- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-694-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- „Mano Būstas Sostinė“
- Ieškovas
- UAB „Mano Būstas Sostinė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, A. T.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-694-544/2021
teisėja Jurgita Rimeikienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10148-2020-7
2021 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-26919-1019/2021 pagal pareiškėjos „Mano Būstas Sostinė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19358-960/2020 pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims SĮ „Vilniaus miesto būstas“, A. T. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19358-960/2020 iš dalies tenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį ir priteisė jai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 565,53 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 375,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-529-577/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19358-960/2020, priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 565,53 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Nurodė, kad ieškiniu prašė priteisti 565,53 Eur skolą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei kitas paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19358-960/2020, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Civilinėje byloje buvo priimti priešingi teismų sprendimai, nes išsiskyrė teismų vertinimas, kuriam iš subjektų (turto savininkui ar buto nuomininkui) tenka pareiga apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas, kai butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui. Tačiau po procesinių sprendimų šioje byloje priėmimo kitoje byloje kasacinis teismas 2021 m. liepos 8 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, kurioje buvo sprendžiamas iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių ginčas bei buvo pateikti aktualūs išaiškinimai dėl teisės aktų normų taikymo, sprendžiant, kuriam iš subjektų tenka pareiga sumokėti išlaidas namo administratoriui už namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas, kai butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog apygardos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą būtent patalpų savininkui proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, todėl dėl šių priežasčių egzistuoja objektyvus pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19358-960/2020 bei priimti naują sprendimą, kadangi yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
5. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju civilinėje byloje buvo nustatyta, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi buto nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo išviešinta viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovei, neišviešinus nuomos sutarties įstatymo nustatyta tvarka, turima pareiga atlyginti išlaidas tenka būtent pačiai turto savininkei (atsakovei) CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apygardos teismas su šiais argumentais nesutiko bei konstatavo, jog, nors viešajame registre buto nuomos sutartis nebuvo įregistruota, ieškovė visgi negali remtis savivaldybės butų nuomos sutartimi, kadangi ieškovė jau turėjo ginčą su nuomininku (būtent dėl tokio pobūdžio išlaidų pritesimo) ir todėl žinojo faktą apie nuomos sutartį (ir sutarties sąlygas), jokių abejonių dėl atsakingo asmens nekilo. Šiais argumentais vadovaudamasis apygardos teismas panaikino apylinkės teismo sprendimą bei ieškovės ieškinį atmetė. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021 buvo nagrinėjama analogiška šiai bylai situacija ir sprendžiama, ar viešajame registre CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka neišviešinta nuomos sutartis gali sukelti teisinius padarinius asmeniui, kuris nėra šios sutarties šalis. Kasacinis teismas išaiškino, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus, todėl jis nesutiko su teismų toje byloje padarytomis išvadomis, kad administratoriaus, kuris nėra sutarties šalis, žinojimas apie atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto nuomos trečiajam asmeniui faktą, yra tinkamas jo informavimas apie tai, kad jis dėl atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties neteko teisės reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas iš buto savininko. Taigi, kasacinis teismas sprendė, kad neišviešinus nuomos sutarties CK 6.478 straipsnio 2 dalies tvarka, nebuvo teisinio pagrindo spręsti, jog administratorius neturėjo teisės reikalauti priteisti skolą iš atsakovės, kaip buto savininkės. Ieškovės manymu, šie išaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog ir šioje civilinėje byloje sprendimą priėmęs apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuomos sutartis CK 6.478 straipsnio 2 dalies pagrindu išviešinta nebuvo, todėl visiškai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą vien dėl to, jog ieškovei neva buvo žinomas nuomos sutarties faktas. Todėl apygardos teismo padaryta aiški CK 4.82 straipsnio 3 dalies teisės normos taikymo klaida turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 straipsnio1 dalies 9 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Mano Būstas Sostinė“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19358-960/2020 ieškovės UAB „Mano būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei tenkino iš dalies ir priteisė 565,53 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 375,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-529-577/2021 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad bylos, kurios procesą prašo atnaujinti pareiškėja, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas ir peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl ši aplinkybė yra kliūtis procesui atnaujinti pareiškėjos prašyme nurodytu pagrindu. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą byloje grindžiamas tuo, jog aiški teisės normos taikymo klaida padaryta ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismo sprendime ir, nors prašoma priimti naują sprendimą, tačiau iš esmės, atnaujinus procesą, prašoma palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad bylos atnaujinimo instituto esmė yra ta, jog teismo sprendimą tikrina jį priėmęs teismas (tik kitos sudėties), peržiūrėdamas bylą de novo, t. y. teismas gali pakeisti ir panaikinti savo priimtą sprendimą (nutartį), o ne aukštesnės instancijos teismo sprendimą (nutartį) (CPK 371 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė, nurodydama, jog apeliacinės instancijos teismas sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, dėl šios nutarties kasacinio skundo neteikė (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos pasikeitimo nelaiko aplinkybe, leidžiančia atnaujinti procesą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Pažymėjo, jog kitoks, negu teismo sprendime bylos aplinkybių vertinimas, kitokių išvadų padarymas, įvertinus tas pačias aplinkybes, yra įrodymų vertinimo, o ne teisės taikymo klausimai. CPK 366 straipsnyje pateiktas proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra išsamus ir jame nėra nurodyta, kad procesas gali būti atnaujintas, kai kuriam nors iš proceso dalyvių kyla abejonių dėl bylos aplinkybių ar įrodymų vertinimo teismo sprendime.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Mano Būstas Sostinė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
11. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimta nutartis, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti reikalavimą, patikslinti proceso atnaujinimo pagrindą ir nurodyti motyvus. Ieškovė trūkumus pašalino bei pateikė patikslintą prašymą, todėl 2021 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimta nutartis, kuria pripažinta, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka minimalius CPK 369 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus, todėl priimamas. Dėl šių priežasčių teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad egzistavo objektyvi kliūtis atnaujinti ieškovės prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepaisant to, jog nurodyta nutartimi jau buvo išspręstas šis procesinis klausimas. Apeliantės manymu, teismas iš esmės turėjo pagrindą tik išspręsti, ar prašyme išdėstyti motyvai pagrindžia, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Tačiau tai visiškai nesudarė jokių pagrindų iš naujo, pakartotinai spręsti klausimą, ar ieškovės prašymas apskritai yra nagrinėtinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Taigi, susiklostė ydinga teisinė situacija, nes 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis prieštarauja 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutarčiai. Šios aplinkybės buvo nagrinėjamos skundžiamoje nutartyje, o tai netiesiogiai patvirtina, kad teismas suprato, jog, priėmęs prašymą, jis neturėjo procesinio pagrindo vėliau tas pačias aplinkybes vertinti kitaip ir tik formaliai konstatuoti, kad nebuvo pagrindo priimti prašymą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Todėl, teismui sprendžiant, kad sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka yra objektyvi kliūtis, trukdanti atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, teismas turėjo civilinę bylą nutraukti.
12. Teigia, jog, jei prašymo priėmimo stadijoje teismas ir negalėjo įvertinti, ar egzistuoja objektyvios kliūtys dėl prašymo nagrinėjimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau ir skundžiamoje nutartyje teismas tik formaliai konstatavo, jog civilinės bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra objektyvi kliūtis atnaujinti procesą. Priešingai, proceso šaliai turi būti sudarytos prielaidos apsiginti ir nuo procesinių sprendimų, priimtų apeliacinėje instancijoje, kurie buvo priimti su grubiomis ir akivaizdžiomis teisės taikymo klaidomis. Susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimas kelia akivaizdžias abejonės dėl jo teisingumo, teismas neturėjo vien tik formaliais kriterijais atmesti pareiškėjų prašymų, nes tai sudaro prielaidas į teisingumo pažeidimą.
13. Pažymi, jog, kasaciniam teismui 2021 m. liepos 8 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, kurios pagrindu inicijuojamas prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, ieškovei jau buvo pasibaigę terminai dėl kasacinio skundo pateikimo. Todėl neliko kitų objektyvių galimybių, kaip tik kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje. CPK nėra numatyta, kad, paaiškėjus aplinkybėms dėl grubių teisės taikymo klaidų, yra objektyvūs pagrindai atnaujinti kasacinio skundo pateikimo terminą. Ieškovės vertinimu, apeliacinės instancijos turėtų suformuoti praktiką, jog, net ir civilinę bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos tvarka, pareiškėjas nepraranda teisės į proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
14. Nurodo, kad kasacinis teismas 2021 m. liepos 8 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, kurioje išaiškino, jog įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas, tačiau savininkas, o taip pat ir savivaldybė, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), gali susitarti savo nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės buvo nagrinėjamas analogiškas klausimas bei analogiškai buvo laikomasi nuomonės, jog CK 6.478 straipsnio 2 dalis nėra taikoma. Tai sudaro prielaidas konstatuoti, jog šią bylą nagrinėję teismai visiškai nepagrįstai bei neteisėtai nesivadovavo CK 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, dėl ko padarė itin aiškią bei grubią materialiosios teisės normos taikymo klaidą. Priešingai nei nurodo teismas, padaryta klaida yra išimtinai susijusi su teisės taikymo pažeidimu, o ne įrodymų vertinimo pažeidimu.
15. Tvirtina, jog teismas nesivadovavo imperatyviomis CK 6.478 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dėl ko nepagrįstai atleido savininką nuo turimos pareigos išlaikyti turtą CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu, vertinant, kad turto savininkas neva įrodė visas būtinas sąlygas dėl atsakomybės perkėlimo turto savininkui. Dėl šių priežasčių teisės taikymo klaida buvo ne tik aiški, bet ir esminė. Kasacinio teismo nutartyje nebuvo suformuota jokia nauja teismų praktiką, išaiškintos naujos sąlygos, kurių tariamai neįvykdžius nėra jokių pagrindų turto savininkui tenkančią pareigą, įtvirtinta CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, perkelti nuomininkui. Šiuo atveju teismo veiksmai yra vertinami kaip neteisėti ne dėl to, jog tariamai pasikeitė teismų praktika, tačiau dėl to, kad teismas pažeidė CK 6.478 straipsnio 2 dalies, CK 4.82 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo atskirąjį skundą atmesti.
17. Nurodo, kad ieškovės teiginiai, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė skundžiamą nutartį, nes ji prieštarauja 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutarčiai, yra nepagrįsti. Priešingai, teismas, priimdamas tiek 2021 m. rugpjūčio 6 d., tiek 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutartis ir spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, tik patikrino, ar prašymas paduotas laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tokiu būdu leisdamas tinkamai apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudarydamas pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu išspręsti ginčą, kitai šaliai sudarydamas sąlygas atsikirsti į procesiškai tinkamai pareikštus reikalavimus. Teismas, nurodytomis nutartimis nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, išaiškindamas į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo prašymą priimti, užtikrino ieškinio (nagrinėjamos bylos atveju prašymo) trūkumų šalinimo instituto paskirties įgyvendinimą – koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą.
18. Teigia, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendime rėmėsi aktualia, sprendimo priėmimo metu galiojusia teismų praktika. Ieškovė nepasinaudojo teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmu, tačiau, siekdama pakartotinio bylos nagrinėjimo, kvestionuoja jau įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentas, jog šaliai turi būti sudarytos prielaidos apsiginti ir nuo procesinių sprendimų, priimtų apeliacinėje instancijoje, yra nepagrįstas, nes tokią teisę ieškovė turėjo, tačiau ja nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą ir atsisakė atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-19358-960/2020 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
21. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė skundžiamą nutartį, kuri prieštarauja 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutarčiai, kurioje nebuvo įžvelgta, jog yra objektyvios kliūtys, trukdančios prašymą nagrinėti bei atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutartis nuginčyta nebuvo, yra galiojanti. Apeliantės manymu, tokiu būdu susiklostė ydinga teisinė situacija, kai skundžiama 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis prieštarauja 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutarčiai, kuria nutarta priimti pareiškėjos patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo.
22. Bylos duomenys rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi UAB „Mano būstas sostinė“ nustatė 7 dienų terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus prašymo trūkumus – patikslinti reikalavimą, patikslinti proceso atnaujinimo pagrindą ir nurodyti motyvus. Pareiškėja pateikė teismui patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19358-960/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu ir, atnaujinus procesą, priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjos patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka minimalius CPK 369 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Kaip matyti, po trūkumų pašalinimo prašyme atnaujinti procesą liko vienas pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
23. Pažymėtina, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustatoma formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Po to paskirtame teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
25. Trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai) teismas CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Teismas pareiškėjo nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus turi analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009).
26. Atsižvelgiant į nutarties 23-25 punktus, darytina išvada, jog priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nevertino ir neturėjo vertinti prašymo pagrįstumo ir, nenagrinėjęs prašymo CPK nustatyta tvarka, jo priėmimo stadijoje pasisakyti dėl prašymo esmės. Kaip matyti, teismas, priimdamas 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, tik patikrino, ar prašymas paduodamas laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių, ar jis atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Tokiu būdu teismas apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudarė pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu išspręsti ginčą, kitai šaliai sudarydamas sąlygas atsikirsti į procesiškai tinkamai pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, jog 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutartis ir 2021 m. rugsėjo 29 d. prieštarauja viena kitai, yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutika su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą atnaujinti procesą formaliais argumentais ir, jeigu jau priėmė prašymą, nors teismas matė, kad sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, tai būtinai turėjo jį tenkinti.
28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte konkrečiai numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: <...> jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalauja atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kai sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos, kurios procesą prašo atnaujinti pareiškėja, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas ir peržiūrėtas apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-529-577/2021), kas yra kliūtis procesui atnaujinti pareiškėjos prašyme nurodytu pagrindu. CPK 366 straipsnyje nurodytas išsamus pagrindų, kuriam bent vienam esant procesas gali būti atnaujintas, sąrašas, todėl šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Šiame sąraše nėra numatytas pagrindas atnaujinti procesą aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kai sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, apeliantė prašo taikyti proceso atnaujinimo pagrindą, kuris įstatyme nenumatytas.
30. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 8 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas klausimas bei minėtoje nutartyje pateikti aktualūs išaiškinimai dėl teisės aktų normų taikymo, sprendžiant, kuriam iš subjektų tenka pareiga sumokėti išlaidas namo administratoriui už namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas, kai butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui. Sutiktina, kad minėtoje kasacinėje byloje ir šioje byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės tapačios. Tačiau naujus kasacinio teismo aiškinimus teismai gali naudoti sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, jos papildymas naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai šiuo apsektu taip pat vertinami nepagrįstais.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
33. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.