- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- II-530-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00389-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z., Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Advokatai
- Ugnis Pėdnyčia
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Astai Užmedzkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2023 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir pripažinti R. Z. kaltu pagal ANK 518 straipsnį ir paskirti jam šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pateiktame skunde nurodoma, jog gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, suformuoti atskirti nekilnojamojo turto objektai – gyvenamosios patalpos/butai. Vieną iš jų nuosavybės teise valdo V. K., likusias dešimt patalpų, 23/24 dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo V. K. su sutuoktine, o 1/24 dalis R. Z. sūnus D. Z.. R. Z. ir D. Z. iki šiol gyvena gyvenamajame name ir jį valdo savo nuožiūra, naudojimosi patalpomis jokia apimtimi nederindami su bendrasavininkais. Naudojimosi tvarka nebuvo ir nėra nustatyta nei vienos iš patalpų atžvilgiu. 2022 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas siekė patekti į jam nuosavybe priklausančias patalpas, bet pateko tik į dvi patalpas. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, jog šios dvi patalpos, į kurias patekti pavyko, turi atskirus įėjimus. Į visas likusias 9 pareiškėjui priklausančias patalpas galima patekti tik per pagrindinį namo įėjimą. Tačiau R. Z. atsisakė įleisti į bendro naudojimo patalpą- laiptinę. Nors pareigūnai leido laužti duris, tačiau siekiant nesužaloti R. Z. ir neeskaluoti šio asmens pykčio to nebuvo daryta. Tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ginčijama ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, nesuteikia teisės R. Z. fiziškai riboti šio turto 23/24 dalių savininkui V. K. patekimo į pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune. R. Z. apskritai neturi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. daugumos pastato patalpų 1/24 dalis nuosavybės teise priklauso R. Z. sūnui, bet ne pačiam R. Z.. Nutarime nurodytas teiginys, kad tai, jog naudojimosi patalpomis tvarkos bendraturčiai nėra nusistatę, dėl ko nėra aišku, kokios patalpos kam priklauso, stokoja logikos, nes tai iš esmės reiškia, kad jei nėra bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos tam tikru nekilnojamuoju turtu, tai vienas iš bendraturčių (net jei jam priklauso, kaip šiuo atveju, tik 1/24 dalis turto) ar tik vienas iš naudotojų turi teisę kitiems bendraturčiams, iki naudojimosi tvarkos nustatymo, apskritai neleisti naudotis turtu ir net patekti į kitų bendraturčių nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektą. Teigiama, kad R. Z. veiksmai, fiziškai neleidžiant 23/24 dalių savininkui patekti į pastatą, kai pats R. Z. net nedisponuoja tuo nekilnojamojo turto objektu, t. y. apskritai neturi nuosavybės teisės į pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, be jokios abejonės, pažeidžia bendro gyvenimo civilizuotoje visuomenėje taisykles, geros moralės principus bei yra nesuderinami su sąžiningu veikimu bei protingumo ir teisingumo principų laikymųsi, todėl administracinio nusižengimo protokole visiškai pagrįstai ir teisingai buvo parinkta ANK 518 straipsnyje įtvirtintą blanketinę teisės normą užpildanti CK 1.137 straipsnio 3 dalis. Nurodoma, kad R. Z. įėjimo į pastatą duris rakina ne tik pastato durų spyna, bet ir užraktu, kurį galima atrakinti tik iš vidaus. Taip pat nurodoma, kad V. K. jam priklausančio pastato duris laužti atsisakė, kad nenukentėtų už durų stovintis R. Z..
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog 2022 m. lapkričio 17 d. 11:00 val. jis atvažiavo iškart su antstoliu ir su raktininku, kuris atrakino vienas iš durų. Viso pastate yra keturios durys, jis nepateko pro vienas iš jų. Pats rakto po turto įsigijimo neturėjo, todėl ir ėjo su raktininku. Naudojimosi tvarka nenustatyta, turtas neatidalintas. Pro centrines duris neįėjo, nes R. Z. iš vidaus užsklendė duris. Policija leido laužti duris, bet jie nelaužė nenorėdami jokių brutalių veiksmų. Jis prieš tris dienas iki 2022 m. lapkričio 17 d. teikė pareiškimą, kad įleistų R. Z., bet jis nepaisant to, kad buvo likę trys dienos nesakė, kad negali.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas U.Pėdnyčia prašė skundą tenkinti, palaikė jame nurodytas aplinkybes ir pagrindė jas teisiniais motyvais.
