- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e2-391-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03351-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- BUAB „Architelio statyba“
- Atsakovas
- N. V.
- Advokatai
- Jonas Kurlavičius
- Kategorijos
- 2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės BUAB „Architelio statyba“ ieškinį atsakovei N. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Architelio statyba“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakove pagal 2016 m. gegužės 30 d. kasos išlaidų orderį be numerio 13 962 Eur sumai, priteisti 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė dirbo ieškovės įmonėje, o nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2016 m. spalio 10 d. buvo vienintelė įmonės akcininkė, atsakovės sutuoktinis iki bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės vadovas. Ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuota, kad ieškovė pagal 2016 gegužės 30 d. kasos išlaidų orderį sumokėjo atsakovei 13 962 Eur, kasos išlaidų orderis yra be numerio, mokėjimo pagrindas jame nurodytas skolos grąžinimas. Ieškovė teigė, kad nuo 2016 metų jos būklė blogėjo, nuo 2016 metų kovo mėnesio ieškovė susidurdavo dėl apyvartinių lėšų trūkumu, nes neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, o pradelsti įsiskolinimai didėjo, 2016 m. gegužės 30 įmonė turėjo 55 747,02 Eur piniginių lėšų, o pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė 325 989,49 Eur, 118 980,94 Eur buvo pradelsti kreditoriams 90 ir daugiau dienų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. pripažino ieškovę nemokia, minėta aplinkybė patvirtina, kad ieškovė 2016 metais turėjo finansinių sunkumų ir atsiskaitymus, vykdytus 2016 metais turėjo vykdyti laikydamasi CK 6.930 ¹ straipsnyje numatytos tvarkos. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2016 metais netinkamai vykdė atsiskaitymus ne tik su kreditoriais, tačiau ir su darbuotojais, nes kai kuriems darbuotojams nebuvo laiku ir tinkamai mokamas darbo užmokestis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovė paskolino ieškovei 100 000 Lt (28 962 Eur). Paskola buvo suteikta grynais, palūkanos pagal paskolos sutartį nebuvo mokamos, nenustatytas skolos grąžinimo terminas, tačiau sutarties 3.2 punkte numatyta, kad paskola grąžinama pateikus prašymą. 2015 m. balandžio 2 d. pasirašius sutarties pakeitimą, skolos grąžinimo terminas buvo numatytas 2015 m. spalio 15 d. Suėjus terminui ieškovė lėšų negrąžino, todėl atsakovė 2015 m. lapkričio 11 d. raštu pareikalavo jas grąžinti, ieškovė lėšas grąžino 2015 m. gruodžio 1 d. (15 000 Eur) bei 2016 m. gegužės 30 d. (13 962 Eur). Atsakovė pažymėjo, kad nors ieškovė nurodo, kad ji neturėjo lėšų 2016 metais, panašaus dydžio piniginės lėšos buvo 2014 -2015 metais, be to, bendrovės turtas 2015 metais lyginant su 2014 metais ne sumažėjo, bet išaugo, piniginės lėšos sąskaitoje nebuvo vienintelis ieškovės turtas, pagal 2015 metų balanso duomenis įmonė turėjo kito kilnojamo ir nekilnojamo turto, lėšų pas trečiuosius asmenis. Atsakovė pažymėjo, kad bendrovės nemokumas buvo konstatuotas tik 2016 metų lapkritį, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, jog 2016 metų gegužę įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsakovė teigė, kad 2016 metų rugpjūčio pabaigoje įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais dėl ilgai užsitęsusio VMI tyrimo dėl 139 419,99 Eur apyvartinių lėšų grąžinimo bei didžiausio skolininko UAB „Saturijaus“, turinčio 153 079,06 Eur skolinį įsipareigojimą, prievolių nevykdymo. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė su ja turėjo atsiskaityti dar 2015 m. spalio 15 d., tuo tarpu įsipareigojimai darbuotojams pagal ieškovo pateiktą lentelę susidarė nuo 2016 metų balandžio mėnesio, todėl atsižvelgiant į įsipareigojimų susidarymo terminą, skolos grąžinimas atsakovei buvo pagrįstas.
3. Dublike ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. kasos išlaidų orderyje nenurodyta skolos grąžinimą identifikuojančių duomenų, paskolos sutartis, jos pakeitimas, raštas dėl skolos grąžinimo buvo patiekti tik su atsilepimu. Pažymėjo, kad bankroto administratorius peržiūrėjo bendrovės sandorius ir juos nurodė ataskaitoje, kuri patvirtinta 2017 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime, tačiau ataskaitoje sandorio su atsakove bei jo pakeitimą nurodyta nebuvo. Kreditorių komiteto užsakymu buvo atliktas įmonės dokumentų ir veiklos teisinis vertinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepavyko rasti dokumentų, pagrindžiančių ginčijamo sandorio sudarymą, be to, ieškovas 2015 m. lapkričio 11 d. sumokėjo 53 470,80 Eur, tai yra daugiau nei atsakovė turėjo teisę gauti. Ieškovė kėlė abejones dėl pateiktų įrodymų įrodomosios galios, prašė išreikalauti iš atsakovės jos sutarties, sutarties pakeitimo bei 2015 m. lapkričio 11 d. rašto originalus.
