- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-275-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05282-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CREDITUM“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CREDITUM“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, KURTAS SERVICE, uždarosios akcinės bendrovės, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10896-1070/2019 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. T., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CREDITUM“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. L., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „KURTAS SERVICE“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi UAB „Energijos servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus D. T., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ 2018 m. sausio 5 d. atliktą 12 000,00 Eur sumos mokėjimą negaliojančiu ab initio (liet. nuo pradžios) bei taikyti restituciją, priteisiant iš UAB „CREDITUM“ ieškovei 12 000,00 Eur, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1614-896/2018, iškėlė jai bankroto bylą, paskyrė bankroto administratoriumi D. T.. Teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra 674 869,37 Eur dydžio. Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. ieškovės vienintelė akcininkė buvo trečiasis asmuo KURTAS SERVICE, UAB, o laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo vienintele akcininke buvo UAB „Maerus“. 2016 m. spalio 12 d. tarp bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ ir KURTAS SERVICE, UAB, buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią KURTAS SERVICE, UAB, paskolino ieškovei UAB „Energijos servisas“ 12 000,00 Eur, paskolos grąžinimo terminą numatydama iki 2016 m. gruodžio 12 d. 2016 m. gruodžio 30 d. KURTAS SERVICE, UAB, ir UAB „Energijos servisas“ sudarė susitarimą „Pakeitimas dėl grąžinimo datos“, kuriuo sutarė mokėjimo terminą pagal paskolos sutartį pakeisti, nustatyti, kad UAB „Energijos servisas“ įsipareigoja grąžinti pasiskolintą sumą iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2017 m. sausio 17 d. tarp KURTAS SERVICE, UAB, ir UAB „CREDITUM“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią KURTAS SERVICE, UAB, perleido reikalavimo teisę į ieškovės įsiskolinimą UAB „CREDITUM“. 2018 m. sausio 5 d. ieškovė pervedė į UAB „CREDITUM“ sąskaitą 12 000,00 Eur sumą, mokėjimo pavedime nurodydama, kad pinigai mokami pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Atliktas ieškovės mokėjimas atsakovei UAB „CREDITUM“ turėjo būti vykdomas penktąja eile. Ieškovė turėjo daug vienos eilės kreditorių, kuriems prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs ir kurie buvo pateikę ieškovei mokėjimo dokumentus ankščiau nei šioje byloje ginčijamas atliktas mokėjimas atsakovei. Buhalterinės apskaitos duomenimis ieškovė, pažeisdama atsiskaitymų su kreditoriais tvarką, pervedė 12 000,00 Eur UAB „CREDITUM“, taip pažeisdama kreditorių lygiateisiškumą. Ieškovės teigimu, ir prieš reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymą, ir po to, ieškovė grąžindavo savo akcininkei KURTAS SERVICE, UAB, skolą pagal paskolos sutartį dalimis, nors reikalavimas pagal minėtą paskolos sutartį buvo perduotas UAB „CREDITUM“ dėl visos sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „CREDITUM“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovei atliekant 12 000,00 Eur mokėjimą atsakovei nebuvo pirmesnės eilės kreditorių. Reikšminga tai, kad pagal paskolos sutartį ieškovė privalėjo atsiskaityti su KURTAS SERVICE, UAB, dar iki 2016 m. gruodžio 12 d., tačiau trečiasis asmuo geranoriškai sutiko atidėti skolos mokėjimą iki 2017 m. gruodžio 31 d. Dėl to sprendžiant, kada ieškovė turėjo atsiskaityti pagal paskolos sutartį, būtina vadovautis joje nustatyta data, t. y. iki 2016 m. gruodžio 12 d. Ieškovė mokėjo visiems kreditoriams po truputį dalimis. Atsakovės teigė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nėra imperatyvus.
