Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Laimutė Venckuvienė Baudž. byla Nr. 1A-340-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.5.2.; 2.1.7.4.; 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2010 m. spalio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-28 nuosprendžio, kuriuo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule iš G. O.) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2009-07-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio l dalį, 219 straipsnio l dalį paskirta 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo bausmės atlikimui momento. Į bausmės laiką įskaityta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2009-07-08 baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas, nustatytas 2009-11-12 prokuroro nutarimu, Ž. B. automobiliui „Ford Windstar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Priteista iš Ž. B. 39 000 Lt G. O. žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – buhalterinės apskaitos dokumentus (12 segtuvų) – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti UAB „Žigija“ bankroto administratoriui UAB „Pajūrio administratorių agentūra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra Ž. B., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Žigija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Palangoje, direktoriumi, 2008-03-03 dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veikdamas tyčia, apgaule, tai yra piktnaudžiaudamas užsakovės G. O. pasitikėjimu, sudarydamas patikimo rangovo įvaizdį, įtikinęs rangos sutarties sudarymo būtinumu, sudarė statybos rangos sutartį SŽ Nr. 01/03.2008 ir sąmatą SŽ Nr. 01/03.2008 su užsakove G. O. dėl statybos darbų su visomis reikalingomis statybinėmis medžiagomis atlikimo: 184,7 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo pamatų hidroizoliacijos įrengimo, šio namo išorinių sienų mūrijimo, mansardinio aukšto perdengimo įrengimo, dviejų kaminų su ventiliacinėmis angomis (ortakiais) sumūrijimo, namo stogo įrengimo, uždengiant jį armuota antikondensacine plėvele ir rudos spalvos betoninėmis čerpėmis, už 120 000 Lt (šimto dvidešimt tūkstančių litų) sumą užsakovui priklausančiame privačios nuosavybės žemės sklype, esančiame Klaipėdos rajone, Ketvergių kaime, iki 2008-05-15, ir taip suklaidinęs G. O. dėl savo ketinimo atlikti darbus pagal sudarytą rangos sutartį UAB „Žigija“ vardu, žinodamas, kad jokių sutartyje numatytų darbų atlikti neketina bei naudodamasis įmonės rekvizitais sutartyje nurodė, kad statybos darbai pradedami per tris dienas nuo sutarto avanso, t. y. 30 proc. sąmatinės statybos darbų vertės, sumokėjimo, ir šios sutarties pagrindu Z. B. 2008-03-03 Sausio 15-osios g. 6A24, Klaipėdoje, iš G. O. gavo 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančius litų) avansą. Ž. B. rangos sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2008-05-15 darbų neatliko bei G. O. 2008-06-10 nutraukus rangos sutartį ir pareikalavus grąžinti avansu gautus pinigus, G. O. 40 000 Lt negrąžino, UAB „Žigija“ buhalterinėje apskaitoje įsiskolinimo G. O. neužregistravo, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės G. O. turtą – 40 000 Lt.

