- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- 2S-1215-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01872-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovo 39 181,97 Lt vertės nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o jiems nesant – pinigines lėšas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovo naudai priteisti 32 159,47 Lt dydžio skolą, 5 175,64 Lt delspinigių, 1 846,86 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-09 nutartimi ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausantį 39 181,97 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei leidžiant atsakovui atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Teismas konstatavo, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas (LR CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-09 nutartį. Nurodo, kad vien reikalavimo apimtis, nevertinant jos kartu su UAB „Norfos mažmena“ veiklos pobūdžiu, jos veiklos apimtimis, įstatinio kapitalo dydžiu, kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis UAB „Norfos mažmena“ turtinėms galimybėms įvertinti, savaime negali būti lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Reikalavimo sumos dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į atsakovo finansinius rodiklius. Skunde pažymima, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, nes pagal pateikiamus finansiniu dokumentus matyti, kad atsakovo 2010 m. 9 mėnesį turto vertė sudarė 125 599 862 Lt, o pelnas – 15 754 365 Lt, todėl, vertinant šiuos duomenis, ieškinio suma – 39 181,97 Lt negali būti vertinama kaip didelė. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų ir/ar įrodymų apie UAB „Norfos mažmena“ siekį paslėpti turtą, mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo atveju, jei teismas laikytų, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, atsakovas prašo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, užtikrinimą, ieškovui įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 39 181,97 Lt sumą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl neva jo geros turtinės padėties, dėl to jog jis neva pelningai veikianti įmonė nėra paremti jokiais tinkamais įrodymais, o ieškiniu reikalaujama priteisti suma – 39 181,97 Lt yra didelė, kas savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ar padaryti jį neįmanomu. Atsiliepime teigiama, kad atsakovo nepagrįstas delsimas atsiskaityti turi tiesioginę įtaką ieškovo komercinei – ūkinei veiklai, tuo tarpu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dar labiau apsunkintų ieškovą. Pasak ieškovo, atsakovo pajamos 2009 metais sumažėjo 123 milijonais litų, o skolos tiekėjams sudarė 98,6 milijonus litų. Bet kokie rinkos svyravimai ar ekonomikos pokyčiai neigiamai atsiliepia atsakovo ūkinei – komercinei veiklai, todėl gali kilti grėsmė atsakovo veiklos tęstinumo galimybei, įskaitant ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su ieškovu. Be to, atsakovas savo veiklą pagrinde vykdo nuomojamose patalpose, šiuo metu turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų. Atsakovas didžiąją dalį savo turimų prekių (daugiau kaip už 86 800 000 Lt) yra įkeitęs už UAB „Rivona“ paskolas bankams. Vienos paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs ir artimiausiu metu sueis kitų paskolų grąžinimo terminai. Kadangi atsakovas nevaldo nekilnojamojo turto, ieškovo vertinimus, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo finansinė padėtis yra labai sudėtinga, o bendras atsakovo įsiskolinimas ieškovui (dėl kurio vyksta teisminiai ginčai) sudaro 1 101 730,61 Lt, todėl pagrįstai taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nes egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, atsakovo pateiktus papildomus dokumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bei duomenis, rodančius atsakovo UAB „Norfos mažmena“ finansinę padėtį, kas lėmė nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir , atsižvelgdamas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, klausimą išsprendžia iš esmės (CPK 7 str., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui, o teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turo vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. 2010-01-07 priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, reikalavimo sumą, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, negali sutikti.
Iš papildomai atsakovo pateiktų 2010-12-31 finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos) matyti, kad atsakovo įmonės turto vertė 2010 m. buvo 134 730 309 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 93 388 595 Lt, tačiau ilgalaikių skolų atsakovas neturėjo, grynasis pelnas siekė 13 651 744 Lt, o pardavimo pajamos 1 251 598 885 Lt. Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovo turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Šių dokumentų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Šie finansiniai dokumentai buvo patikrinti nepriklausomo audito bei patvirtintas jų teisingumas. Dėl šių aplinkybių, pareikšto ieškinio reikalavimas – 39 181,97 Lt, lyginant jį su bendrovės turimu turtu, gaunamu pelnu bei apyvarta, nėra didelis, todėl vien pareikšto reikalavimo dydis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra reali grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui.
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, teigdamas, jog atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga, pagrinde remiasi UAB „Norfos mažmena“ 2009 metų finansiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Teisėjų kolegija atmesdama šiuos ieškovo teiginius, pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje Nr. 2-902/2011 yra išanalizavęs UAB „Norfos mažmena“ finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. 2009 m. balansą, 2010 m. 9 mėn. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, ir nurodęs, kad iš atsakovo 2009-12-31 finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, t. y. atsakovo turtas yra 145 646 797 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 117 454 928 Lt, grynasis pelnas 2009 m. buvo 2 805 215 Lt, o pagal 2010-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo grynas pelnas sudarė 15 754 365 Lt, kad šie atsakovo finansinę padėtį apibūdinantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-902/2011). Tokios pačios pozicijos dėl atsakovo turtinės padėties Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir savo 2011-05-12 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-1393/2011 ir 2-1389/2011.
Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad atsakovo turtas yra įkeistas už UAB „Rivona“ skolas, tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog ieškinio suma yra didelė ir vien dėl šios aplinkybės turi būti taikomas atsakovo turto areštas. Be to, atsakovas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose neigia šias atsakovo nurodytas aplinkybes. Jo teigimu pagal ieškovo minimas UAB „Rinova“ paskolas yra išimta tik 207 394,72 Lt sumai, kurios grąžinimo terminas yra 2012-02-18. Esant šioms prieštaringoms šalių pateiktoms aplinkybėms, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti sunkią atsakovo finansinę padėtį.
Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius atsakovo finansinę padėtį patvirtinančius duomenis ir kitas paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog negalima nagrinėjamu atveju daryti prielaidos, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-09 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.