4. Trečiasis asmuo M. L. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. ieškovės atliktas 12 000,00 Eur mokėjimas atsakovei UAB „CREDITUM“ neturėjo įtakos ir nelėmė ieškovės bankroto. Ieškovė, atlikdama mokėjimą atsakovei, turėjo visas galimybes toliau vykdyti veiklą ir įgyvendinti likusius projektus, todėl nėra jokio pagrindo vertinti šį mokėjimą kaip sąmoningą įmonės kreditorių interesų pažeidimą. Atsakovė UAB „CREDITUM“ yra gerai žinoma skolų išieškojimo įmonė, todėl neatsiskaičius su ja, vienareikšmiškai būtų inicijuojami skolos išieškojimo veiksmai, kurie būtų sutrukdę vystyti ieškovės veiklą.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, KURTAS SERVICE, UAB, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsiskaitymo metu nebuvo ieškovės nemokumo būsenos, nes jai nebuvo pareikšti tuo metu ieškiniai dėl skolų priteisimo ir nereikėjo skubiai atsiskaityti su visais kreditoriais. Ieškovė dalimis atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. KURTAS SERVICE, UAB, pasirašydama susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriame numatė vėlesnę skolos grąžinimo datą, kaip ir kiti ieškovės kreditoriai pratęsė skolos mokėjimo terminą, todėl mokėjimo dokumento pateikimo data turi būti laikoma pirmesnė paskolos sutartyje nurodyta data – 2016 m. gruodžio 12 d. Ieškovė, atsiskaitydama su KURTAS SERVICE, UAB, nurodydavo ir šioje byloje tiriamos paskolos sutarties numerį, kadangi tikėtina tiksliai nežinojo, ar atsiskaitė pagal šią sutartį su KURTAS SERVICE, UAB, nes tarp šių subjektų buvo sudaryta daugiau paskolos sutarčių. Teigė, kad ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 12 000,00 Eur pagal reikalavimo perleidimo sutartį, nes atsakovė yra skolas išieškanti įmonė, kurią galima prilyginti antstoliams. Ieškovei nesumokėjus atsakovei skolos, galėjo kilti neigiamos pasekmės ieškovei. Atstovas nesutiko su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kadangi ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir neadekvačios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino negaliojančiu ab initio (liet. nuo pradžios) ieškovės bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ 2018 m. sausio 5 d. atliktą 12 000,00 Eur mokėjimą atsakovei UAB „CREDITUM“; taikė restituciją – įpareigojo atsakovę UAB „CREDITUM“ grąžinti ieškovei bankrutavusiai UAB „Energijos servisas“ 12 000,00 Eur, sumokėtų 2018 m. sausio 5 d. pavedimu; pripažino atsakovės UAB „CREDITUM“ teisę reikšti 12 000,00 Eur finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje; priteisė ieškovei UAB „Energijos servisas“ iš atsakovės UAB „CREDITUM“ 6 (šešis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 12 000,00 Eur sumos už laikotarpį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 2 511,97 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „CREDITUM“ 284,81 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Dėl ieškovės prievolės atsakovei vykdymo termino. Teismas, sprendė, kad ieškovė, pasirašiusi su KURTAS SERVICE, UAB, susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, turėjo pareigą atsiskaityti su atsakove, perėmusia reikalavimo teisę, atsiradusią paskolos sutarties pagrindu, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 30 d.
8. Dėl ieškovės atsiskaitymo su kreditoriais kalendorinio eiliškumo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo dieną (2018 m. sausio 5 d.) ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems gautiems mokėjimo dokumentams apmokėti, t. y. 394 387 Eur. Ieškovės teismui pateiktuose dokumentuose esantys duomenys apie ieškovės buhalterijoje užfiksuotus mokėjimų kreditoriams dokumentus leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 30 d. (kai turėjo pareigą atsiskaityti su atsakove) ir 2018 m. sausio 5 d. (kai faktiškai atsiskaitė su atsakove) turėjo daug penktos eilės kreditorių, kurių mokėjimo dokumentus ji gavo iki 2017 m. gruodžio 30 d., bei pagal kuriuos ji privalėjo atsiskaityti anksčiau nei 2017 m. gruodžio 30 d. Teismas laikė, kad ieškovė turėjo teisę grąžinti UAB „CREDITUM“ 12 000,00 Eur skolą tik atsiskaičiusi su kitais penktos eilės kreditoriais, kurių mokėjimo dokumentuose buvo nustatyta ankstesnė atsiskaitymo su ieškove data, nei 2017 m. gruodžio 30 d., bei kurių mokėjimo dokumentus ieškovė gavo iki 2018 m. sausio 5 d.