Atsiliepimas
5. Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodoma, kad iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. ir R. Z. sieja civiliniai santykiai dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. V. K. ir jo sutuoktinei V. A. K. priklauso 23/24 dalis pastato patalpų, o R. Z. sūnui D. Z. uzufrukto teisę į 1/24 dalis pastato patalpų. Teisme yra nagrinėjama nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas pirkimo-pardavimo sutarties užginčijimo civilinė byla (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurioje sprendimas dar nepriimtas. Ginčas byloje kilo dėl teisės valdyti ir naudotis V. K. ir jo sutuoktinei priklausančia 23/24 pastato dalį. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka yra bendraturčių susitarimo reikalas. Šis susitarimas gali būti pasiektas tiek bendru sutarimu, tiek teismine tvarka, jeigu nepavyktų pasiekti geranoriško susitarimo. Butas yra vienintelė R. Z. gyvenamoji vieta. V. K. ir jo sutuoktinė adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Nėra sutarimo kaip turi būti valdomas ir naudojamas bendras turtas. Jei bendru sutarimu yra nepasiekiamas turto disponavimo susitarimas asmuo turėtų siekti valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės objektu nustatymo. Be to asmuo manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos ir dėl to atsirado žala turi teisę kreiptis į teismą reikšdamas civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Nurodoma, kad ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonės civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savivaldžiavimo.
6. Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
7. Suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodant, kad 2023 m. sausio 9 d. protokolas surašytas neištyrus įrodymų, neapklausus R. Z., neišsiaiškinus įvykio aplinkybių. Tuo tarpu nutarimas priimtas ištyrus visus įrodymus, apklausus R. Z., susipažinus su jo pateiktais įrodymais. Atsiliepime nurodoma, jog V. K. nusipirktų buto dalių pastate, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nėra perėmęs priėmimo perdavimo aktais iš asmenų, kurie tas dalis jam pardavė, kadangi tie asmenys nebuvo ir iki šiol nėra tų dalių įstatymo nustatytais priėmimo perdavimo aktais perėmę iš ankstesnio tų dalių savininko. Todėl pareiškėjas ne tik kad neturi raktų nei nuo pastato pagrindinės laiptinės durų nei nuo butų, kurių dalis yra nusipirkęs teisme užginčytomis pirkimo pardavimo sutartimis, tačiau nėra įgijęs teisės tomis butų dalimis pilnai disponuoti. R. Z. nėra tas asmuo, kuris turi teisę, o tuo labiau prievolę aprūpinti pareiškėją raktais arba suteikinėti kitokias pateikimo į pastato butų dalis paslaugas pareiškėjui, kuriam raktų nuo tų pastato butų dalių ir laiptinės yra neperdavę ankstesni butų savininkai.
