Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-01-12 · Civilinė byla Nr. e2S-33-739/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
e2S-33-739/2021
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00843-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-33-739/2021Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00843-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.26 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5247-844/2020 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0053/17/01186, suinteresuoti asmenys antstolis L. J., S. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose 2020 m. spalio 3 d. buvo gautas pareiškėjo J. V. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma atstatyti skundo padavimo terminą, jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas, 2020 m. spalio 8 d. antstolio L. J. patvarkymą Nr. S-20-53-19665, kuriuo netenkintas J. V. skundas, panaikinti.

Šalies argumentai

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis L. J. 2020 m. spalio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-53-19665, kuriuo nutarė netenkinti J. V. skundo praleidus skundo padavimo terminą. Teigė, kad antstolis 2020 m. liepos 22 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0053/17/01186 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Su tokiu antstolio patvarkymu pareiškėjas nesutiko, todėl raštiškai 2020 m. liepos 30 d. skundu ir 2020 m. liepos 30 d. el. paštu šį skundą dar pakartotinai antstoliui išsiuntė, kad būtų neginčijamas įrodymas, jog kreipėsi į antstolio L. J. kontoros Visagino skyrių dėl likusios 50,00 Eur jo naudai dar priverstinai neišieškotos iš skolininkės S. I.. Atsakymo į pastarąjį skundą pareiškėjas J. V. negavo iki šiol.

1.2. Dėl to pareiškėjas antrą skundą antstoliui pateikė 2020 m. spalio 1 d. dėl to paties 2020 m. liepos 22 d. patvarkymo. Nurodė, kad tiksliai nežino kiek kartų antstolio L. J. prašė el. paštu ir pokalbio telefonu metu sutikrinti jo gautas iš skolininkės S. I. žemiau nurodytas sumas. Pareiškėjo teigimu, antstolis sąmoningai vilkino laiką, kad būtų praleistas 90 dienų terminas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys antstolis L. J. ir S. I. atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo J. V. skundo, atsisakęs atnaujinti skundo padavimo terminą, netenkino.

Šalies argumentai

4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises, turėjo ne tik teisę pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, bet ir pareigą pateikti skundą per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme nurodytam asmeniui (antstoliui). 2020 m. liepos 22 d. patvarkyme antstolis išsamiai ir aiškiai nurodė priimto patvarkymo apskundimo terminus ir tvarką, tačiau pareiškėjas skundą antstoliui pateikė tik po 79 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, tokiu būdu ženkliai praleidęs įstatyme nustatytą 20 dienų skundo padavimo antstoliui terminą, nenurodė ir net nepaminėjo priežasčių, nulėmusių termino praleidimą. Įvertinęs pareiškėjo vykdomojoje byloje po skundžiamo patvarkymo priėmimo atliktus veiksmus bei jų gausą, teismas konstatavo, kad termino praleidimą lėmė išimtinai nuo pareiškėjo valios priklausančios aplinkybės, t. y. jo paties neatidumas ir veikimas priešingai, nei nustato civilinio proceso normos, todėl jis turi prisiimti teisines pasekmes, kylančias iš netinkamo savo pažeistų teisių įgyvendinimo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas, išsiaiškinęs termino skundui paduoti praleidimo priežastis ir nustatęs, kad jos yra nesvarbios, o pareiškėjas turėjo visas galimybes skundą pateikti laiku, sprendė, kad antstolis pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir nepažeidė įstatymų.

6. Neatnaujinęs termino skundui paduoti, teismas atmetė pareiškėjo skundą, todėl nesprendė klausimo dėl skundo dalies, susijusios su antstolio atsisakymu patenkinti prašymą dėl 2020 m. liepos 22 d. patvarkymo panaikinimo ir likusios skolos pagal vykdomąjį raštą išieškojimo atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir atstatyti praleistą skundo padavimo terminą

7.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje šališkai nustatyta, jog antstolis pagrįstai sprendė, jog skundas pateiktas tik antstolio žiniai, nes apeliantas rašytiniais įrodymais įrodo, kad tai neatitinka tikrovės. Apelianto teigimu, antstolis privalo tęsti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-813-844/2012 iš skolininkės S. I. dėl 42,45 Eur prievolės sumos.

7.2. Pareiškėjas mano, kad jis vykdomojoje byloje Nr. 0053/17/01186 dėl 2020 m. liepos 22 d. priimto neteisingo patvarkymo savo skundą pateikė laiku, tai yra 2020 m. liepos 30 d. Ši aplinkybė skundžiamoje nutartyje, neaišku kodėl, šališkai nėra nustatyta.

7.3. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą su skundu, nes nesulaukė jokio rašto po kelių pasikalbėjimų su antstoliu L. J. telefonu. Apylinkės teismas nurodė pareiškėjui kreiptis į antstolio L. J. kontorą Visagino skyrių, todėl, nevilkindamas laiko, pareiškėjas antstoliui L. J. 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė antrą skundą – „Pakartotinas skundas“. Kadangi skundas adresuotas teismui, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas ir vėl šališkai antstolio L. J. atžvilgiu nustatė, jog antstolis pagrįstai sprendė, kad jis pateiktas tik antstolio žiniai.