9. Teismas, nustatęs, kad 2017 m. gruodžio 30 d. ieškovė turėjo 208 000,00 Eur viršijančią skolą kitiems kreditoriams, kurie nebuvo atidėję prievolės vykdymo terminų, kaip atsakovė ar dalis kitų kreditorių, sprendė, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo dieną (2018 m. sausio 5 d.) ieškovė nebuvo atsiskaičiusi su šiais kreditoriais, buvo gavusi jų mokėjimo dokumentus, tačiau pervedė atsakovei UAB „CREDITUM“ 12 000,00 Eur, tokiu būdu pažeisdama imperatyviai įstatyme nustatytą mokėjimų eiliškumą ir pripažino ginčo mokėjimą niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo dienos (CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalys, 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
10. Teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį, nepasisakė dėl motyvų, susijusių su ieškovės ir KURTAS SERVICE, UAB, akcininkų, vadovų sąžiningumu, kadangi šios aplinkybės, pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra teisiškai nereikšmingos. Juo labiau, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškinio reikalavimai nėra pareikšti Actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo geranoriškai susitarė pakeisti paskolos sutartį, numatydami vėlesnį paskolos grąžinimo terminą nei 2016 m. gruodžio 12 d. Esant tokiam pakeitimui, teismas laikė, kad pasikeitė ir pateikto mokėjimo dokumento vykdymo kalendorinis eiliškumas, numatant vėlesnę mokėjimo datą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „CREDITUM“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. CK 6.930¹ straipsnio prasme svarbus yra momentas, kada buvo gautas mokėjimo dokumentas. Skundžiamame sprendime šis momentas yra įvardintas: „... Trečiajam asmeniui KURTAS SERVICE, UAB perdavus reikalavimo teisę į ieškovę atsakovei UAB „CREDITUM“, atsakovė pareiškė reikalavimą dėl skolos sumokėjimo ieškovei 2017 m. vasario 14 d. ...“. Todėl sprendžiant, ar atsakovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą mokėjimų tvarką, teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo kiek tos pačios, kaip ir atsakovė, eilės kreditorių mokėjimo dokumentus pateikė iki 2017 m. gruodžio 30 d. ir kokios įsiskolinimų šiems kreditoriams sumos buvo 2017 m. gruodžio 30 d.
1.2. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas CK 6.33 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y., kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Tačiau CK 6.33 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma ir tai, jog „... to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti.“. Šiuo konkrečiu atveju aktuali yra ir CK 6.873 straipsnio 4 dalis, kurioje yra konstatuojama galimybė gražinti atlygintiną paskolą prieš terminą, o kaip, jau paminėta CK 6.33 straipsnio 2 dalies nuostata apskritai draudžia reikalauti gražinti to, kas buvo įvykdyta iki termino pabaigos. Taigi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 6.33 straipsnio 2 dalies, CK 6.873 straipsnio 4 dalies, bei CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos trečiojo asmens M. L. argumentus: 1) ieškovės atliktas ginčo mokėjimas neįtakojo jos nemokumo ir nenulėmė jos bankroto; 2) ieškovė, atlikdama ginčo mokėjimą atsakovei, turėjo visas galimybes toliau vykdyti veiklą ir įgyvendinti likusius projektus, kurių bendra vertė 570 965,07 Eur be PVM. Teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė ir neargumentavo savo sprendimo juos atmesti. Teismas taip pat visiškai nemotyvuotai atmetė ir argumentą, kad atsakovė nėra ieškovės verslo partnerė, o gerai žinoma skolų išieškojimo įmonė, todėl reikalavimo perleidimo sandoris negalėjo būti vertinamas kaip ieškovės įsiskolinimo perdavimas skolų išieškojimo įmonei. Neatsiskaičius su atsakove, būtų tęsiami tolimesi išieškojimo veiksmai, o tai būtų turėję įtakos ir ieškovės reputacijai, naujų sutarčių sudarymui. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino M. L. pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų ir nepateikė motyvų, kokioms priežastims esant jie buvo atmesti.