8. Teismo posėdžio metu R. Z. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad jis tame name gyvena nuo (duomenys neskelbti) m., o sūnus D. Z. nuo pat gimimo. V. K. nupirko butus, nors pirmumo teisę pirkti turėjo jis. Pats pardavimo sandoris, jo įregistravimas Registrų centre, nesant turto perdavimo aktų, yra fiktyvus. Kai pareiškėjas atvyko, jis buvo po operacijos grįžęs namo, ilsėjosi, buvo iš vakaro gavęs ultimatumą įleist, bet nebuvo nurodyta kurių durų iš keturių esamų raktų reikia, be to neturėjo laiko net pasitarti su advokatais ar turi pareigą įleist ar ne. Ant durų buvo užrašas – lapkričio 17 d. nepriėmimo diena, nes iš vakaro jam buvo operacija, jis kaip pensininkas nedarbingumo neėmė. Jis neketino būti raktininku ir rakinti duris. Jis neatrakino durų, neįleido, nes nežinojo jog turi pareigą įleisti, o buvę savininkai iš kurių pirko pareiškėjas butus turėjo jam perduoti raktus pagal turto perdavimo aktus, o jei neperdavė, tai gal kokių skolų liko tarp jų. Jis raktą nuo pagrindinių durų turi nuo (duomenys neskelbti) metų. Taip pat raktus turi savivaldybė, buvę savininkai. Jis pats negalėtų įstatymiškai atrakinėti durų asmeniui, kuris nėra perėmęs turto. Kai išgirdo triukšmą, daužymą, nuėjęs pamatė sulaužytą spyną. Raktininkas duris ne rakino, o su laužtuvu laužė, todėl jis iškvietė policiją. V. K. gali patekti ir be jo, ką įrodo Statinio apžiūros aktas, tai, kad su raktininku jis pateko į patalpas. Jis prieš V. K. irgi rašė pareiškimą dėl savavaldžiavimo jam atjungus elektrą, tada irgi buvo nutrauktas tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Liudytojas G. T. teismo posėdžio metu parodė, kad kadangi nebuvo nustatytos konkrečios patalpų naudojimo dalys, nebuvo bendro susitarimo tarp bendraturčių, nebuvo teismo sprendimo, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukt teiseną. Raktų pareiškėjas neturėjo, bet turėjo savivaldybė. Priimant nutarimą jis aiškinosi kam priklauso patalpos ir nustatė, kad 1/24 patalpų D. Z., o 23/24 pareiškėjui pagal Registrų centro išrašą. Administracinę atsakomybę šalina tai, kad tai civiliniai santykiai, nes tam kad kiltų administracinė atsakomybė, turi būti pažeista administracinio nusižengimo kodekso norma. Tuo tarpu R. Z. patalpų neblokavo, į kitas patalpas buvo patekta. Vaizdo įraše fiksuota, kad neatrakins durų, nes ten paveldas, tačiau V. K. galėjo kaip bendraturtis atsirakinti duris. Byloje nenustatyta duomenų apie pakeistas spynas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
10. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2023 m. sausio 9 d. 14.38 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariatas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2022 m. lapkričio 17 d. apie 11.00 val. R. Z. nedavė V. K. raktų nuo įėjimo į pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris yra 23/24 dalių savininkas. Taip pat neįleido V. K., bei kartu su juo atvykusio antstolio Regimanto Budreikos, bei turto vertintojo E. K. į kelias pastato dalis esančias pirmame aukšte, bei antro aukšto patalpas, motyvuodamas tuo, kad tos patalpos priklauso jam, nors pats R. Z. uzufrukto teise gali naudotis tik 1/24 (vienos dvidešimt ketvirtosios) dalies kambarių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir jų naudojimosi tvarka nėra nustatyta. R. Z. vykdydamas savo tariamą teisę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalį įtvirtintą pareigą laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalį numatytą draudimą įgyvendinti civilines teises tokiu būdu priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims, apribojo namo 23/24 dalių savininkui V. K. galimybę netrukdomai naudotis savo turtu, nepadarydamas jam esminės žalos. Šiais savo veiksmais R. Z. padarė pažeidimą numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena už šį protokole nurodytą nusižengimą R. Z.. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas V. K., prašydamas panaikinti šį nutarimą ir pripažinti R. Z. kaltu pagal ANK 518 straipsnį.
12. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
13. ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015).
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamu atveju, teismas, ištyręs bylos duomenų visumą, neturi pagrindo išvadai, kad R. Z. būtų veikęs neteisėtai, savavaliavęs ir ignoravęs įstatymuose nustatytą tvarką nagrinėjamo įvykio metu dėl toliau išdėstytų motyvų.
