sutikimu, ir ne vienerius metus ten sandėliavo su ieškovės sutikimu. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog jos teisės yra pažeistos. Praėjimo plotis akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė norėdama su karučiu privažiuoti prie ūkinio pastato antrame aukšte esančios rūkyklos, tai laisvai ir netrukdomai gali padaryti bei ta pati gali daryti veždama ir ženkliai didesnius daiktus. Ieškovė negali privažiuoti su karučiu prie pat ūkinio pastato sienos ne dėl atsakovės sukrautų malkų, o dėl pačios ieškovės pastatytų kopėčių, kuriomis patenkama į rūkyklą. Rūkykloje ieškovė sandėliuoja tik nedidelius daiktus – dėžutes daržovėms daiginti bei krepšius – bulvėms kasti, kurių jai prireikia tik kelis kartus per metus. Ieškovės naudojimasis bendro naudojimo objektu nėra apsunkintas, kaip kad nurodė teismas. Tai, kad atsakovė įgijo nuosavybę iš ieškovės – negali būti pagrindas tenkinti ieškovės nepagrįstus reikalavimus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė be jokio pagrįsto pagrindo siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus, kurie be kita ko yra išgalvoti. Ieškovė visiškai nekreipė dėmesio į atsakovės pasiūlymą kilusį ginčą spręsti taikiai, į jos atliktus veiksmus – dalies sukrautų malkų pašalinimą iš malkinės ir į argumentus, kad sukrautos malkos apšiltina ūkinio pastato, kurio viduje yra viralinė, o malkas pašalinus, žiemos metu dėl neapšiltintos viralinės sienos kils įvairių problemų ne tik atsakovei, bet ir ieškovei dėl naudojimosi viraline, ką žino ir ko neneigė teismo posėdyje pati ieškovė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovei praėjimas nėra apsunkintas ir tai nevaržo jos teisių. Per pusę sumažėjęs praėjimas ieškovei iš esmės trukdo patekti prie pastato, kuriame yra viralinė, rūkykla ir dalimi, kuria naudojasi ieškovė. Praėjimo plotis yra siauras, todėl sudėtinga ieškovei stumti karutį, gabenti įvairius žemės ūkio produktus ir privažiuoti prie pastato yra labai sudėtinga, atsižvelgiant į ieškovės amžių bei gabenant didesnius daiktus. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad malkų rietuvė iš esmės apsunkina naudojimąsį praėjimu ir tai yra dėl to, kad praėjimas yra susiaurėjęs per pusę, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Nesutinka su atsakovės argumentu, jog malkos buvo sukrautos ieškovei sutinkant. Daug kartų ieškovė prašė atsakovės nebekrauti malkų, net sutiko su kompromisu malkas atkrauti bent per pusę, kad būtų platesnis praėjimas, tačiau atsakovė į ieškovės prašymus nereagavo, elgėsi egoistiškai, tenkindama tik savo asmeninius interesus, nepaisydama geros moralės, teisingumo, pagarbos principų. Tai, kad seniau situacija buvo kitokia – neturi reikšmės šiai bylai, nes amžius buvo kitoks bei kitokie santykiai. Nesutinka su atsakovės argumentu, jog į rūkyklą trukdo patekti kopėčios, nes jos yra galinis taškas, todėl visiškai netrukdo. Norint prieiti prie kopėčių, reikia įveikti atstumą, kurį susiaurina malkos. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad po susipažinimo su atsakovės atsiliepimu, pakeitė faktinį ieškinio pagrindą. Savo reikalavimo ieškovė nekeitė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovės malkos realiai trukdo, apsunkina priėjimą prie ūkinio pastato, patekimą į rukyklą. Bylos esmė pilnai atskleista, ginčo priežastys nustatytos teismo sprendime. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė turi realią galimybę sandėliuoti malkas savo asmeninio žemės sklypo dalyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių, teigdama, kad atsakovė bendro naudojimo kieme be jos sutikimo sukrovė malkas, kurios trūkdo jai laisvai naudotis ūkinio pastato dalimi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra namų valdos ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Ieškovė nuosavybės teise valdo 669/1383 žemės sklypo, o atsakovė – 714/1383 (b. l. 7, 15-17). Šalys 2012-08-09 sudarė Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo. Pagal šį susitarimą ir žemės sklypo planą ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu, o atsakovė – indeksu 2. Žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu 1, 2 šalys naudojasi bendrai (b. l. 8-12).
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijios teismas, ieškovė pareiškusi negatorinį ieškinį (CK 4. 98 str.), privalėjo įrodyti, kad yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-407/2008). Kad ieškovė yra dalies žemės sklypo savininkė įrodo Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 15). Kad ieškovės teisės pažeistos įrodo šalių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir ieškovės sutikimo atsakovei bendrame žemės sklype sukrauti malkas, nebuvimas.
Kaip žinia, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, o nagrinėjamu atveju bendro naudojimo žemės sklypas, valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Įstatymas reglamentuoja, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).
Apeliantė teigia, kad jos malkų sandėliavimas bendrame žemės sklype nepažeidžia ieškovės teisių, nes toje vietoje ieškovė, dar iki sudarant dovanojimo sutartį, pati laikė malkas; praėjimas prie ūkinio pastato yra pakankamas ir tuo atveju, jei ieškovė naudosis karučiu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Ta aplinkybė, kad bylos šalys yra motina ir dukra nesuteikia pagrindo atsakovei nepaisyti bendraturtės interesų ir teisių bei naudotis bendru žemės sklypu savo nuožiūra be ieškovės sutikimo. Ieškovė, būdama vienintelė namų valdos ir žemės sklypo savininkė (iki dovanojimo sutarties sudarymo) turėjo teisę disponuoti savo turtu ir erdvėmis savo nuožiūra, tačiau, atsiradus kitam bendraturčiui, bendraturčių interesai turi būti derinami, t. y. atsakovė privalo turėti ieškovės sutikimą užimti dalį bendrojo naudojimo žemės sklypo - kiemo. Nesant tokio sutikimo ir esant reikalavimui pašalinti trukdymus dėl naudojimosi bendru turtu, trukdymai turi būti pašalinti. Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso didesnė dalis žemės sklypo, nei ieškovei, ji turi galimybę jai priklausančias malkas sandėliuoti būtent savo žemės sklypo dalyje nepažeisdama bendraturtės interesų.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Kadangi šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaido apmokamos iš biudžeto (b. l. 70, 75, CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.