Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (teisėjų pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B. Č., atsakovo E. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. Č. ieškinį atsakovui E. Č., trečiajam asmeniui K. Č. dėl paramos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad jis yra senatvės pensininkas, pajamos per mėnesį 118 Eur, kitų pajamų neturi. Gyvena Garuckų kaime, nuosavybės teise turi 2,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Masiokų kaime bei gyvenamąjį namą, kuriame gyvena ir tai yra jo vienintelis būstas. Gaunamos pensijos nepakanka pragyventi, sunku išsilaikyti, dirbti dėl amžiaus jau negali.Atsakovas yra jaunas, dirba ir uždirba, žino, kad turi pajamų ir turi galimybę materialiai padėti. Atsakovas turi automobilį, nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu Užunevėžių kaime, Panevėžio rajone. Atsakovas žino jo sunkią turtinę padėtį, tačiau yra abejingas ir materialiai nepadeda, nebendrauja, neaplanko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 15 Eur dydžio išlaikymą ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 76,71 Eur advokato pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą bei 5,40 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 4 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei. Priteisė iš ieškovo 42,50 Eur advokato išlaidų, ieškovo naudai.Nustatė, jog ieškovas yra senatvės pensininkas, jam mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, priskaičiuota ir išmokėtina suma laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 yra 122,70 Eur. Su sutuoktine A. O. Č. kartu negyvena. Asmeninės nuosavybės teise valdo 0,2353 ha žemės sklypą 1‘392 Eur vertės, (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 1‘920 Eur vertės, ūkinį pastatą 39 Eur vertės, ūkinį pastatą 131 Eur vertės, kiemo statinius 9 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje šalia gyvenamojo namo ir jo priklausinių pasistatė ūkinį pastatą ir garažą, šio turto teisės viešajame registre neregistruotos, minėtų pastatų vertės nenustatytos. Turi pilnametį sūnų E. Č..Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas nuo 1994-01-01 valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nėra įgijęs valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu bei dirbant savarankiškai. Tačiau ieškovas paaiškino, kad jų šeima vertėsi ūkiškai, augino gyvulius, parduodavo pieną, augindavo daržoves, jas pardavinėjo turguje. Atsakovas iš dalies patvirtino minėtas aplinkybes, nurodydamas, kad tėvas buvo įsigijęs transporto priemonę tikslu vežti bulves į turgų ir, neva dėl tėvo aplaidumo, neūkiškumo šis verslas žlugo. Ieškovas paaiškino, kad auginti bulves jis atsisakęs, pasikeitus ekonominei situacijai, išaugus sąnaudoms.Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas gali parduoti nekilnojamą turtą ir taip apsirūpinti trūkstamomis lėšomis. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo 0,2353 ha žemės sklypą 1‘392 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 1‘920 Eur vertės, ūkinį pastatą 39 Eur vertės, ūkinį pastatą 131 Eur vertės, kiemo statinius 9 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad tai vienintelis jo būstas, o žemės sklype jis augina daržoves savo reikmėms, todėl minėto nekilnojamojo turto jis parduoti negali.Atsakovas nurodė, kad ieškovas uždarbiauja gyventojams spausdamas obuolių sultys ir taip užsidirba papildomų lėšų pragyvenimui. Ieškovas nurodė, kad jis turį įrenginį sulčių spaudimui, tačiau pastaraisiais metais suprastėjus sveikatai, jis jau nebepajėgia spausti sulčių, nes įrenginys yra mechaninis, reikalaujantis daug fizinių jėgų, o ir sultys yra spaudžiamos tik rudenį. Užsidirbti iš šios paslaugos visiems metams pragyvenimui nėra galimybės. Byloje šalys neginčijo, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. Č. nebuvo priteistas. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai atliko tėvo pareigas.Ieškovas gauna 122,70 Eur pensiją, asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kurie nėra didelės vertės. Todėl pardavus turtą vargu ar už gautus pinigus ieškovui pavyktu oriai gyventi visą likusį gyvenimą. O pardavus visą minėtą turtą, įsigyti kitą, pigesnį gyvenamąjį būstą galimybės tikrai menkos. Ieškovas yra 76 metų amžiaus, nedarbingas, ligotas, ne kartą operuotas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui yra reikalingas išlaikymas, kadangi vienintelis turimas nekilnojamasis turtas yra jo gyvenamasis būstas ir žemės sklypas, ieškovas šiuo metu neturi santaupų, jo gaunamos pajamos nedidelės, todėl nepakanka