1.4. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, iš atsakovės negali būti priteista visa 12 000,00 Eur suma net ir ginčo mokėjimą pripažinus negaliojančiu, t. y. pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, turėjo laikytis proporcingumo principo ir iš atsakovės priteisti tik tą sumą, kurią ši gavo nesilaikant šio principo. Tik žinant mokėtinų sumų ir turimų tam lėtų santykį konkrečią atsiskaitymo dieną, galima nustatyti, kokia turėjo būti taikoma tą dieną proporcija.
1.5. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės pažeisdamas CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai taikė aukščiau įvardintas materialinės teisės normas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Šalies argumentai
12. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, KURTAS SERVICE, UAB, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, t. y. paties sandorio neginčijo, pagal kurį buvo atliktas ginčo mokėjimas, tuo pačiu pripažino, jog teisinis pagrindas nurodytam mokėjimui atlikti egzistavo. Be to, ginčo atveju ieškovės pirmesnės eilės kreditorių, palyginti su atsakove, neegzistavo.
2.2. Vien tai, kad KURTAS SERVICE, UAB, tarpusavio susitarimu su ieškove buvo atidėtas atsiskaitymo terminas bei reikalavimo teisė buvo perleista atsakovei, neturi reikšmės vertinant mokėjimo dokumentų gavimą kalendorinio eiliškumo tvarka, kaip tai įvardinama CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje. Ieškovės prievolės pagal paskolos sutartį terminas buvo 2016 m. gruodžio 12 d., t. y. šiai dienai, ieškovei neatsiskaičius pagal paskolos sutartį, jos apskaitoje turėjo atsispindėti 12 000,00 Eur skola-prievolė, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs.
2.3. Ieškovė yra įvardijusi tik vieną dokumentą, gautą iki 2016 m. gruodžio 12 d. – UAB „Ukmergės inžinerija“ 2016 m. gruodžio 1 d. mokėjimo dokumentą, pagal kurį mokėjimas turėjo būti atliktas 2016 m. gruodžio 14 d., t. y. vėliau nei mokėjimas pagal ginčo paskolos sutartį. Taigi, UAB „Ukmergės inžinerija“ įsiskolinamas negalėjo būti pagrindu pripažinti negaliojančiu ginčo mokėjimo, o tuo labiau negali būti pagrindas taikyti restituciją.
2.4. Šiuo atveju ginčo mokėjimu, atsiskaitant su atsakove pagal ginčo paskolos sutartį, nebuvo pažeista CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies nuostatas.
2.5. Proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė tą pačią dieną – 2019 m. kovo 26 d., Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui pateikė tris ieškinius. Pagal vieną iš šių trijų ieškinių yra pradėta ši byla (dar du ieškiniai dėl 2017 m. liepos 26 d. atlikto mokėjimo 10 000,00 Eur pagal paskolos sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo iš bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ buvusio vadovo M. L.).
2.6. Šioje byloje galutinis procesinis sprendimas negalėjo būti priimtas neišsprendus ieškovės ieškinių, pareikštų kitose įvardintose civilinėse bylose. Be to, ieškovė piktnaudžiauja jai, kaip bankrutavusiai įmonei, įstatymų suteikta teise reikšti bet kokio dydžio ieškinį, nemokant žyminio mokesčio, bei vienu ir tuo pat metu nagrinėjamais tarpusavyje susijusiais ieškiniais siekia prisiteisti sumas, kurios yra ženkliai didesnės, nei visi jos finansiniai įsipareigojimai, buvę bankroto bylos iškėlimo dieną, bei taip pat ženkliais didesnės, nei jos bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, atėmus iš jos ieškovės disponuojamo turto vertę.
2.7. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas - CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla.
