Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (paskirtos baudos išieškomos priverstine tvarka), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį – 28 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 12 MGL (451,92 Eur) bauda (bauda neišieškota; vykdoma priverstinai);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 16.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie UAB „Palink“ parduotuvės, adresu Sodų g. 22, Vilniuje, pro nukentėjusiojo V. (V.) B. automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lango plyšį papurškė dujų į V. B. veidą, tokiu būdu padarydamas V. B. abiejų akių junginių I-o laipsnio cheminį nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei fakto, kad šio įvykio metu kaltinamasis papurškė nukentėjusiajam dujų, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nenustatytos būtinosios ginties instituto taikymo sąlygos (BK 28 str.). Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis būtų realiai kėsinęsis naudoti smurtą prieš kaltinamąjį, kad nukentėjusysis akivaizdžiai, realiai ir pavojingai kėsinosi kaltinamojo atžvilgiu. Priešingai, byloje nustatyta, kad būtent kaltinamasis sukėlė konfliktą ir pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Be to, net ir tokiu atveju, jeigu nukentėjusysis pasakė necenzūrinius žodžius kaltinamojo atžvilgiu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas į tai atsakyti smurtinio pobūdžio veiksmais ir tai nepateisina kaltinamojo elgesio prieš nukentėjusįjį bei nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Įvertintina ir tai, kad įvykio metu šalia nukentėjusiojo nebuvo nei vieno jam pažįstamo asmens, tuo tarpu įvykio vietoje buvo liudytojas E. B., kuris pažįsta kaltinamąjį, bendrauja su juo. Taigi iškilus grėsmei, kaltinamasis būtų ne vienas.

Gynyba kėlė klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, pagal kurį atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.

Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiojo teigimu, jis jokių veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko, necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu nevartojo, tiesiog atsakė kaltinamajam į jo priekaištą dėl klientų „vogimo“. Tuo tarpu kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis grasino jį sumušti, norėjo išlipti iš savo automobilio, dėl ko kaltinamasis buvo išgąsdintas ir išprovokuotas panaudoti dujas. Kaip minėta aukščiau, kaltinamojo versija, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo dėl netinkamai pastatyto nukentėjusiojo automobilio, kad nukentėjusysis buvo agresyvus, norėjo išlipti iš automobilio ir grasino sumušti kaltinamąjį, yra paneigta. Priešingai, bylos duomenimis, būtent kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir sukėlė konfliktą su jam visiškai nepažįstamu asmeniu, kuris tuo metu tiesiog dirbo savo darbą – automobilyje laukė klientų/iškvietimo; duomenų, kad realiai nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors smurtinius, pavojingus ar prieštaraujančius moralės normoms veiksmus kaltinamojo atžvilgiu byloje nėra. Vien kaltinamojo paaiškinimai, kurių dalis, minėta, yra paneigta byloje esančiais įrodymais, ar galimai nukentėjusiojo kaltinamajam pasakyta vienkartinė necenzūrinė frazė („senas gaidys“), nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nukentėjusysis elgėsi rizikingai arba provokuojančiai.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis J. M. 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 16.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie UAB „Palink“ parduotuvės, adresu Sodų g. 22, Vilniuje, pro nukentėjusiojo V. B. automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lango plyšį tyčia papurškė dujų į V. B. veidą, tokiu būdu padarydamas V. B. abiejų akių junginių I-o laipsnio cheminį nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. J. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime taip pat buvo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis J. M. tyčia su dešine koja spyrė vieną kartą į V. B. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvertinus tai, kad turto sugadinimas pagal BK 187 straipsnio atitinkamą dalį kaltinamajam neinkriminuotas, prokurorė teisme patvirtino, jog ši aplinkybė įrašyta į kaltinimą kaip faktinė nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį aplinkybė, teismas sprendžia, kad ši aplinkybė kaltinime yra perteklinė ir ją pašalina. Tuo pačiu teismas pažymi, kad dėl galimų ginčų ateityje, sprendžiant klausimą administracinio nusižengimo teisenoje arba civilinio proceso tvarka dėl galimo automobilio apgadinimo ir/ar žalos atlyginimo, teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisako.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, nukentėjusiojo darbo metu, kaltinamajam sukėlus konfliktą dėl nukentėjusiojo darbo (galimos jų tarpusavio konkurencijos), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino faktą, kad papurškė nukentėjusiajam dujų ir dėl to gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, dirbantis, gyvenantis vienas, turintis nepilnametį vaiką, tačiau teistas dėl to, kad vengė jį išlaikyti, baustas administracine tvarka, baudų savanoriškai nesumokėjęs, teistas iš viso 3 kartus, du teistumai išnykę, paskutinis teistumas – taip pat susijęs su smurtiniu kaltinamojo elgesiu, tebegalioja; ankstesnės jam paskirtos bausmės – minimali laisvės apribojimo bausmė, bauda (paskutinė paskirta bauda dar nesumokėta) poveikio kaltinamojo elgesiui nepadarė ir jis pakartotinai nusikalto.

