Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vykdantis individualią ((duomenys neskelbtini)) veiklą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metus;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metus;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir 241 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 20 parų areštu;

5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) 44 parų arešto bausme, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 4 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones;

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu, bausmę atliko;

7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį 50 parų arešto bausme, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 5 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones;

8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metus su 6 mėnesių intensyvia priežiūra. Bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

M. Š. 2022 m. vasario 21 d. apie 20⁴³ val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0382 (patikros sertifikato Nr. 1541146) jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. Š. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 29 d., pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2020 m. balandžio 29 d.), būdamas 2020 m. gegužės 27 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-2756, 2022 m. vasario 21 d. apie 20⁴³ val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas), t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. paaiškino (b. l. 98-99, 108), kad 2022 m. vasario 21 d. apie 19⁰⁰ val. prie savo namų sutiko draugą U. M.. Abu nutarė išgerti alaus. M. Š. pasiūlė U. važiuoti į gamtą. Nuėjęs į savo mamos J. Š. kambarį iš spintelės stalčiaus pasiėmė jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį. Mama tuo metu buvo išėjusi iš kambario ir nematė (kaip jis paėmė automobilio raktelius). Prieš išvažiuodamas iš namų alkoholio nevartojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. U. parodė (b. l. 44-45), kad 2022 vasario 21 d. apie 20³⁰ val. buvo su D. D. ir E. M., ir bendravo. Jų automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Liudytojas D. U. pastebėjo, kad į stovėjimo aikštelę įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavęs automobilis sustojo. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo apie (duomenys neskelbtini) metų akivaizdžiai neblaivus vyras, nes jis svirduliavo į šonus; rankose laikė kažkokį alkoholinį gėrimą. Pabuvęs automobilių stovėjimo aikštelėje apie 10 minučių, neblaivus asmuo įsėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir išvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Liudytojas D. U. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojo šalikelėje prie (duomenys neskelbtini). Liudytojas D. U. išlipo iš savo automobilio ir nuėjo iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, su dioptriniais akiniais. Liudytojas D. U. liepė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui išlipti. Vyras išlipo iš automobilio. Liudytojas D. U. paklausė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Kol liudytojas D. U. bendravo su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, prie jų privažiavo policijos pareigūnai.

Liudytojas U. M. 2022 m. vasario 21 d. apie 17⁰⁰ val., tikslaus laiko neprisimena, buvo savo gyvenamojo namo kieme. Baigęs pjauti malkas, šlavė kiemą. Kaip tik tuo metu prie jo namų privažiavo automobilis. Automobilį vairavo M. Š.. Daugiau žmonių automobilyje nebuvo. M. teigė, kad nori grąžinti paspirtuką, kad liudytojo U. M. paspirtukas yra pas kažkokį jo pažįstamą (duomenys neskelbtini). Liudytojas U. M. pasakė, kad vienas jis nevažiuos (atsiimti paspirtuko). M. paprašė liudytojo U. M. važiuoti kartu ir padėti įkelti paspirtuką į jo automobilį. Liudytojas U. M., žinodamas, kad paspirtukas gan sunkus, sutiko važiuoti kartu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š. parodė (b. l. 48-49), kad M. Š. jos sūnus. Liudytojai J. Š. 2022 m. vasario 21 d. apie 23⁰⁰ val. į mobilaus ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad M. sulaikytas, nes neblaivus sūnus vairavo jai priklausantį ir jos vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnas taip pat sakė, kad automobilis bus išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Liudytoja J. Š. nuėjo į po namu esantį garažą pasižiūrėti, ar pareigūnas neapsiriko, ar tikrai M. yra išvažiavęs minėtu automobiliu. Garaže ji nerado savo automobilio. M. namuose taip pat nebuvo. Tuo metu liudytojos J. Š. sutuoktinis D. Š. miegojo. Liudytoja J. Š. papasakojo sutuoktiniui, kas nutiko, kitos dienos ryte. Sutuoktinis sakė, kad automobilį buvo pastatęs kieme, o ne garaže, nes ketino ryte važiuoti į darbą. Liudytojos J. Š. teigimu, abu su sutuoktiniu negirdėjo, kada M. išvažiavo iš namų, nes abu miegojo. Jie turi du automobilio užvedimo raktelius. Vienas yra pas liudytoją J. Š., o kitas pas - (sutuoktinį) D. Liudytoja J. Š. su sutuoktiniu slepia automobilio užvedimo raktelius, nes M. ne pirmą kartą vairuoja automobilį neblaivus. Šį kartą M. pasiėmė automobilio užvedimo raktelį iš D. kambario. Sutuoktinis buvo ką tik grįžęs iš reiso, pavargęs ir pamiršo paslėpti užvedimo raktelį. M. rado automobilio užvedimo raktelį ir savavališkai išvažiavo minėtu automobiliu. Jeigu liudytoja J. Š. būtų mačiusi, kad sūnus kažkur išvažiuoja, nebūtų jam leidusi to daryti.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis M. J. 2022 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 40) nurodė, kad 2022 m. vasario 21 d. apie 20⁴⁴ val. dirbo ekipaže su Šiaulių apskrities Šiaulių miesto ir rajono Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju E. S.. Iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja paskui galbūt neblaivų vairuotoją, automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas bando sustabdyti automobilį. Atvykus nurodytu adresu, pareigūną pasitiko pranešėjas D. U.. Jis buvo šalia automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas teigė, kad vairavo automobilį, kad tai daro (vairuoja neblaivus) ne pirmą kartą, iš jo atimtas vairuotojo pažymėjimas. M. Š. sakė, kad alkoholį vartojo prieš 10 minučių. Siekiant įvertinti jo būklę asmens paprašyta atlikti pratimus: stovint rodomuoju pirštu pataikyti į nosies galą, eiti tiesia linija pėda už pėdos. M. Š. užsimerkęs ir atsimerkęs pirštu pataikė į nosies galą, bet nesugebėjo tiksliai eiti pėda už pėdos. Alkotesteriu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0382 (patikros sertifikato Nr. 1541146) jam nustatytas 2,03 promilių girtumas. 21²⁰ val. atlikus pakartotinį patikrinimą alkoholio kiekio matuoklis parodė 2,13 promilių girtumą. Automobiliu važiavo U. M. (turėtų būti M.) ir A. S.. Keleiviai teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo su M. Š.. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. M. Š. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas.

BIRT ataskaitų žiūryklės išraše (b. l. 11-14) rašoma, kad privatus fizinis asmuo U. 2022 m. vasario 21 d. 20⁴³ val. pranešė, jog važiuoja paskui galbūt girtą vairuotoją. Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas bando sulaikyti automobilį (duomenys neskelbtini) g.

Neblaivumo nustatymo 2022 m. vasario 21 d. akte (b. l. 39) sakoma, kad alkotesteriu M. Š. 2022 m. vasario 21 d. 21⁰³ val. nustatytas 2,03 promilių girtumas, 21²⁰ val. – 2,13 promilių girtumas. M. Š. sutiko su tikrinimo rezultatais.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2022 m. vasario 24 d. rašte (b. l. 69) rašoma, kad M. Š. įrašytas į probuojamųjų registrą 2020 m. gegužės 5 d., vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų balandžio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį. Numatoma baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 10 d. M. Š. 2020 m. gegužės 27 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-2756 (b. l. 69-77).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti baudžiamas bauda arba areštu (BK 243 str.).

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo pagal BK 243 straipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika - nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 12 str.). Baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimo sudėtys formalios, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą (b. l. 158). 2017-2020 m. 6 kartus baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje; melagingą policijos iškvietimą; transporto priemonės vairavimą neįgijus tokios teisės; transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (iki 1,51 promilių), transporto priemonės vairavimą, kai ši teisė atimta (b. l. 151-156). Išskyrus 50 € baudos sumokėjimą 2018 m. liepos 31 d., daugiau nėra informacijos apie kitų baudų sumokėjimą. Teistas 8 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei, transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam ir vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – nevairuoti transporto priemones. Paskutinį kartą teistas 2022 m. kovo 17 d. už paspirtuko vagystę 2021 m. rugpjūčio 1 d., bausmės neatliko (b. l. 115-150) (BK 97 str. 1 d.) (informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 243 straipsnį galėtų būti areštas, jo dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.), už nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas lygų sankcijos vidurkiui (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta subendrinta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžiu skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė.

Kaltinamasis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 21 d. 21⁰³ val. iki 2022 m. vasario 22 d. 11¹⁵ val. (b. l. 88, 90-91). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. vasario 21 d. kaltinamasis net keturis kartus pagautas vairuojantis transporto priemonę neblaivus (daugiau kaip 1,51 promilių) (ir neturėdamas teisės vairuoti). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą, kuriuo M. Š. pagal laidavimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kitais kartais jis vairavo neblaivus 2019 m. liepos 16 d. (nustatytas 1,27 promilių neblaivumas), 2020 m. kovo 4 d., 2022 m. sausio 8 d. ir 2022 m. vasario 21 d. Paskutinį kartą vairavo neblaivus, kol dar negavęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo dėl vairavimo esant neblaiviam 2022 m. sausio 8 d. (trečią kartą, kai neblaivumas didesnis kaip 1,51 promilių). Nors kaltinamasis teigė, kad gailisi vairavęs neblaivus ir daugiau neblaivus nevairuosiąs, teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl netaiko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

Baudžiamojo poveikio priemonės - teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/ 2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai ar gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas maksimalus.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 37), šio automobilio valdytoja ir savininke nuo 2021 m. gruodžio 18 d. registruota J. Š..

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą yra įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Iš byloje esančios automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos, parengtos VšĮ „Emprekis“ (b. l. 38), matyti kad automobilio vertė su PVM 2022 m. vasarį buvo lygi 798 €. Teismas nenustatė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą priteisti (konfiskuoti) dalį automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas, iš jo į valstybės biudžetą priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 798 €.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111-113) – taikomas tol, kol įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, prisegta voke Nr. 1 prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) nusikalstamų veikų priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. Š. vardu (b. l. 37), saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini), šio automobilio užvedimo raktelis su pulteliu ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių apskrities VPK (b. l. 34, 36), grąžinami J. Š. kaip teisėtos automobilio savininkės neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 parų arešto bausmę subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą subendrintą sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžiu skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti M. Š. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo – 2022 m. gegužės 10 d.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš M. Š. į valstybės biudžetą) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą, t. y. 798 € (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus).

M. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke Nr. 1 prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje;

2) nusikalstamų veikų priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą J. Š. vardu, saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio užvedimo raktelį su pulteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities VPK, grąžinti J. Š. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.