Atsiliepimas
13. Ieškovė bankrutavusi UAB „Energijos servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus D. T., pateikė atsiliepimą į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, kuriuo prašo juos atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovei UAB „CREDITUM“ ir remdamasis CK 6.930¹ ir CK 1.80 straipsnių nuostatomis, galėjo ginčyti atliktą mokėjimą neginčydamas pačios reikalavimo teisių perleidimo sutarties, nes toks teisių gynimo būdas yra numatytas Civiliniame kodekse. Ir tai nėra ieškovės pripažinimas ir aplinkybės, jog egzistavo pagrindas ginčijamam mokėjimui atlikti, patvirtinimas. Šiuo konkrečiu atveju KURTAS SERVICE, UAB, akivaizdžiai yra nesusipažinusi su galimu ieškovų teisių gynimu ne tik (actio Pauliana) pagrindu (CK 6.66 straipsnio), tačiau ir remiantis CK 6.930¹ ir CK 1.80 straipsnių nuostatomis.
3.2. Nors šiuo konkrečiu atveju, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, galima pažeistas teises buvo ginti ir alternatyviu būdu – actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), nes tam egzistavo visos sąlygos, tačiau, pagal galiojantį teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ bankroto administratorius pasirinko kreditorių teises ginti remdamasis būtent CK 6.930¹ ir CK 1.80 straipsnių nuostatomis.
3.3. Nesutinka su KURTAS SERVICE, UAB, argumentais, kad su UAB „Creditum“ turėjo būti atsiskaityta iki 2016 m. gruodžio 12 d. (kas buvo numatyta paskolos sutartyje), nepaisant to, jog KURTAS SERVICE, UAB, su bankrutavusia UAB „Energijos servisas“ po paskolos sutarties 2016 m. gruodžio 30 d. sudarė susitarimą skolos mokėjimą atidėti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tokie argumentai akivaizdžiai prieštarauja CK 6.189 straipsnio 1 daliai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog 2016 m. gruodžio 30 d. susitarimas „Pakeitimas dėl grąžinimo datos“ būtų negaliojantis ar panaikintas. Dėl šių argumentų motyvuotai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas.
3.4. Nepagrįsti argumentai, jog esą nebuvo mokėjimo dokumentų, gautų anksčiau nei sudaryta ginčo paskolos sutartis ir, kad mokėjimo terminai nebuvo suėję anksčiau nei kad suėjo UAB „CREDITUM“ atsiskaitant pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Iš pateiktų į bylą ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad ginčijamo mokėjimo metu, įmonė turėjo daug vienos eilės kreditorių, kuriems prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs ir kurie ieškovei buvo pateikę mokėjimo dokumentus ankščiau nei atliktas mokėjimas UAB „CREDITUM“. Nepaisant to, buvo pasirinktas vienas kreditorius – UAB „CREDITUM“, su kuriuo buvo atsiskaityta beveik nepraleidžiant mokėjimo termino, nepaisant kitų kreditorių teisėtų interesų, taip pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumą.
3.5. KURTAS SERVICE, UAB, atstovas net ir teismo posėdžio metu kėlė abejones dėl galimų nagrinėjamos bylos ir tame pačiame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1414-254/2019 (dėl 2017 m. liepos 26 d. atlikto mokėjimo 10 000,00 Eur pagal paskolos sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) bei Nr.(duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu) sąsajų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šios sąsajos galimybę, o ieškovė į bylą teikė duomenis apie pareikštą reikalavimą minėtoje civilinėje byloje, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog tarp šių bylų nėra jokių sąsajų.
3.6. Ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2060-230/2019 (ieškinys M. L. dėl žalos atlyginimo) yra pareikštas ne KURTAS SERVICE, UAB, ar UAB „CREDITUM“, o trečiajam asmeniui šioje byloje M. L. ir būtent iš jo yra reikalaujama žalos atlyginimo dėl jo, kaip ieškovės vadovo, pareigos pažeidimo laiku neinicijuojant įmonei bankroto bylos. Taigi ieškinys yra pareikštas visai kitu pagrindu, nei reiškiamas reikalavimas šioje byloje, o šios bylos yra niekuo nesusijusios. Padaryta žala kreditoriams ir įmonei yra apskaičiuota remiantis skolų, kurios atsirado laiku neinicijuojant įmonei bankroto bylos. Taigi į apskaičiuotos žalos dydį ginčijamas mokėjimas nepatenka.