Be to, Ž. B. aplaidžiai tvarkė apskaitą, tai yra jis laikotarpiu nuo 2007-05-04 iki 2008-08-12, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Žigija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2007-05-04, registracijos Nr. 105267, adresu J. S. g. 4, Palanga, direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsniu, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, pažeisdamas to paties įstatymo 10 straipsnio l dalį, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, 6 straipsnio 2 dalies – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio l dalies – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių Įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio l dalies – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus — ir kasininkas“, 16 punkto – „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimų, laikotarpiu nuo 2007-05-04 iki 2008-06-30 Palangos mieste, aplaidžiai tvarkė UAB „Žigija“ buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2008-06-10 neįtraukė į apskaitą 11 000 Lt ir nepagrindė apskaitos dokumentais sunaudotų statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos piliečių G. O. ir O. O. namo pamatų padėjimui bei kelio privažiavimo prie namo sutvarkymui bei kitų išlaidų, kurios susijusios su namo pamatų padėjimu bei kelio privažiavimui prie namo sutvarkymu; neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais piliečio Ž. B. laikotarpiu nuo 2007-07-02 iki 2008-01-20 iš viso 40 750 Lt paskolos suteikimą UAB „Žigija“, kurios grąžinimą pervedė į gavėjo Ž. B. asmenines sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke – 2750 Lt, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB PAREX banke – 43 000 Lt, iš viso – 40 750 Lt, kur nurodė skolos grąžinimą, ir laikotarpiu nuo 2007-07-02 iki 2008-01-20 neužregistravo iš viso 40 750 Lt paskolos gavimo iš piliečio Ž. B.; neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2007-12-31 darbo užmokesčio priskaitymo UAB „Žigija“ direktoriui Ž. B., kurio iš viso 63 976 Lt pervedimą pagrindė AB DnB NORD bankas sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir AB PAREX banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais ir laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2007-12-31 neužregistravo apskaityto darbo užmokesčio direktoriui Ž. B.; nesurašė kasos pajamų orderio 540 Lt gryniesiems pinigams 2008-01-03, išgrynintiems iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios PAREX banke, bei 540 Lt neužregistravo tvarkomoje kasos knygoje ir tuo 540 Lt sumažino dokumentinį kasos likutį; remiantis apskaitos dokumentais neparengė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinės, kurioje apibendrinami jų duomenys, ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registre – „Didžioji knyga“. Be to, Ž. B. pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio l dalies „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“, 13 straipsnio l dalį, kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio Įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 13 straipsnio l dalies – „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 13 straipsnio 3 dalies – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimus, dėl to pagal 2008-03-03 kasos pajamų orderyje, serija KPO Nr. 3/08, kuriuo pagrindė 48 000 Lt pinigų gavimą, įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovės – ūkinių operacijų turinį, rezultatą pinigine ir kiekine išraiška, pagal kurio rekvizitus negalima nustatyti ūkinės operacijų tapatumo, ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis užregistravo suvestiniame registre – „Kasos knyga“. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-05-04 iki 2008-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „Žigija“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl veiksmų kvalifikavimo kaip sukčiavimas nesant tam objektyvaus pagrindo: apeliantas aiškina, jog Baudžiamojo įstatymo normos už įstatymo pažeidimą, ginant teisinį gėrį, numato represinių priemonių taikymą. Atsižvelgiant į šių priemonių pobūdį, jų griežtumą, baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tada, kai tam tikrų gėrių apsaugos negalima užtikrinti kitomis teisės šakomis. Šioje byloje, kaip ir daugelyje kitų, su turtinių prievolių nevykdymu susijusių bylų, svarbu teisingai spręsti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą. Neįvykdžiusiam prievolės skolininkui pirmiausia yra taikoma civilinė atsakomybė, o baudžiamasis procesas inicijuojamas tada, kai nėra realių galimybių priversti jį vykdyti teismo sprendimą, bei konstatavus, kad sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, kaltininkas jau turėjo tyčią nevykdyti iš tos sutarties kylančios prievolės. Nuteistasis Ž. B. nurodo, kad sutarties sudarymo metu jo vadovaujamos bendrovės veikla buvo sklandi ir pelninga, todėl jis nemanė, jog dėl netrukus netikėtai pasikeisiančių ekonominių sąlygų, dėl verslo plėtotės kliūčių, dėl žlugusio investicinio projekto atsiras kliūtys grąžinti pinigus nukentėjusiajai. Teismas nurodė, kad darbuotojai neturėjo specialaus išsilavinimo, o bendrovė – technikos ir įrankių, tačiau tai nereiškia, jog sutarties įvykdymas nerealus, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.650 straipsnio 1 dalį rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Nelegalus technikos ar darbuotojų pasitelkimas galėtų būti vertinamas tik kaip administracinės teisės pažeidimas ar nesilaikymas buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių, bet ne pasitikėjimo apgaulės būdu įgijimas.