15. Pažymėtina, kad vien tas faktas, kad R. Z. nedavė raktų, neatrakino vienų iš keturių durų ir mandagiai bei užtikrintai kartojo, jog jis netrukdo įeiti, kad jei turi V. K. raktą tegu atsirakina ir eina, tokie jos veiksmai savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį, juolab minėtų proceso dalyvių nesutarimas dėl ginčo patalpų yra persikėlęs į teismą ir nagrinėjamas civilinėse bylose. R. Z. veiksmuose nėra aktyvių veiksmų, kaip tyčinio veikimo išraiškos, esamoje situacijoje jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, trukdančių pareiškėjui įgyvendinti savo teises (pvz., neužbarikadavo daiktais ir kitaip neblokavo įėjimų, nepakeitė durų spynų ir pan.). Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą matyti, kad R. Z. nesiėmė veiksmų galinčių sustabdyti pareiškėją norint patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Pažymėtina, kad pareiškėjui V. K., neturinčiam raktų ir neįleistam R. Z., patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas kai kurias patalpas pavyko, pasinaudojant kito asmens įvardijamo kaip durų raktininko, išlaužusio, dvejas duris ir po to atstačiusio durų būklę į pradinę, paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, vien tai, kad R. Z. pagrindinių dvidurių durų, susidedančių iš dviejų varstomų durų, vienas jų galimai užsklendė su skląstimi, tai nereiškia, kad pareiškėjas negalėjo tų dvidurių durų likusių neužsklęstų vienų durų atsirakinti, jei būtų turėjęs raktą arba turėdamas policijos leidimą laužti duris ir pasinaudodamas minėto raktininko (kuris prieš tai jau dvi duris atidarė) paslaugomis negalėjo jų atidaryti. Pareiškėjas V. K. sava valia pasirinko į kurias patalpas jam patekti su minėto raktininko pagalba ir į kurias jis pasirinko pats nepatekti, nors galėjo, kadangi, kaip minėta, R. Z. neatliko jokių aktyvių trukdančių patekti veiksmų, o vien skląsties galimas užsklendimas vienų iš dvidurių durų tokios galimybės nepanaikino.
16. Pareiškėjas savo noru nusprendęs nesiimti galimų veiksmų patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas teigia, kad R. Z. jį sustabdė savo veiksmais, tačiau iš peržiūrėtų vaizdo įrašų nematyti R. Z. veiksmų, kurie būtų sutrukdę atidaryti laiptinės duris ir pareiškėjui patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Pareiškėjo atsisakymas imtis veiksmų užtikrinti savo, kaip turto savininko, teises, negali reikšti, kad R. Z. užsiėmė savavaldžiavimu.
17. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tinkamas administracinio nusižengimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu.
18. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, Institucijos bei R. Z. atsiliepimo argumentus, išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad R. Z. nėra tinkamas subjektas dėl protokolu inkriminuoto nusižengimo. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad R. Z. neturi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. daugumos pastato patalpų 1/24 dalis nuosavybės teise priklauso R. Z. sūnui D. Z., bet ne pačiam R. Z.. Tai, kad R. Z. nėra ginčo patalpų savininkas patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Uzufrukto nustatymo sutartis, pagal kurią R. Z. įgyja teisę naudotis sutartyje nurodytomis ginčo patalpomis. Tarp bendraturčių V. K., Vilijos A. K. ir D. Z. iki šios dienos ginčo pastatas nėra atidalintas ir nėra nustatyta bendraturčių turto naudojimo tvarka. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad minėti bendrasavininkiai tarpusavyje nesutaria dėl ginčo patalpų, namo patalpos nepadalytos; atsakyti į klausimą, kokios konkrečiai patalpos kam priklauso, nagrinėjamojoje byloje nėra galimybės, nes jokios naudojimosi namo patalpomis tvarkos bendraturčiai nėra nusistatę. Atsižvelgiant į išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad R. Z. nebūdamas savininku, neturėdamas nuosavybės teisių į ginčo patalpas / jų dalį, neturėjo ir įstatyminės pareigos derinti interesų su kitu bendrasavininkiu (byloje pareiškėju), juolab neturėjo įstatyminės pareigos jam atrakinti durų ar duoti raktą. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, yra taikoma ir įpareigoja tik bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Tuo tarpu, kaip nustatyta šioje administracinio nusižengimo byloje R. Z. nuosavybės teisių į ginčo pastatą neturi, tad jis nelaikomas bendraturčiu su pareiškėju V. K., dėl ko jam netaikytinos minėtos įstatymo nuostatos dėl pareigos derinti interesus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad R. Z. nėra ginčo patalpų savininkas, nors jis ir turi teisę pagal uzufrukto nustatymo sutartį naudotis ginčo patalpa, tačiau jis nėra tinkamas subjektas dėl protokolu inkriminuoto nusižengimo.
