Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui neįrodžius jo sveikatai padarytos žalos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl ieškovo sveiktai padarytos žalos atlyginimo

17. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis).

18. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t. y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

19. Gydymo įstaigos ar jos darbuotojų kaltė tiesiogiai siejama su atsiradusiais neigiamais padariniais pacientui jo sveikatos pablogėjimu ar mirtimi, todėl sprendžiant dėl teisinės atsakomybės nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą arba mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

20. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Būtent iš tokių įrodymų šaltinių gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

21. Bylos duomenimis ieškovui V. S. esant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2016 m. birželio 13 d. buvo išrašytas receptas akiniams. Būdamas Pravieniškių PN-AK, ieškovas 2016 m. liepos 18 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. spalio 20 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į atsakovę dėl akinių jam pagaminimo. Kartu su 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymu ieškovas pateikė atsakovei receptą, kurį šeimos gydytojas A. A., įvertinęs tai, kad pareiškėjo regėjimas nuo 2014 m. nepakito, recepte nurodyti lęšiai +0,5 dioptrijos (akinių stiprumas nedidelis), nurodė, jog akiniai ieškovui nereikalingi. Ieškovas buvo informuotas apie šeimos gydytojo sprendimą, kartu jam buvo patarta mankštinti akis žiūrint į tolį, nevarginti akių ilgu ir dažnu skaitymu bei rašymu netinkamai apšviestose patalpos vietose ir pan. Remdamasi šeimos gydytojo įvertinimu, atsakovė priėmė sprendimą akinių ieškovui nepirkti. Tačiau apeliantui laikantis pozicijos, kad akiniai jam yra būtini bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pradėjus tyrimą (Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 1 d. Pažyma Nr. 4D-2016/1-1607), V. S. 2017 m. sausio 3 d. viešojoje įstaigoje Kaišiadorių ligoninėje buvo suteikta gydytojo oftalmologo konsultacija, kurios metu jam buvo išrašytas naujas receptas akiniams, kurie netrukus buvo pagaminti. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) jis daugiau nei pusę metų, negalėdamas normaliai skaityti bei rašyti, patyrė nepatogumų, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad, ieškovui kreipusis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, pastaroji 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 56-88 nustatė, kad šeimos gydytojas nepadarė žalos paciento sveikatai, be gydytojo oftalmologo rekomendacijos nutaręs dėl akinių nereikalingumo ir skyręs regėjimą tausojančius būdus, sprendžia, kad atsakovė, vadovaudamasi šeimos gydytojo sprendimu bei atsisakiusi pagaminti akinius, ieškovo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad dėl užsitęsusio akinių ieškovui pagaminimo, buvo pakenkta jo sveikatai. Bylos duomenimis nustatyta, kad akiniai ieškovui galiausiai buvo pagaminti. Apeliaciniame skunde dėstomais argumentais ieškovas iš esmės reiškia nepasitenkinimą ne atsakovės veiksmais, o aplinkybe, kad bylos nagrinėjimo metu akinių neturėjo, kad be akinių jam sunku skaityti, tačiau šiuo atveju tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Remdamasi nurodytu, teisėju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. S. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, sprendžiant klausimą dėl akinių pagaminimo ieškovui.

23. Apeliantas taip pat nurodė, kad, Pravieniškių PN-AK gydytojui psichiatrui B. S. 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. atsisakius jam suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, niekas jam nesuteikė sveikatos priežiūros paslaugų, dėl to ieškovas patyrė dvasinius pergyvenimus, kuriuos laiko 5000 Eur dydžio neturtine žala. Iš byloje esančių Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. spalio 20 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos Nr. D17-248 (1.27) ir 2017 m. spalio 20 d. Įsakymo dėl pacientui V. S. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės Nr. T4-293 (1.34) matyti, kad Pravieniškių PN-AK gydytojui psichiatrui B. S. 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovo sveikatos istorijoje įrašais, parašu bei gydytojo spaudu pažymėjus bei patvirtinus, kad jis atsisako gydyti V. S. nesant abipusio pasitikėjimo, nebuvus prieštaravimo gydytojo profesinės etikos principams arba realiam pavojui paciento ar gydytojo gyvybei, nustatyta, kad tokiu būdu pastarasis nevykdė gydytojo psichiatro pareigos V. S. teikti asmens sveiktos priežiūros paslaugas ir pažeidė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 4-5 dalis (gydytojas privalo nediskriminuoti pacientų dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gerbti pacientų teises, jų nepažeisti), Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnį (asmuo, praeityje sirgęs psichikos liga, negali būti dėl šios priežasties diskriminuojamas) ir Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo psichiatro pareigybės aprašymo 7.1-7.2 punktus (gydytojas psichiatras privalo teikti ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą gydytojo psichiatro kompetencijos ribose ir kt.). Vienok, kaip teisingai, remiantis apelianto sveikatos istorija, nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė Pravieniškių PN-AK visgi suteikė ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, nes kita gydytoja apžiūrėjo ieškovą jau 2016 m. gegužės 22 d. ir vėliau (2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. birželio 17 d.) bei atitinkamai 2016 m. lapkričio 29 d. ir vėliau (2016 m. gruodžio 2 d., 2016 m. gruodžio 9 d., 2016 m. gruodžio 10 d.). Nors ieškovas teigia, kad dėl nurodytų gydytojo psichiatro veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad keletą dienų vėliau suteikta sveikatos priežiūros paslauga turėjo įtakos ieškovo sveikatos pablogėjimui. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat nenustatė, kad dėl to buvo pakenkta ieškovo sveikatai ir kad atsirado žala. Minėta, kad sprendžiant dėl gydymo įstaigos ar jos darbuotojų teisinės atsakomybės nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau kartu reikia įvertinti aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą arba mirtį. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos aplinkybės savaime nepatvirtina ieškovą patyrus žalos. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Pravieniškių PN-AK gydytojui psichiatrui B. S. 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. atsisakius jam suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, atmestinas kaip neįrodytas.

24. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat laikosi pirmosios instancijos teisme išsakytos pozicijos, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 kovo 3 d. netinkamai jį gydžius nuo hemorojaus, jis patyrė skausmus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Šiuos savo reikalavimus ieškovas grindžia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. spalio 20 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita Nr. D17-249 (1.27) ir 2017 m. spalio 20 d. Įsakymu dėl pacientui V. S. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės Nr. T4-292 (1.34), kuriuose nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. kovo 3 d. Pravieniškių PN-AK V. S. dėl hemorojaus diagnozės nustatymo ir gydymo paskyrimo pagal kompetenciją neužtikrinta šeimos gydytojo paslauga taip, kaip ši paslauga teikiama pirminiame lygyje. Tačiau ir šiuo atveju ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti apie dėl to ieškovui kilusią žalą. Priešingai, bylos duomenimis ieškovui 2017 m. vasario 24 d. pasiskundus dėl hemorojaus pobūdžio negalavimo, bendrosios praktikos slaugytoja paskyrė jam Ibuprofeno tablečių bei žvakučių. 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. dėl nurodyto pobūdžio negalavimo jį konsultavę gydytojai taip pat paskyrė gydymui Bisakodilio tablečių bei Detralex žvakučių. 2017 m. kovo 3 d. apeliantą konsultavęs gydytojas užpildė formą ieškovo planinei gydytojo proktologo konsultacijai, apie tai V. S. informavus. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pacientui skirtas gydymas analgetikais ir žvakutėmis bei numatyta planinė proktologo konsultacija visiškai atitinka reikalavimus, gydant pacientus, sergančius hemorojumi. Teikiant pagalbą dėl proktologinių nusiskundimų, ieškovo sveikatai jokios žalos nepadaryta. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija ieškovo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas dėl proktologinių nusiskundimų, taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

25. Apibendrindama aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių patvirtinti ieškovą patyrus neturtinę žalą, t. y. ieškovas neįrodė egzistuojant teisines sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti dėl jo sveikatai padarytos žalos.

Dėl ieškinio senaties termino praleidimo

27. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino analogiško pobūdžio bylose, yra nurodęs, kad tokiais atvejais yra aktuali CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusi redakcija) 24 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdama su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad kreipimuisi į komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką pagal bylos nagrinėjimo procedūrą panašiose (darbo) bylose, kuriose įstatymu taip pat nustatyta privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, asmeniui nesutinkant su ginčą išnagrinėjusios ikiteisminės institucijos sprendimu, jis per įstatyme nustatytą terminą, kuris yra procesinis, tokį sprendimą gali skųsti teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015; 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 ir kt.).

28. Bylos duomenimis ieškovas V. S. į Komisiją kreipėsi nepraleidęs CK nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Komisija sprendimą, kuriuo netenkino ieškovo reikalavimų, priėmė 2018 m. liepos 11 d. Apie šį Komisijos sprendimą ieškovui tapo žinoma 2018 m. liepos 18 d., tačiau ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ieškovas padavė tik 2019 m. balandžio 5 d., t. y. pasibaigus įstatyme nustatytam 30 dienų procesiniam terminui. Ieškovas, prašydamas atnaujinti šį terminą, jį grindė aplinkybe, jog iš pradžių nežinojo, į kurį teismą turėtų kreiptis. Tačiau bylos duomenimis pirmą kartą į teismą su reikalavimu priteisti neturtinę žalą ieškovas kreipėsi dar 2018 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apygardos teismui 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2179-221/2018 nustačius ieškinio trūkumus ir ieškovui jų neištaisius, 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, ieškovui iš esmės nepateikus argumentų bei jokių įrodymų, patvirtinančių įstatyme nustatyto 30 dienų procesinio termino praleidimo priežastis, buvo pagrindas šį terminą pripažinti praleistu be svarbių priežasčių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

30. Ieškovui 2019 m. vasario 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-415-2147 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba – V. S. 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš 2020 m. gegužės 15 d. pažymos Nr. (12.33) PT-1830 matyti, kad apeliacinės instancijos teisme buvo patirta 186,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

31. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, nustatančias, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 1-2 dalys).

32. Ieškovo V. S. apeliacinį skundą atmetus ir jam esant 100 proc. atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

33. Atsakovei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškus, šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.