Tam, kad dėl kiekvienos prievolės neįvykdymo nebūtų pradedamas baudžiamasis procesas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principus, būtina vadovautis tam tikrais kriterijais, kuriuos savo nutartyse yra apibrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose N. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008). Taigi pagal teismų praktiką sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp sutarties dalyvių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, susijusioms su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, tai yra, kai asmuo (kaltininkas) ne tik neketina vykdyti savo prievolės, bet ir sąmoningais veiksmais sumenkina nukentėjusiojo galimybes apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis, užkerta kelią vykdyti sutartį, pavyzdžiui, suklaidina kitą sandorio dalyvį dėl esminių sandorio sąlygų, sudaro fiktyvią ar dirbtinę nemokumo padėtį, savo atsisakymą vykdyti prievolę grindžia fiktyviais dokumentais, kai kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, tik tada yra pagrindas konstatuoti, kad jo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atsirado baudžiamoji atsakomybė. Apelianto nuomone, šioje baudžiamojoje byloje minėtų aplinkybių nenustatyta, taigi jo veiksmai negalėjo būti kriminalizuoti, tai pagrindžia bylos įrodymai bei nustatytos aplinkybės.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-28 nuosprendžio dalis dėl Ž. B. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį naikintina ir Ž. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti apie Ž. B. kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Apkaltinamajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl nuteistojo Ž. B. kaltės dėl sukčiavimo neparemta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta, kad Ž. B., būdamas UAB „Žigija“ direktoriumi, 2008-03-03 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 01/03.2008 ir sąmatą Nr. 01/03.2008 su užsakove G. O., pagal kurią užsakovei priklausančiame privačios nuosavybės žemės sklype, esančiame Klaipėdos rajone, Ketvergių kaime, įsipareigojo iki 2008-05-15 už 120 000 Lt sumą atlikti statybos darbus su visomis reikalingomis statybinėmis medžiagomis: įrengti 184,7 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo pamatų hidroizoliaciją, sumūryti namo išorines sienas, įrengti mansardinio aukščio perdengimą, sumūryti du kaminus su ventiliacinėmis angomis (ortakiais), įrengti namo stogą, uždengiant jį armuota antikondensacine plėvele ir rudos spalvos betoninėmis čerpėmis. Rangos sutartyje buvo nurodyta, kad statybos darbai pradedami per tris dienas nuo sutarto avanso, tai yra 30 proc. sąmatinės statybos darbų vertės, sumokėjimo. Šios sutarties pagrindu Ž. B. 2008-03-03 iš G. O. gavo 40 000 Lt avansą. Darbai pagal rangos sutartį ir prie jos pridėtą sąmatą atlikti nebuvo, todėl Ž. B. 2008-06-10 žodžiu buvo informuotas apie sutarties nutraukimą, dėl to jis sutiko ir įsipareigojo grąžinti užsakovei pagal sutartį gautą avansą, tačiau pinigų negrąžino.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, spręsdamas Ž. B. kaltumo dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį klausimą, nurodė, kad sudarydamas statybos rangos sutartį su užsakove G. O. ir ją pasirašydamas Ž. B. įvykdyti sutartinių įsipareigojimų neketino, melagingai žadėjo įvykdyti prievolę, bet nesiruošė tai padaryti, nes sutartyje nustatytu terminu – iki 2008-05-15 – darbų neatliko bei G. O. 2008-06-10 nutraukus rangos sutartį ir pareikalavus grąžinti avansu gautus pinigus, G. O. 40 000 Lt negrąžino, UAB „Žigija“ buhalterinėje apskaitoje įsiskolinimo G. O. neužregistravo, todėl teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu Ž. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės G. O. turtą – 40 000 Lt. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad Ž. B. būtų ketinęs statyti namą – įgijęs statybines medžiagas, techniką, ieškojęs specialistų, statybos darbų vadovo atestato neturėjo, statybos darbų ar paslėptų darbų žurnalo teismui nepateikė, neturėdamas išsilavinimo ir tinkamo išmanymo apie statybas, neturėdamas jokios technikos, įrankių, medžiagų, leidimo statyti namus, melagingai nurodydamas nukentėjusiajai, jos vyrui ir sūnui, kad yra pastatęs namų, nors realiai „Žigija“ nepastatė nė vieno namo, nepasakęs, kad tai pirmas jo statybos objektas, įsipareigojo pastatyti 120 000 Lt sąmatinės vertės namą, gavo iš nukentėjusiosios 40 000 Lt avansą, tačiau sutartyje nurodytų statybos darbų iki nustatyto termino neatliko, avanso negrąžino ir neketino to daryti, o gautus iš nukentėjusiosios pinigus išleido – paėmęs banko kreditą jis nupirko sklypą Palangoje, iš nukentėjusios gautus pinigus panaudojo bendrovės „Žigija“ finansinei būklei gerinti, paskoloms už minėtą žemės sklypą dengti, atlyginimams mokėti. Darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2008-05-15, tačiau 2008-06-10 nukentėjusiosios žemės sklype buvo tik sumūryti pamatai, jokie darbai pagal 2008-03-03 rangos sutartį ir prie sutarties pridėtą sąmatą atlikti nebuvo. Ž. B. neprašė nukentėjusiosios ar jos sutuoktinio pratęsti sutarties įvykdymą, net nežadėjo ir nesiruošė atlikti prie sutarties pridėtoje sąmatoje nurodytus darbus, papildomai reikalavo 40 000 Lt, vėliau nusiderėjo iki 20 000 Lt sumos. Nors Ž. B. įsipareigojo per 2 mėnesius pastatyti namą, tačiau 2008-03-03 sutarties pasirašymo metu nebuvo padėjęs net pamatų, nors buvo gavęs 11 000 Lt už keliuko nutiesimą ir pamatus. Teismo nuomone, kai kurių darbų atlikimas – keliuko nutiesimas ir pamatų duobės iškasimas – Ž. B. buvo kaip būdas sudaryti patikimo verslininko įvaizdį ir tokiu būdu įtikinti nukentėjusiąją, kad ji patikėtų jo pažadu pastatyti namą. Tokiu būdu Ž. B. suklaidino nukentėjusiąją pažadėdamas pastatyti namą, nors realiai neketino to daryti. Todėl teismas padarė išvadą, kad Ž. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Jokių kitų apelianto kaltę pagrindžiančių objektyvių įrodymų dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo byloje nesurinkta ir nuosprendyje nenurodyta.

Nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė, aiškino, kad sudarydamas statybos rangos sutartį buvo sąžiningas, jo veikoje nebuvo nei tyčios, nei apgaulės, nei piktnaudžiavimo, o su G. O. siejo tik civiliniai santykiai. Nurodė, jog 2008-03-03 tarp G. O. ir UAB „Žigija“, kuriai jis atstovavo kaip direktorius, buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Pagal šią sutartį rangovas UAB „Žigija“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis bei terminais atlikti gyvenamojo namo su garažu statybos darbus. Sutarta kaina buvo 120 000 Lt, taip pat 30 procentų avansas nuo sąmatinės statybų vertės. Statybos darbų pabaiga numatyta 2008 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Sutarties pasirašymo metu gavo 40 000 Lt avansą pagal sutartį ir 8 000 Lt už pamatų pastatymą, tai nurodyta sutartyje, po to šiuos pinigus įnešė į įmonės kasą, išrašė kasos pajamų orderį. Dalis pinigų iš gauto 40 000 litų avanso buvo skirta medžiagų pirkimui, dalis buvo panaudota darbo užmokesčio išmokėjimui, įmonės skoloms grąžinti, finansinei būklei pagerinti. Terminai namo statybai buvo realūs, tačiau laiku įvykdyti įsipareigojimų neleido gamtinės sąlygos ir užsakovo nevykdymas įsipareigojimo sudaryti būtinas sąlygas statybos darbams atlikti – nebuvo įvesta elektros energija, negautas statybos leidimas. Apie šias kliūtis užsakovas buvo informuotas ir neprieštaravo, kad darbai būtų vykdomi ilgiau, negu numatyta sutartyje. 2008 m. kovo mėnesį lijo, duobė buvo pripildyta vandens, gruntas šlapias, todėl negalėjo atlikti statybos darbų, tik išpumpavo vandenį, padarė pamatinį padą, užpylė žvyrą. Statybos rangos sutartyje nebuvo įtraukti kai kurie darbai, pamatų statyba, nes dėl jų buvo žodinė sutartis. Namo pamatai baigti statyti 2008 m. gegužės mėnesio pabaigoje. 2008-06-11 užsakovo prašymu visi darbai buvo sustabdyti ir jo pageidavimu statybos rangos sutartis nutraukta. Po to pasirašė su nukentėjusiąja 49 000 Lt sumos paprastą neprotestuotiną vekselį, bet dėl pablogėjusios finansinės padėties skolinio įsipareigojimo negalėjo įvykdyti laiku.

Tai, kad Ž. B. vadovaujama bendrovė UAB „Žigija“ nustatytu terminu neįvykdė statybos rangos sutartyje, pasirašytoje su G. O., numatytų namo statybos darbų, neįrodo, kad Ž. B., kaip UAB „Žigija“ vadovas, sudarydamas ir pasirašydamas statybos rangos sutartį su užsakove G. O., turėjo tyčią nevykdyti iš tos sutarties kylančios prievolės, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės G. O. turtą – 40 000 Lt. Nustatytos aplinkybės, kad Ž. B. sutartyje nustatytu terminu – iki 2008-05-15 – darbų neatliko bei G. O. 2008-06-10 nutraukus rangos sutartį ir pareikalavus grąžinti avansu gautus pinigus, G. O. 40 000 Lt negrąžino, UAB „Žigija“ buhalterinėje apskaitoje įsiskolinimo G. O. neužregistravo, nepatvirtina Ž. B. tyčios apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2008-03-03 tarp UAB „Žigija“, atstovaujamos direktoriaus Ž. B., ir G. O. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis dėl gyvenamojo namo su garažu statybos užsakovei priklausančiame žemės sklype Klaipėdos rajone, Ketvergių kaime.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. B. nuo 2007-05-04 buvo UAB „Žigija“ direktorius ir vienintelis akcininkas, įmonės veikla buvo statybos darbai, nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad Ž. B. neturėjo verslo liudijimo, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, vadovauti nesudėtingo statinio statybai turi teisę neatestuoti asmenys, be to, vykdant statybos darbus pagal rangos sutartį verslo liudijimai nereikalingi. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyta, kad rangovu gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį.