Įvertinęs šias aplinkybes, pakartotinį smurtinį elgesį, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. M. paskyrus tokią bausmės rūšį, kuri sudarytų galimybes prižiūrėti bei koreguoti kaltinamojo elgesį ir jo požiūrį į įstatymus bei visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles. Taigi J. M. už padarytą nusikaltimą paskirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. kaltinamajam paskirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) dirbti; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 3 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 2-3 p., 7 d.). Teismo nuomone, įvertinus tai, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika buvo padaryta žala, pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nėra. Prioritetas suteiktinas žalos atlyginimui pagal šioje byloje pareikštus civilinius ieškinius.

Nors kaltinamasis pripažino faktą, kad papurškė nukentėjusiajam dujų ir dėl to gailėjosi, byla teisme išnagrinėta atlikus išsamų (o ne sutrumpintą) įrodymų įtyrimą, kadangi kaltinamasis neigė savo tyčią smurtauti prieš nukentėjusįjį, teigdamas, jog buvo jo išprovokuotas ir šiais savo veiksmais stengėsi užkirsti kelią tolimesniam konfliktui (galimoms muštynėms). Kaltinamojo versija buvo paneigta, todėl šiuo atveju BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikintina. Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 16,79 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 144-147). Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajam V. B. nustatyto sužalojimo, kuris buvo gydomas VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, kaltas yra kaltinamasis J. M. bei įvertinus pateiktus į bylą dokumentus, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimų gydymo civilinis ieškovas patyrė 16,79 Eur turtinę žalą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintinas visiškai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 721,97 Eur žalos atlyginimo: 321,97 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 36).

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis V. B. civiliniame ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad jis šią žalą patyrė (patirs) dėl automobilio apgadinimo, pridėjo automobilio remonto darbų sąmatą (b. l. 36, 40-42, 156). Šioje byloje nebuvo pareikštas kaltinimas kaltinamajam J. M. dėl svetimo turto sugadinimo, t. y. jis nebuvo kaltinamas tuo, kad sugadino nukentėjusiojo automobilį ir dėl tokių savo veiksmų nėra pripažintas kaltu. Dėl to ši civilinio ieškinio dalis paliktina nenagrinėta. Teismas aukščiau jau nurodė, kad dėl šios aplinkybės nepasisako nesant dėl to pareikštam kaltinimui, kadangi nukentėjusysis, manydamas, jog kaltinamasis yra kaltas dėl jo automobilio subraižymo, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu (reikalavimu) dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nustatytas abiejų akių junginių I-ojo laipsnio cheminis nudegimas padarytas akis paveikus chemine dirginančių savybių turinčia medžiaga, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis vyko į ligoninę apžiūrai, buvo paskirtas gydymasis namuose, kurio metu naudojo medikamentus, įvykio dieną buvo nutraukti visi jo planai, vėliau ne kartą vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, į teismą. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, laiko sąnaudas ir nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir po to. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad dėl šio įvykio nukentėjusiojo fizinei ar psichikos sveikatos būklei būtų kilę liekamųjų reiškinių. Nukentėjusysis reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia ir aplinkybe, kad jis po įvykio 3 dienas negalėjo dirbti ir dėl to prarado 300 Eur, ši jo reikalavimo dalis neįrodyta (duomenų apie gaunamas ir netektas pajamas nepateikta), todėl pripažintina nepagrįsta. Be to, reikalavimas dėl negautų pajamų yra susijęs su reikalavimu dėl turtinės (o ne neturtinės) žalos atlyginimu. Dėl kitų išvardintų aplinkybių nukentėjusysis prašo priteisti jo naudai 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pagal įstatymą turi teisę nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 str. 1 d) ir šia nuostata vadovaujasi, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (dirbantis, nuolat gaunantis pajamas), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo patenkinti nukentėjusiojo V. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. M. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) dirbti; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš J. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (į. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; mokėjimo paskirtis – Žala PSDF už V. (V.) B. gydymą) naudai 16,79 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti V. (V.) B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti iš J. M. V. (V.) B. naudai 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

V. (V.) B. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti J. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.