3.7. Ieškovės bendra civilinėse bylose ginčijama sandorių suma yra tik 122 601,28 Eur, o M. L. reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo minėtoje civilinėje byloje yra 536 653,29 Eur, kai tuo tarpu pareikšti kreditorių reikalavimai bankroto byloje yra net 674 869,37 Eur. Net ir sudėjus ginčijamų civilinėse bylose mokėjimų sumą su M. L. pareikšto reikalavimo suma, gaunasi mažiau, nei kad kreditorių pareikšta reikalavimų suma.
3.8. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl tam tikrų M. L. nurodytų argumentų, be to, teismas pareigos pasisakyti dėl absoliučiai visų procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžio metu paminėtų aplinkybių, detaliai atsakyti į absoliučiai kiekvieną bylos nagrinėjimo metu kokiu nors aspektu išsakytą šalies argumentą.
3.9. Sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis, t. y. jis negalioja nuo jo sudarymo momento ir negali sukurti teisinių padarinių nepriklausomai nuo to, ar jis yra vienašalis, ar dvišalis, ar daugiašalis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Pripažinus negaliojančiais piniginių lėšų išmokėjimą ab initio, taikytina restitucija, kas šiuo atveju pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta, pripažįstant UAB „CREDITUM“ teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, toliau ginant savo interesus su kitais ieškovės kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamojoje byloje bankrutavusi UAB „Energijos servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus D. T., įrodinėja, jog ieškovė atsiskaitymo metu, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, sudarė ginčijamą sandorį, kuriuo suteikė pirmenybę penktos eilės kreditorei UAB „CREDITUM“, todėl pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumą
16. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad toks sandoris negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodyta praktika). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.930¹ straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21 punktas). Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pakeitė iki šiol formuotą teismų praktiką ir suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę. Nurodytoje kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar įmonės bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo atliktus atsiskaitymus ir reikalauti išmokėtų lėšų priteisimo iš jas gavusio kreditoriaus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, remdamasis tuo, kad buvo pažeistas šiame straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas.
18. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ligšiolinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės reikšti ieškinį CK 6.930¹ straipsnio pagrindu nėra nuosekli. Išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti teismų praktiką, analizavo Įmonių bankroto įstatymo, CK 6.66 ir 6.930¹ straipsniuose įtvirtintų kreditorių teisių gynimo institutų tikslus bei taikymo ypatumus bei šių nuostatų sisteminį ryšį. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pažymėjo, jog kreditorių teises Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka gina bankroto administratorius, be kita ko, reikšdamas ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Išplėstinė teisėjų kolegija vertino, jog būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus, dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad iš CK 6.930¹ straipsnio ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, jog, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Sistemiškai įvertinusi CK, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą reguliavimą, kreditorių interesų gynimo tikslus bei jų taikymo ypatumus, be kita ko, tai, kad, bankroto byloje CK 6.930¹ straipsnio pagrindu panaikinus atsiskaitymo sandorį ir priteisus lėšas į bankrutuojančios įmonės turto masę, nebuvo pasiekti CK 6.930¹ įtvirtinto reglamentavimo tikslai, t. y. neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu.
19. Atsižvelgusi į kasacinio teismo naujausią išaiškinimą, teisėjų kolegija, sprendžia, kad atliktą mokėjimą pirmosios instancijos teismas pripažino kaip pažeidžiantį imperatyvų CK 6.930¹ straipsnį nepagrįstai, nes bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ bankroto administratorius ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė ir / ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys (tretieji asmenys) nėra pateikę turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro iš viso sudaro 23,16 Eur (8,35+14,81), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014-09-24, Nr. 2014-12793; 2020-01-22, Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės, jas apmokant iš administravimo išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus D. T., valstybės naudai priteisti 23,16 Eur (dvidešimt tris eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas apmokant iš bankroto administravimo išlaidų (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.