4. Triplike atsakovė nurodė, kad visi dokumentai yra pas administratorių, pateikė 2019 m. lapkričio 15 d. dokumentų perdavimo priėmimo aktą. Pažymėjo, kad ieškovės nurodoma advokatų kontora įmonės dokumentų ir veiklos teisinį vertinimą atliko už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d., tuo tarpu paskolos sutartis sudaryta 2014 m. balandžio 17 d., todėl ieškovės argumentas, kad advokatų kontora „Cobalt“ nerado paskolos sandorio dokumentų, nelogiškas. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad po 2015 m. lapkričio 11 d. sumokėjo atsakovei 53 470,80 Eur, tačiau ieškovė tyčia bandė minėtą mokėjimą susieti su pagal 2014 m. balandžio 17 d. sutartį suteiktos paskolos grąžinimu, tačiau atsakovė nurodė, kada buvo grąžinta paskola. Atsakovė nurodė, kad UAB „Geotechniniai projektai“ reikalavimas atsirado nuo 2015 m. lapkričio 30 d., todėl ieškovės argumentas dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo neturi teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė pateikė į bylą paskolos sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovė 2014 m. balandžio 17 d. paskolino ieškovei neterminuotai 100 000 Lt. Paskolos sutartis buvo pakeista 2015 m. balandžio 2 d. nustatant paskolos grąžinimo terminą – 2015 m. spalio 14 d. 2015 m. lapkričio 15 d. atsakovė pateikė prašymą ieškovei dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) skolos grąžinimo. Byloje esantys įmonės buhalteriniai dokumentai pagrindžia, kad 2016 m. gegužės 30 d. ieškovei išmokėjo atsakovei 13 962 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – skolos grąžinimas.
6. Ieškovė pateikė skolų darbuotojams duomenis, iš kurių matyti, kad nuo 2016 m. vasario mėnesio ieškovė turėjo įsiskolinimą darbuotojams. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau minėtas pareiškimas buvo netenkintas. Teismai konstatavo, kad BUAB „Architelio statyba“ nemokumas konstatuotas ne anksčiau nei 2016 m. lapkričio 30 d., iki rugsėjo mėnesio įmonė generavo pelną, su finansiniais sunkumais susidūrė 2016 metų antrame pusmetyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties 41 punktas). Minėta išvada nėra nuneigta. Sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo išduoti vykdomieji dokumentai dėl atitinkamų lėšų išieškojimo, pagal kuriuos, remiantis CK 6.930 ¹ straipsniu, turėjo būti atsiskaitoma pirmesne eile. Pagal CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalies nuostatas skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti atitinkama tvarka, pagal minėto straipsnio 1 dalies 5 punktą – penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Ieškovas nenuneigė atsakovės argumentų, kad ieškovo prievolės atsakovei pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį terminas suėjo anksčiau nei atsirado skoliniai įsipareigojimai darbuotojams ar UAB „Geotechniniai projektai“ (CPK 185 straipsnis). Ieškovas kėlė abejones dėl atsakovės nurodyto paskolos sandorio realumo, tačiau įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybės dėl paskolos sandorio sudarymo, nepateikė (178, 184 straipsniai).
7. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą ginčijamą sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio, kaip pažeidžiantį imperatyvius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2,4 punktai, CK 6.930¹ straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pakeitė iki šiol formuotą teismų praktiką ir suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę. Nurodytoje kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar įmonės bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo atliktus atsiskaitymus ir reikalauti išmokėtų lėšų priteisimo iš jas gavusio kreditoriaus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, remdamasis tuo, kad buvo pažeistas šiame straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ligšiolinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės reikšti ieškinį CK 6.930¹ straipsnio pagrindu nėra nuosekli. Išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti teismų praktiką, analizavo Įmonių bankroto įstatymo, CK 6.66 ir 6.930¹ straipsniuose įtvirtintų kreditorių teisių gynimo institutų tikslus bei taikymo ypatumus bei šių nuostatų sisteminį ryšį. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pažymėjo, jog kreditorių teises Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka gina bankroto administratorius, be kita ko, reikšdamas ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad iš CK 6.930¹ straipsnyje ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, jog, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Sistemiškai įvertinusi CK, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą reguliavimą, kreditorių interesų gynimo tikslus bei jų taikymo ypatumus, be kita ko, tai, kad, bankroto byloje CK 6.930¹ straipsnio pagrindu panaikinus atsiskaitymo sandorį ir priteisus lėšas į bankrutuojančios įmonės turto masę, nebūtų pasiekti CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslai, t. y. neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog CK 6.930¹ straipsnyje nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu.
8. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, bankrutavusios UAB „Architelio statyba“ bankroto administratorius ieškinys, pareikštas remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, CK 6.930 ¹ straipsniu, atmetamas (CPK 4 straipsnis, žr. taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-125-777/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-265-258/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-22-450/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-275-555/2020).
9. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovė rašytinių duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).
10. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.