19. Skunde nurodoma, jog dėl R. Z. veiksmų pareiškėjas negalėjo patekti viso net į 9 patalpas. Pareiškėjas neginčija fakto, kad į kitas jam priklausančias šiame pastate patalpas/butus jis pateko, kaip nurodė pasinaudodamas raktininko pagalba. Šią aplinkybę patvirtina ir vaizdo medžiaga, pateikta tiek antstolio, tiek policijos (kūno (body) kamerų). Ginčo nekilo, kad pareiškėjas raktininko pagalba atidarė keletą durų, tačiau nebuvo atidarytos vienos pagrindinės- priekinės durys, susidedančios iš dviejų varstomų dalių. Pažymėtina, kad nors skunde pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog dėl tokių R. Z. veiksmų kenčia kiti visuomenės nariai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl R. Z. veiksmų, neatrakinant vienų durų ir neduodant šių durų rakto, pareiškėjui buvo padaryta kokia nors turtinė ar neturtinė žala. Pažymėtina, jog R. Z. nėra minėtų ginčo patalpų savininkas, tik naudotojas, tad spręsti už savininką kaip bendraturtį jis negalėjo, todėl vienų durų neatrakinimas ir rakto neperdavimas negali būti laikomas savavaldžiavimu ir piktnaudžiavimu pareiškėjo turtinėmis teisėmis. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, jog jeigu jis laiko, jog pažeidžiamos jo teisės dėl to, jog jam nebuvo atrakintos durys, neduotas raktas, tai savo teises jis gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui CK 4.95 ir 4.98 straipsniai nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo būdus, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, tarp jų ir įkeldinti asmenį į gyvenamąsias patalpas, pašalinti bet kuriuos trukdymus ir t. t.
20. Pažymėtina ir tai, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. R. Z. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo V. K. interesų, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.
21. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo V. K. ir R. Z. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos įstatymų reglamentuojančios taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Šalių teisiniai santykiai dėl ginčo gyvenamųjų butų yra nagrinėjami teisme. Tiek šalys teismo posėdžio metu nurodė, tiek tai matyti iš bylos medžiagos, tiek tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos dėl sandorių susijusių su nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimu pardavimu, pripažinimo negaliojančiais, tiek dėl minėtų ginčo patalpų atidalinimo, išmokant kompensaciją, uzufrukto sutarties nuginčijimo, R. Z. ir D. Z. iškeldinimo iš ginčo patalpų. Be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu R. Z. jo pareiškimo pagrindu administracinio nusižengimo teisena dėl analogiško savavaldžiavimo nusižengimo buvo nutraukta ir pareiškėjo V. K. atžvilgiu. Teismas pažymi, kad tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju, tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens esant ilgalaikiam ginčui dėl ginčo patalpų, ginčijant jų pirkimo pardavimo sandorius, ginčijant uzufrukto sutartį, prašant atidalinti ginčo patalpas, iškeldinti, įvertinus tiek pareiškėjo tiek suinteresuoto asmens duotus paaiškinimus, byloje esančius duomenis, vienareikšmiškai spręsti, kad R. Z. tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ir savavališkai vykdė savo teises, nėra pagrindo.
22. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Institucija vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai ar būtų neįvertinusi visoje byloje surinktų įrodymų visumos. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ar pripažinti, kad jos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo. Todėl skunde pateikiami samprotavimai yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra priimtas teisingai įvertinus įvykio aplinkybes ir pagrįstas atitinkamais bylos duomenimis. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepradėjimo), todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,
nutarė:
pareiškėjo V. K. skundo netenkinti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą, administraciniame nusižengime Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.