7.4. Apeliantas kritiškai vertina skundžiamoje nutartyje nustatytą aplinkybę, kad skundą antstoliui pateikė tik po 79 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, tokiu būdu ženkliai praleidęs įstatyme nustatytą 20 dienų skundo padavimo antstoliui terminą, nenurodė ir net nepaminėjo priežasčių nulėmusių termino praleidimą. Apeliantui neaišku, kodėl skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nenustatė, kad tai buvo jau ketvirtasis jo skundas per 79 dienas dėl antstolio L. J. 2020 m. liepos 22 d. priimto neteisingo patvarkymo Nr. S-20-53-14102. Pirmasis 2020 m. liepos 30 d. skundas apelianto buvo pateiktas laiku, o kodėl antstolis L. J., galiojant tiems patiems įstatymams, jo neperdavė nagrinėti teismui, kaip tai antstolis darė anksčiau, skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis L. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

8.1. Nurodo, kad 2020 m. liepos 22 d. išieškojus skolą ir palūkanas vykdomoji byla Nr.0053/17/01186 buvo užbaigta, vykdomasis dokumentas grąžintas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. 2020 m. liepos 23 d. pareiškėjas J. V. parašė el. paštu prašymą sutikrinti gautas lėšas, jam buvo atsakyta, kiek pervesta skolos ir kad skola išieškota. 2020 m. liepos 30 d. pateikė skundą dėl patvarkymo užbaigti vykdomąją bylą adresuotą ne antstoliui, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, todėl tikėtina, kad skundas buvo pateiktas tik antstolio žiniai. 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas J. V. vėl parašė ir išsiuntė antstolio el. pašto adresu prašymą dar kartą sutikrinti pervestas lėšas. Tą pačią dieną jam buvo atsakyta, kiek pervesta skolos ir kad skola išieškota. 2020 m. rugsėjo 28 d. gautas „Pakartotinas skundas“, kuris buvo adresuotas ne antstoliui, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, todėl tikėtina, kad buvo pateiktas tik antstolio žiniai.

8.2. Taip pat nurodo, kad 2020 m. lapkričio 19 d. į antstolio kontorą atvyko skolininkė S. I., kuri pranešė, kad pareiškėjui J. V. 2020 m. spalio 23 d. sumokėjo jo prašomus 50,00 Eur, nes nenori daugiau turėti su juo jokių reikalų. Tačiau pareiškėjas J. V. skundo neatsiėmė, o dėl 2020 m. lapkričio 6 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų priimtos nutarties pateikė apeliacinį skundą. Antstolio teigimu, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, trukdo antstolio ir teismo darbui, be pagrindo kreipdamasis į teismus. Piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, pareiškėjo J. V. veikimas pasižymi sistemiškumu, kuris gali būti nesuderinamas su CPK 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir / ar sudarytų pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas. Pažymi, kad pareiškėjas J. V. sistemingai, be pagrindo skundžia kiekvieną antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, suranda priežastis dėl galimai neišieškotų skolų, nors antstolis savo darbe naudoja Antstolių informacinę sistemą, kurioje integruota programa paskirsto išieškotas lėšas, apskaičiuoja palūkanas, o antstolis perveda išieškotojui. Tokie nepagrįsti pareiškėjo J. V. veiksmai trukdo tiesioginiam antstolio darbui, nes rašymai atsakymų, atsiliepimų į nepagrįstus skundus užima labai daug laiko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, praleidus antstolio veiksmų apskundimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Dėl naujų įrodymų pateikimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek apelianto pateikti nauji įrodymai – 2020 m. liepos 30 d. skundas, tiek prie antstolio atsiliepimo pridėta 2020 m. spalio 1 d. skundo kopija su pareiškėjo prierašu apie skolininkės sumokėtą skolą, yra susiję su skunde ir atsiliepime į jį nurodytomis aplinkybėmis ir skundo nagrinėjamu, dėl to šie naujai pateikti įrodymai prijungiami prie nagrinėjamos bylos ir vertinami kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais.

12. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

13. Jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 5 dalis).

14. Kaip nustatyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, 2020 m. liepos 22 m. antstolio patvarkymu Nr. S-20-53-14102 vykdomoji byla užbaigta išieškotojo naudai išieškojus 16,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, 208,82 Eur palūkanų (skolą), 868,86 Eur skolos, 5,09 Eur žyminio mokesčio (skolos) ir 311,66 Eur palūkanų, t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Antstolis 2020 m. spalio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-53-19665, kuriuo konstatavo, kad skundo padavimo terminas dėl 2020 m. liepos 22 d. priimto patvarkymo Nr. S-20-53-14102 yra praleistas, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu jis yra praleistas, panaikinti 2020 m. spalio 8 d. antstolio patvarkymą Nr. S-20-53-19665, kuriuo atsisakyta panaikinti 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0053/17/01186.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad termino praleidimą lėmė išimtinai nuo pareiškėjo valios priklausančios aplinkybės, t. y. jo paties neatidumas ir veikimas priešingai nei nustato civilinio proceso normos, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

