- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- A2-1003-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. B., A. A.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-566-615/2012 pagal atsakovų V. B. ir A. A.- B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Atsakovai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009. Atsakovai nurodė, kad procesas jų nuomone, turėtų būti atnaujintas dėl šių priežasčių: 1. 2009-03-18 sprendime už akių buvo nurodyta, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia 2005-04-27 patikslintu turto apyrašu. Tačiau šis turto apyrašas „yra panaikinamas 2006-02-08 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-6-230/2006“. Todėl 2009-03-18 sprendimas už akių, atsakovų nuomone, yra pagrįstas neleistinu įrodymu. 2. 2009-03-18 sprendime už akių, atsakovų nuomone, yra padaryta visa eilė aiškių teisės normų taikymo klaidų, todėl procesas turėtų būti atnaujintas C P K 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009. Teismas nurodė, kad pateiktame prašyme yra išdėstyta visa eilė samprotavimų ir išaiškinimų, kaip civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 išnagrinėtu atveju turėjo būti taikomas Civilinis kodeksas. Tačiau teisminę teisės normų taikymo nagrinėjamose bylose praktiką formuoja ne bylose dalyvaujantys asmenys, o aukštesnės instancijos teismai. Jokiomis konkrečiomis aukštesnių instancijų teismų nutartimis, kurios būtų priimtos analogiškuose ginčuose, atsakovai savo prašyme nesiremia. Todėl atsakovų nurodomi argumentai yra tiktai subjektyvi atsakovų ir jų atstovo nuomonė dėl teisės normų taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 išnagrinėtame ginče, kuri galėtų sudaryti apeliacinio skundo, arba prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo faktinius pagrindus, tačiau negali būti proceso atnaujinimo baigtoje civilinėje byloje pagrindu. Civilinė byla yra baigta Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-18 sprendimu priimtu už akių. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs 2009-04-18. Prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 buvo paduotas 2010-05-10. Kadangi nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pateikimo teismui yra praėję daugiau kaip vieni metai, teismas konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas jau pasibaigus CPK 368 straipsnyje nustatytam terminui tokiam prašymui pateikti ir tai taip pat yra atskiras ir savarankiškas pagrindu atsisakyti atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo V. B. atstovas A. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009. Atsakovas nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teisėjas. Teismo nutartyje nėra motyvų, kuriais atmetami pateikti argumentai dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1dalies 9 punkto pagrindu. Taip pat yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai ir dėl to, kad nutartyje nebuvo išnagrinėtas prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio l dalies 5punkto pagrindu, nes nėra motyvų, kuriais būtų išspręstas minėtas prašymas. Nutartimi pažeisti CPK 3,18,184,270,368 straipsniai, kadangi nustatoma, jog lyg tai yra praleistas terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes nepateikta įrodymų, jog atsakovui nebuvo leista susipažinti su civilinės bylos medžiaga apylinkės, apygardos ir apeliaciniame teismuose. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2010-05-10, todėl C P K 368 straipsnio 2 dalis nutartyje taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. 2009-03-18 sprendimas už akių nebuvo įteiktas kaip atsakovo atstovui, pažeidžiant CPK 118 straipsnį tyčia, kad nebūtų paduotas prašymas peržiūrėti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą už akių per nustatytą terminą. Suklastota 2010-10-11 nutartis turi būti nelaikoma įrodymu, nes joje vienareikšmiškai suklastoti faktai ir aplinkybės. Nutartyje taip pat nustatoma, kad lyg tai 2009-10-01 atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl 2009-05-15 nutarties. Šis faktas ir aplinkybės taip pat yra klastotė, kuri CPK 184 straipsnio pagrindu taip pat turi būti nepripažinti įrodinėjimo priemone. Teismo padaryta išvada nutartyje, kad nepateikta duomenų, jog apylinkės, apygardos ar apeliacinis teismai trukdė gauti civilinės bylos medžiagą ir laiku paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar prašymą dėl proceso atnaujinimo, akivaizdžiai prasilenkia su faktais ir elementaria logika.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir nepažeidė procesinių teisės normų, teisingai pasisakė dėl terminų taikymo. Teismas išsamiai įvertino visas faktines aplinkybės, dėl termino procesui atnaujinti ir tinkamai jas įvertinęs nustatė, jog terminas praleistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis C P K 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (C P K 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).
Byloje nustatyta, kad apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nušalimą buvo pareiškęs visiems Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams. 2011m. liepos 4d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas pareiškėjo V. B. prašymą dėl teismų teisėjų nušalinimo atmetė ir jam už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrė 1000 Lt baudą. Byla buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui iš esmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad daugiau nagrinėjančiam bylą teisėjui nušalinimas nebuvo reiškiamas. Kaip matyti iš bylos eigos, kad nagrinėjimo metu apelianto atstovui buvo leista pasinaudoti visomis jam įstatymu suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl apelianto atskirajame skunde nurodymas, kad teismas priimdamas nutartį buvo šališkas nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).
Byloje nustatyta, kad V. B. ir A. A. – B. 2010-05-10 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009, pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams V. B. ir A. B. dėl teisės į daiktus pripažinimo, kurioje, atsakovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, ieškovės prašymu buvo priimtas 2009-03-18 sprendimas už akių, ieškinys patenkintas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009, nustatęs, jog atsakovai pateikė prašymą, praleidę CPK 368 str. nustatytą terminą, nes apie prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes atsakovai turėjo galimybę sužinoti per savo įgaliotą atstovą A. B..
CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Proceso atnaujinimo pagrindu byloje gali būti ne tik naujos paaiškėjusios faktinės bylos aplinkybės, bet ir naujai paaiškėję faktines bylos aplinkybes pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai. Kai procesui atnaujinti pagrįsti pateikiami nauji įrodymai apie esmines bylos aplinkybes, CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo naujų įrodymų gavimo dienos. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, negali būti teikiamas jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2010-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009, kuria buvo netenkintas atsakovų prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, buvo nustatyta, kad 2009-03-18 sprendimas už akių atsakovams buvo įteiktas tinkamai- per atsakovų gyvenamųjų vietų seniūnijas (tuo metu galiojusios redakcijos CPK 123 straipsnio 3 dalis)(t.1, b.l. 119-122 ). Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2010-12-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 buvo nustatyta, kad 2010-10-11 nutartis atsakovų atstovui A. B. buvo įteikta tinkamai (t.1, b.l.123-124 ). Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2011-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/200 buvo netenkintas atsakovų atstovo prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui dėl 2010-10-11 nutarties paduoti (t.1, b.l. 125-126). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-22 nutartimi buvo atmestas V. B. atskirasis skundas ir teismo 2011-03-04 nutartis palikta nepakeista. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad A. B. apie 2009 m. kovo 18 d. sprendimą už akių sužinojo ankščiau, nei nurodo atskirajame skunde. Prie atskirojo skundo pridėti rašytiniai įrodymai bei byloje esantys duomenys įrodo, kad po 2009-03-18 sprendimo už akių priėmimo vyko susirašinėjimai, teisme buvo gauti A. B. pareiškimai, į kuriuos teismas atsakydavo raštu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 buvo paduotas 2010-05-10, tai yra praleidus terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tai sudaro pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą.
Prašymą atnaujinti procesą atsakovai grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, būtent į kuriose esančius teisės taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti taikydami teisę teismai, yra ne kartą aiškinęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K., S. K. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-647/2005; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje aiški teisės normos taikymo klaida suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas. Tačiau tokių aplinkybių nagrinėjant atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvavęs asmuo, ar asmenys, nesutinka su teismo argumentacija priimtame sprendime, negali būti pagrindu atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.