Teismas taip pat nurodė, kad „Žigija“ neturėjo atestatų, suteikiančių teisę vykdyti ypatingų statinių statybą ir teisę vadovauti ypatingų statinių statybai, tačiau 2008-03-27 Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė G. O. statybos leidimą vieno buto gyvenamojo namo su blokuotu garažu statybai, o tokio tipo statinys pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą priskirtinas nesudėtingų statinių grupei, tokia statinio rūšis nurodyta minėtame statybos leidime. Be to, teismas nurodė, kad darbuotojai neturėjo specialaus išsilavinimo, o bendrovė – technikos bei įrankių, tačiau CK 6.650 straipsnio 1 dalis suteikia rangovui teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti subrangovus, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip.

Statybos darbų atlikimo terminas užsitęsė, nes statybos leidimas buvo pateiktas 2008-03-27, o elektra sklype pajungta tik 2008-04-10. Nukentėjusioji dėl to prieštaravimų nepareiškė. Tada, atsižvelgiant į oro sąlygas, buvo daromas padas pamatams. 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje buvo pastatyti pamatai, padarytas gelžbetoninis padas, termoizoliacija ir pamatų šoninė hidroizoliacija bei jų apšiltinimas, taip pat buvo perkamos statybinės medžiagos, vykdomi papildomi darbai – šiukšlių valymas ir išvežimas, statybvietės paruošimas tolimesniems mūro darbams. Dėl pamatų ar sutarties sąlygų užsakovė pretenzijų nereiškė, tačiau 2008-06-10 žodžiu pranešė, kad nutraukia sutartį ir nori atsiimti pinigus. Ž. B. sutiko dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, neprieštaravo dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir į grąžintiną sumą įtraukė visus delspinigius ir baudas, nes tuo metu bendrovės finansinė padėtis buvo gera, tai matyti ir iš byloje esančios specialisto išvados. Tačiau vėliau staiga įmonėje prasidėjo sunkumai, teisminiai procesai su AB banku „Hansabankas“, dėl to VSDFV Palangos skyrius pradėjo bankroto procedūrą, buvo areštuotas įmonės nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, taip pat akcijos ir sąskaitos, dėl to bendrovė negalėjo toliau vykdyti veiklos. Pasirašant statybos rangos sutartį Ž. B. vadovaujamos UAB „Žigija“ veikla buvo pelninga, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, todėl bendrovė negalėjo numatyti, jog dėl staiga netikėtai pasikeisiančių ekonominių sąlygų, verslo plėtotės kliūčių nebus galimybės grąžinti pinigus nukentėjusiajai.

Taigi tai, jog UAB „Žigija“ ketino vykdyti statybos rangos sutartį dėl namo statybos, įrodo šios aplinkybės, kad buvo vykdomi paruošiamieji darbai – sutvarkytas susisiekimas, sudėti pamatai, perkamos medžiagos, pasirašyta statybos rangos sutartis, nukentėjusiosios sumokėti pinigai įtraukti į bendrovės kasą, pagal rangos sutartį atlikti kai kurie darbai, į pinigų grąžinimą įtrauktos baudos ir delspinigiai, ir neįrodo, jog Ž. B. tyčia apgaule siekė įgyti didelės vertės svetimą turtą, neketindamas vykdyti statybos rangos sutarties.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalies dispoziciją sukčiavimas yra didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, didelės vertės turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai apgaule. Šios veikos yra alternatyvios. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, tai yra sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo paveikti apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Turtinės prievolės išvengimas – tai savo pareigos, kilusios iš sandorio ar kitu pagrindu, nevykdymas. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys: 2K-516/2008, 2K-214/2008).

Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis, paimdamas 40 000 Lt avansą pagal statybos rangos sutartį, būtų iš anksto turėjęs ketinimus šiuos pinigus pasisavinti. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Priešingai, bylos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis Ž. B. su D. O. pasirašė statybos rangos sutartį, pagal šią sutartį atliko tam tikrus paruošiamuosius darbus, o sutarties vykdymo terminai užsitęsė, nes tik vėliau buvo gautas statybos leidimas, elektros tiekimas įvestas tik 2008-04-10, be to, iš dalies dėl oro sąlygų. Užsakovas nevedė derybų dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo, 2008-06-10 pareikalavo nutraukti rangos sutartį. Ž. B. sutiko dėl sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo sąlygų.

Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, konkrečiu nagrinėjamu atveju sukčiavimo objektyvusis požymis – apgaulė – nebuvo realizuotas pasitelkiant statybos rangos sutartį ir pasinaudojus įgytu pasitikėjimu atlikus paruošiamuosius darbus vykdant šią sutartį. Pažymėtina, kad pati užsakovė G. O. pasamdė Ž. B. vadovaujamą bendrovę namo statybos darbams atlikti pasiūlius jos sūnui, kuriam Ž. B. pastarojo bute buvo atlikęs remonto darbus. Taigi, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, paneigta aplinkybė, jog Ž. B. tyčia apgaule sudarė patikimo verslininko įvaizdį, turėdamas tikslą apgauti nukentėjusiąją pasirašydamas statybos rangos sutartį neva nežadėdamas jos įvykdyti. Teisėjų kolegija neabejoja, kad Ž. B. neturėjo ketinimo sukčiauti, nes, kaip minėta, darbai pagal pasirašytą statybos rangos sutartį buvo pradėti vykdyti, terminų uždelsimą lėmė objektyvios priežastys, o užsakovas be derybų dėl sutarties vykdymo terminų žodžiu Ž. B. informavo, jog sutartį nutraukia.

Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl kvalifikuojant veiką būtina įrodyti kaltininko tyčią. Esant situacijai, kai pagrindas manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, yra vien tik faktas, kad Ž. B., atstovaudamas „Žigijos“ interesams, nustatytais terminais neįvykdė statybos rangos sutartyje numatytų darbų, gauto pagal sutartį avanso negrąžino ir neįtraukė į bendrovės „Žigija“ apskaitą, nenustačius jo tyčios apgaule įgyti svetimą turtą, negali būti konstatuota, kad jis turėjo tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.

Neįvykdžiusiam prievolės skolininkui pirmiausia yra taikoma civilinė atsakomybė, o baudžiamasis procesas inicijuojamas tada, kai nėra realių galimybių priversti jį vykdyti teismo sprendimą, bei konstatavus, kad sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, kaltininkas jau turėjo tyčią nevykdyti iš tos sutarties kylančios prievolės. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

Civiliniai teisiniai santykiai gali pereiti į baudžiamuosius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, susijusioms su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, tai yra kai asmuo (kaltininkas) ne tik neketina vykdyti savo prievolės, bet ir sąmoningais veiksmais sumenkina nukentėjusiojo galimybes apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis, užkerta kelią vykdyti sutartį, ir tik tada yra pagrindas konstatuoti, kad jo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atsirado baudžiamoji atsakomybė. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatytos. Nukentėjusioji savo civilinę teisę šiuo metu gina civilinio proceso tvarka, nes yra patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas įmonės bankroto byloje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad nesant objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą dėl Ž. B. kaltės, jo nuteisimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl Ž. B. pagal minėtą straipsnį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. G. O. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Naikintinas Ž. B. paskirtų bausmių pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto taisykles, bendrinimas apėmimo būdu, ir už šias nusikalstamas veikas paskirtos subendrintos bausmės bendrinimas dalinio bausmių sudėjimo būdu su Palangos miesto apylinkės teismo 2009-07-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 219 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda, nes apeliacijos teismo posėdyje Ž. B. pateikė teismui įrodymus – 2010-09-15 įmokos mokėjimo kvitą – apie 5 200 Lt baudos, paskirtos Palangos miesto apylinkės teismo 2009-07-08 baudžiamuoju įsakymu, sumokėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-28 nuosprendžio dalį dėl Ž. B. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinti:

Ž. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. Ž. B. bausmių, paskirtų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, bendrinimą bausmių apėmimo būdu, ir už šias nusikalstamas veikas paskirtos subendrintos bausmės bendrinimą dalinio bausmių sudėjimo būdu su Palangos miesto apylinkės teismo 2009-07-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda.

G. O. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.