16. Byloje nustatyta, kad dėl 2020 m. liepos 22 d. patvarkymo Nr. S-20-53-14102 pareiškėjas 2020 m. liepos 30 d. pateikė antstolio kontorai skundą dėl patvarkymo užbaigti vykdomąją bylą. Tačiau pateiktas skundas adresuotas ne antstoliui, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Iš paties pareiškėjo teismui pateikto 2020 m. liepos 30 d. skundo turinio matyti, kad skundas ne tik adresuotas teismui, bet ir teismo, o ne antstolio, prašoma panaikinti 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai sprendė, jog skundas pateiktas tik antstolio žiniai, negali būti laikoma šališka, ką nurodo apeliantas. Tokia teismo išvada yra objektyvi, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o tai reiškia, kad pareiškėjas, turėdamas visas galimybes tinkamai realizuoti savo procesines teises vykdomojoje byloje, kadangi 2020 m. liepos 22 d. patvarkyme Nr. S-20-53-14102 aiškiai ir konkrečiai nurodyta patvarkymo apskundimo tvarka, pats savo subjektyviais ir tik nuo pareiškėjo valios priklausančiais veiksmais praleido terminą apskųsti antstolio patvarkymą.

17. Kaip matyti iš tolimesnių pareiškėjo veiksmų, 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas J. V. parašė antstoliui prašymą sutikrinti pervestas lėšas ir jį išsiuntė antstoliui el.paštu, o 2020 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė atnaujinti (atstatyti) skundo padavimo terminą, jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas, įpareigoti antstolį L. J. sutikrinti skunde nurodytas sumas bei pranešti, kokių sumų pareiškėjas nėra nurodęs arba tęsti išieškojimą iš skolininkės S. I.. Tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4985-844/2020 pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, konstatavus, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad su skundu dėl antstolio veiksmų jis turi kreiptis į antstolį, o šiam nustatytu terminu neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, pareiškėjas turi teisę pateikti teismui skundą dėl antstolio neveikimo, kartu pateikiant ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. Tačiau, kaip nurodo antstolis skundžiamame 2020 m. spalio 8 d. patvarkyme, 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas vėl pateikė antstoliui skundą, adresuotą ne antstoliui, o Utenos apylinkės teismui.

18. Nors apeliantas teigia, kad jis siekė apginti savo teises, tačiau jam sąmoningai trukdė antstolis, byloje nustatyti apelianto veiksmai leidžia teigti priešingai. Pareiškėjas vietoj to, kad pateiktų skundą tiesiogiai antstoliui pagal CPK taisykles, t. y. suformulavęs konkretų reikalavimą antstoliui, iš naujo teikė prašymus antstoliui dėl lėšų perskaičiavimo ir skundus teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

19. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino savo teisę skųsti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje. Nepaisant to, kad pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 30 d. teikė tiek antstoliui, tiek teismui skundus, nei vienas iš jų nebuvo tinkamai suformuluotas ar pateiktas vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis, nors jau 2020 m. liepos 22 d. patvarkyme Nr. S-20-53-14102 pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta tokio patvarkymo apskundimo tvarka – skundas gali būti paduodamas raštu antstoliui ir tokį skundą nagrinėja antstolis, ne teismas. Šios savo teisės pareiškėjas neįgyvendino, terminą apskųsti 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą praleido, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 79 dienas, ir tokie veiksmai buvo išimtinai pareiškėjo valios rezultatas.

20. Antstolis prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skirti baudą, nurodo, kad skolininkė S. I. pareiškėjui J. V. 2020 m. spalio 23 d. sumokėjo jo prašomus 50,00 Eur, tačiau pareiškėjas J. V. skundo neatsiėmė, o dėl 2020 m. lapkričio 6 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų priimtos nutarties pateikė apeliacinį skundą. Antstolio teigimu, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, trukdo antstolio ir teismo darbui, be pagrindo kreipdamasis į teismus.

21. CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pateikimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013) .

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad skolininkė grąžino pareiškėjui, jo manymu, antstolio neišieškotą skolos dalį, nepaneigia pareiškėjo teisės skųsti antstolio veiksmus dėl išieškojimo veiksmų užbaigimo. Apeliantas, siekęs apskųsti antstolio veiksmus dėl vykdomosios bylos užbaigimo, pasak jo, neišieškojus visos išieškotinos sumos, negali būti laikomas nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, juo labiau, kad ir pats antstolis pateikė į bylą duomenis, jog po vykdomosios bylos užbaigimo skolininkė pati savo iniciatyva atsiskaitė su pareiškėju. Apeliantas, manydamas, kad antstolis pažeidė jo teises vykdomojoje byloje, turėjo teisę tiek pateikti skundą antstoliui, o po to - teismui, tiek skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo skundai buvo atmesti, pripažinus skundų argumentus dėl termino praleidimo priežasčių svarbos nepagrįstais, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimo teise patvirtinimu. Atsižvelgus į tai, suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

24. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl naikinti ją remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti suinteresuoto asmens antstolio L. J. prašymo skirti pareiškėjui J. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėja Dalia Pranckienė