gaunamų lėšų pragyventi: įsigyti maisto, vaistų, drabužių, sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas turi galimybe kreiptis į Ramygalos seniūniją dėl vienkartinės pašalpos, paramos maistu, kuro kompensacijos, tačiau Ramygalos seniūnijos socialinės darbuotojos apsilankymo metu pas ieškovą, nustatyta, kad ieškovo buitis skurdi, visur netvarka ir nešvara, jis seniūnijos paramos atsisakė, nurodydamas, kad juo privalo pasirūpinti jo sūnus.Atsakovas gauna 511 Eur atlyginimą per mėnesį, su žmona augina tris nepilnamečius vaikus, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Todėl atsakovas turi galimybę skirti 15 Eur tėvo B. Č. išlaikymui kas mėnesį, ši suma yra pakankama užtikrinti ieškovo pragyvenimą ir nepažeidžia atsakovo ar jų išlaikytinių interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas B. Č. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo nuspręsta iš dalies tenkinti ieškinį ir ieškinį atmesti. Teismas neargumentavo kokiu pagrindu priteisė būtent 15 Eur sumą, nenustatinėjo ieškovo poreikių dydžio ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovui pakanka jo turimų pajamų. Teismas netinkamai taikė CK 3.205 str. 1 d. Ieškovas pripažino, jog jis gauna papildomas pajamas spausdamas sultis, jų spaudimas yra brangus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog užsidirbti iš šios paslaugos visiems metams pragyvenimui nėra galimybės. Mano, jog ieškovas turi galimybę per trumpą laiką užsidirbti 180 Eur sumą, kurią teismas priteisė iš atsakovo.Ieškovas turi žemės ir gali užsiauginti daržoves bei tokiu būdu sumažinti maisto išlaidas. Atsakovas negali teikti ieškovui paramos dėl jo paties sunkios turtinės padėties. Atsakovas augina 3 nepilnamečius vaikus, todėl teikiant paramą ieškovui, nukentės nepilnamečių interesai. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis atsakovo motinos parodymais, kurie patvirtina, jog ieškovas vengė atlikti tėvo pareigą, niekur nedirbo ir nei kiek neprisidėjo prie atsakovo išlaikymo.Teismo sprendime yra netikslumų dėl šalių turimų nekilnojamojo turto bei jų vertės, nes nurodyta, jog ieškovas turi žemės sklypą, kuris priklauso atsakovui. Atsakovo šeimos pajamos yra nedidelės, o teismo nurodyti 511 Eur buvo ne atsakovo pajamos, o jo žmonos atostoginiai. Be to Guruckų kaimas yra netoli Ramygalos ir ieškovas gali greitai nueiti, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas gyvena atokioje vietoje. Jo nuomone, jei ieškovas nebūtų atsisakęs jam skirtos seniūnijos paramos – nebūtų reikėję teistis iš atsakovo išlaikymo.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstu savo ieškinį. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų apie savo turtinę padėtį, ieškovo blogo elgesio su atsakovu, todėl yra visos sąlygos atleisti atsakovą nuo ieškovo išlaikymo pagal CK 3.206 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jo pajamos yra labai mažos, neužtenka pragyventi. Jis yra nedarbingas ir ligotas, reikia pirkti vaistus, maistą, drabužių, susimokėti už komunalinius mokesčius, todėl gaunamos 122,70 Eur pensijos neužtenka, todėl jo vienintelis pilnametis sūnus privalo pasirūpinti tėvu. Atsakovo ir jo šeimos pajamos per mėnesį sudaro 1‘000 Eur, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, jog atsakovas turi galimybę skirti tik 15 Eur ieškovo išlaikymui.Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas būdamas jaunas ir darbingas turi galimybę užsidirbti daugiau ir skirti didesnį išlaikymą nei 15 Eur. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir ieškinys patenkintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. Č. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą - Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo poreikius jis pagrindė, nurodė kokios yra jo pajamos ir kiek išleidžia, todėl atsakovo argumentai, jog nebuvo nustatyta kokie yra ieškovo poreikiai – nepagrįsti. Nepagrįstai atsakovas nurodo, jog ieškovas gauna pajamų iš sulčių spaudimo, nes ieškovas tokiu verslu neužsiiminėjo, kadangi tam reikia turėti verslo liudijimą, atitinkamas patalpas. Nesutinka su atsakovo motyvais, jog augindamas daržoves jis gali pilnai išsilaikyti, nes poreikis maistui yra tik viena iš pragyvenimo sričių. Atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, nes turi gerai apmokamą darbą, nekilnojamojo turto, transporto priemones, jo šeimos pajamos siekia apie 1‘000 Eur per mėnesį, todėl gali teikti išlaikymą ieškovui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai atliko tėvo pareigas. Kadangi atsakovas yra vienintelis jo sūnus, tai jis ir turi išlaikyti ieškovą.

Atsiliepimais į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo K. Č. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji palaiko atsakovo apeliacinį skundą ir jame išdėstytus motyvus. Su atsakovu augina tris vaikus, kuriems augant didėja ir poreikiai. Todėl pinigų ieškovo išlaikymui neturi ir negali jų skirti. Be to, pats ieškovas nuolat kartojo, jog atsakovas nėra jo vaikas, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymo.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas B. Č. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovas jo neišlaikė, iki ketverių metų gyveno su mama atskirai nuo ieškovo. Vėliau, kai persikėlė gyventi kartu su ieškovu, jis niekur nedirbo ir vertė dirbti ūkio darbus. Ieškovas pirkdavo ir parduodavo mašinas į metalo laužą, pinigus pasiimdavo sau ir nieko neduodavo, nors mašinos buvo pirktos iš mamos pinigų. Ieškovas neigė, jog atsakovas yra jo sūnus, todėl atsakovas dėl tokio ieškovo poelgio neprivalo mokėti išlaikymą. Pažymi, jog jei ieškovas būtų netingėjęs ir dirbęs, tai būtų užsidirbęs sau pensiją.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Šalių ginčas kilęs dėl pilnamečio vaiko pareigos išlaikyti savo tėvus. Apeliantas (ieškovas) B. Č. prašo patenkinti jo ieškinį visiškai ir priteisti iš atsakovo E. Č. po 100 Eur išlaikymo kas mėnesį. Teigia, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas gali mokėti didesnį nei teismo priteistą 15 Eur išlaikymą nedarbingam tėvui. Atsakovas (apeliantas) E. Č. nesutinka mokėti priteistą 15 Eur išlaikymą, nes ieškovas neįrodė, kad jam parama reikalinga, be to, dėl sunkios turtinės padėties jis negali teikti paramą tėvui.Byloje nustatyta, kad ieškovas yra senatvės pensininkas, pensijos dydis kito ir nuo 2016 m. sausio 1 d. jam mokama 122,70 Eur senatvės pensija (b. l. 7, 148). Ieškovas gyvena Garuckų kaime, Panevėžio rajone nuosavybės teise priklausančiame name, kurio bendras plotas yra 90,53 kv. m., nuosavybės teise valdo 2,1900 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 84-88). Duomenų apie santaupas nepateikta. Atsakovas yra ieškovo sūnus, gyvena (duomenys neskelbtini), augina tris nepilnamečius vaikus, gimusius 2006 m. balandžio 9 d., 2013 m. sausio 20 d. ir 2014 m. kovo 8 d. (b. l. 38-40). Atsakovas nuosavybės teise valdo 0,2353 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu (bendro ploto 113,72 kv. m.) ir namo priklausiniais, jo vidutinis darbo užmokestis 511,45 Eur, duomenų apie santaupas nepateikta (b. l. 33-37, 67). Atsakovo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 144).Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnis nustato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį, o jo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Taigi, įstatyme įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus siejama su dviem sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi; nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas.Atsakovo, kaip vaiko pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos pagrindiniame įstatyme - Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje ir CK 3.162 straipsnyje. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. visapusiškai padėti, paremti, teikti deramą išlaikymą. Jei asmenys šios pareigos tinkamai ir savo noru neatlieka, teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-340/2003; 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-886/2003, kt.).Ieškovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog B. Č. 2013 - 2014 metais buvo gydytas dėl kirkšnies išvaržos, išsiplėtusių venų kairėje kojoje (b. l. 94-99). Duomenų, kad ieškovas nuolat lankosi pas gydytojus, kad jam paskirti ypatingai brangūs vaistai, kurių jis neišgali nupirkti, kad nuolat perka ir naudoja medikamentus, atlieka apmokamas procedūras ir pan., byloje nėra. Ieškovo mokami mokesčiai nėra dideli (b. l. 100-108), tačiau, nežiūrint į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo gaunama 122,70 Eur pensija yra nepakankama pragyventi ir patenkinti būtiniausius poreikius. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas gauna papildomų pajamų spausdamas sultis, nes šios aplinkybės jokie įrodymai nepatvirtina.Kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad yra pagrindas atleisti jį nuo pareigos išlaikyti tėvą pagal CK 3.206 straipsnio nuostatas. Iš tiesų, CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų, ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Bylos duomenys neleidžia padaryti išvados, jog ieškovas vengė kaltais veiksmais vykdyti tėvo pareigas ir atsakovas šias aplinkybes įrodė. Šalių tarpusavio konfliktiniai santykiai taip pat neįrodo, kad ieškovas vengė išlaikyti savo vaiką.Kaip minėta, išlaikymo dydį nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį bei kitas bylai svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad priteisiant išlaikymą, turi būti atsižvelgiama į atsakovo šeimos pajamas. Pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus įstatymas numato pilnamečiams vaikams, bet ne jų šeimoms. Taigi, sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą ieškovui, atsižvelgiama į tai, kad atsakovo pajamos siekia tik 511,45 Eur ir jis, kartu su sutuoktine, turi įstatymo nustatytą pareigą išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu bei moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia priteisti didesnį išlaikymą ieškovui, nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Jokio brangaus ir likvidaus turto atsakovas neturi, gaunamos pajamos taip pat yra vidutinės. Atsakovo nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas, kaip ir ieškovo, yra vienintelis jo būstas, kuriame gyvena visa šeima su trimis nepilnamečiais vaikais. Tuo tarpu ieškovas turi galimybę pagerinti savo turtinę padėti, nes gali gauti papildomą paramą iš Socialinės paramos skyriaus, tačiau šios galimybės neišnaudoja ir į skyrių nesikreipia (b. l. 78). Be to, ieškovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra nemažas (2,1900 ha), todėl gali būti išnuomotas ir tai būtų naudinga ieškovui, nes gautų papildomų pajamų.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl išlaikymo ieškovui priteisimo bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.