Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. 2S-549-480/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
2S-549-480/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01116-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-549-480/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01116-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5.; 3.4.5.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-859-314/2019 pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. S. 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė pirmosios instancijos teismui skundą dėl antstolės J. J. veiksmų, kuriame prašo įpareigoti antstolę J. J. panaikinti 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą Nr. S-170016812 dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. A. S. prašymo ir priimti motyvuotą skundžiamą patvarkymą su prašomos informacijos pateikimu, įpareigoti antstolę J. J. pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl vykdomosios bylos vykdymo ir atliktų veiksmų, kadangi buvo areštuota suma, kurios paskirstymo informacija nebuvo pateikta pareiškėjai, skirti antstolei J. J. nuobaudą už Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nesilaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų.

3. Teismas nustatė, kad A. S. ginčija antstolės 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą Nr. S-170016812, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0052/05/00722 dėl 2737,15 Eur išieškojimo užbaigta vykdomąją bylą nutraukus, ir vykdomasis raštas grąžintas išieškotojai A. S. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų po vienerių metų ir trijų mėnesių praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą skundui pateikti ir praleistas terminas šiuo atveju negali būti atnaujinamas.

4. Teismas nurodė, kad suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl skundą atsisakyta priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja A. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir perduoti 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

5.1. Antstolė nepažymėjo, kad dalis detalių buvo komentuota žodžiu ir telefonu bei buvo suteikti lūkesčiai dėl vykdomosios bylos išieškojimo galimybių. Antstolės patvarkyme dėl skundo nepriėmimo nurodyta, kad praleisti terminai, tačiau pareiškėja dėl teisinių žinių stokos negalėjo anksčiau kreiptis į antstolę dėl skundo pateikimo.

Šalies argumentai

5.2. Pareiškėja nesutinka su antstolės J. J. 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Šiame patvarkyme nurodoma, kad vykdomojo byla yra grąžinama be jokių papildomų paaiškinimų ar išieškojimo negalimumo aktų. Nors antstolė J. J. patvarkyme nurodo, kad buvo išieškota 0,00 Eur, tačiau pagal turimus duomenis buvo areštuota sąskaitoje esanti suma, kuri vėliau dingo. Taigi nesuprantama, kokiu pagrindu antstolė J. J. nepaskirstė areštuotų lėšų kreditoriams arba bent jau nenurodė šių lėšų paskirstymo tolimesnio klausimo.

5.3. Antstolė J. J. privalėjo priimti motyvuotą patvarkymą, kodėl atsisako patenkinti skolininkės prašymą ir pateikti gautų lėtų paskirstymo informaciją. Tokį patvarkymą yra sudaryta galimybė apskųsti, o apskundimo tvarką taip pat turėjo išaiškinti antstolė savo priimtame patvarkyme, tačiau ji nesilaikydama imperatyvių teisės normų, vietoje patvarkymo surašė raštą dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymo, taip užkirsdama skolininkei pasinaudoti savo teise į gynybą.

5.4. Antstolė J. J. netinkamai vykdė vykdomąją bylą, nebuvo paskirstyta areštuotų lėšų suma pareiškėjai ir nebuvo gauta net minimali išieškotina suma iš skolininko. Antstolė tik formaliai atliko veiksmus ir netinkamai neinformavo kreditorės dėl areštuotų lėšų ar jų paskirstymo dėl ko pareiškėja galimai patyrė galima materialinę žalą dėl negautų lėšų iš skolininko. Mano, kad antstolės J. J. veiksmai neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, taip pat sprendimo vykdymo instrukcijų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

10. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad dėl teisinių žinių stokos negalėjo anksčiau kreiptis į antstolę dėl skundo pateikimo bei pažymėjo, kad jai žodžiu ir telefonu buvo suteikti lūkesčiai dėl vykdomosios bylos išieškojimo galimybių. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

13. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

14. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0052/05/00722 medžiagos nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-435, dėl 35804,56 Lt (10369,72 Eur) skolos ir 3500 Lt (1013,67 Eur) vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Vartena“, trečios eilės išieškotojai A. S.. 2009 m. kovo 5 d. antstolė J. J. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymu A. S. kreipėsi į antstolės J. J. kontorą prašydama pateikti informaciją apie minėtą išieškojimą. 2017 m. rugsėjo 27 d. antstolė J. J. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, Nr. S170016811 bei 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. S-170016819 informavo A. S., kad vykdymo procese buvo nuolat daromos užklausos į Lietuvos Respublikos registrus, bankus, buvo areštuotos visos turimos sąskaitos bankuose, tačiau lėšų į jas nepakliuvo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto skolininkė neturėjo. Taip pat informavo, kad skolininkė UAB „Vartena“ yra likviduota ir išregistruota, todėl vykdomąją bylą antstolė užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino Vilniaus apygardos teismui.

15. Pareiškėja A. S. 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė antstolei J. J. skundą dėl antstolės veiksmų vykdant vykdomąją bylą Nr. 0052/05/00722. Prašyme patvirtino, kad antstolės atsakymą į jos prašymą pateikti informaciją apie minėtą išieškojimą gavo 2017 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėja skundu prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą dėl A. S. prašymo bei pateikti paaiškinimą dėl vykdomosios bylos vykdymo ir atliktų veiksmų. Antstolė 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė patvarkymą dėl skundo, Nr. S-18-0020248, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 19 d. skundą dėl antstolės veiksmų vykdant vykdomąją bylą Nr. 0052/05/00722 ir šį skundą grąžinti pareiškėjai.

16. Minėtame patvarkyme antstolė pažymėjo, kad skundas dėl minėto rašto panaikinimo pateiktas praėjus 412 dienoms nuo jo gavimo. Skunde nėra nurodyta, dėl kokių svarbių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas 20 dienų skundo padavimo terminas. Pabrėžė, kad visa vykdomosios bylos medžiaga buvo pateikta pareiškėjos advokatui 2018 m. kovo 14 d. pagal jo 2018 m. kovo 9 d. prašymą. Skaičiuojant nuo šios datos, naikinamasis devyniasdešimties dienų dienų skundo padavimo terminas taip pat yra pasibaigęs (praėjusi 251 diena).

17. Pareiškėja nesutikdama su antstolės 2018 m. lapkričio 27 d. patvarkymu, pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama įpareigoti antstolę panaikinti minėtą patvarkymą ir pateikti paaiškinimą dėl vykdomosios bylos vykdymo ir atliktų veiksmų bei skirti antstolei nuobaudą už CPK nesilaikymą. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja praleido naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą skundui pateikti ir praleistas terminas šiuo atveju negali būti atnaujinamas.

18. Taigi, vadovaujantis CPK 512 straipsnyje numatytais terminais, pareiškėja skundą dėl antstolės 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymo turėjo teisę paduoti per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėja A. S. skundą dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. antstolės J. J. priimto patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pateikė tik 2018 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams ir ženkliai praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą antstolio veiksmams apskųsti, taip pat suėjus naikinamajam terminui.

19. Be to, CPK 644 straipsnis numato, jog viena iš skolininko pareigų yra aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kitaip tariant, vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam ir pačiam domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą, todėl apeliantės teiginys, jog dėl teisinių žinių stokos ji negalėjo anksčiau kreiptis į antstolę dėl skundo pateikimo, laikytinas nepagrįstu.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantė nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumu, vertintina kaip pasyvus pareiškėjos elgesys, nepateisinantis antstolio veiksmų apskundimo termino praleidimo. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima laikyti, jog CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nepateikė, o apeliantės atskiruoju skundu nurodomas termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti aiškinimas, neatitinka CPK 512 straipsnyje nustatyto reguliavimo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl termino skundui pateikti atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 512 straipsnio nuostatas ir aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolė pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundo netenkino.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

23. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė