- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-80-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00369-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“, M. A.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10302-1138/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei M. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. A. 593,43 Eur negrąžintą kreditą; 47,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. sausio 11 d.; 199,78 Eur tarpininkavimo mokestį; 4,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 12 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. kovo 18 d.; 25,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 219 Eur bylinėjimosi išlaidas (19,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą).
2. Ieškovė nurodė, kad AB „NEO Finance“ ir M. A. 2019 m. liepos 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 760,00 Eur vartojimo kreditas 30 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 269,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 25,00 proc.) ir 50,44 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. sausio 11 d., Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 19 straipsnio bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė, 2020 m. kovo 12 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Atsakovė skolos nesumokėjo ir liko skolinga ieškovei 593,43 Eur negrąžintą vartojimo kreditą.
3. Atsakovė vengė vykdyti prievoles ieškovei ir toliau naudojasi vartojimo kredito lėšomis, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės mokėjimo palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Pagal Sutartį iš atsakovės turi būti priteistos 47,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo, t. y. 2020 m. kovo 18 d., ir 25,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. kovo 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. sausio 11 d.
4. Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 273,64 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 223,20 Eur, suma su nuolaida yra 50,44 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Todėl, tarpininkavimo mokestis nagrinėjamu atveju yra 199,78 Eur.
5. Atsakovei pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktą, įgijo teisę reikalauti kompensuojamąsias palūkanas, todėl pagal Sutartį iš atsakovės prašė priteisti 4,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2019 m. lapkričio 12 d., iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 18 d., bei 25,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. sausio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės M. A. 593,43 Eur negrąžinto kredito dalį, 47,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 199,78 Eur tarpininkavimo mokestį, iš viso – 840,91 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (840,91 Eur) nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 217,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė M. A. 2019 m. liepos 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 760,00 Eur vartojimo kreditas 30 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 269,60 Eur palūkanas. Sutartyje nurodyta 273,64 Eur tarpininkavimo mokesčio suma, ši suma su ieškovės taikyta nuolaida – 50,44 Eur. Pagal teismui pateiktą ieškovės sąskaitos išrašą, vartojimo kreditas atsakovei buvo suteiktas 2019 m. liepos 15 d. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2020 m. kovo 12 d. pranešimu nuo 2020 m. kovo 18 d. nutraukė sutartį su atsakove.
8. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę grąžinti 593,43 Eur kredito dalį, sumokėti 47,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. kovo 18 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, todėl atsakovė pažeidė sutartinę prievolę. Sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 593,43 Eur kredito, 47,70 Eur mokėjimo palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
9. Nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma – 273,64 Eur, ši suma su ieškovės taikyta nuolaida – 50,44 Eur. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą šalys susitarė, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida, tačiau vartojimo kredito gavėjui vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu. Sprendė, kad nurodytų Sutarties nuostatų analizė sudaro pagrindą iš atsakovės, pažeidusios prievolę, priteisti 199,78 Eur tarpininkavimo mokestį.
10. Teismas sprendė, kad tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kuriai nebetaikoma nuolaida atsakovei netinkamai vykdant sutartį, savo esme gali ir turi būti laikoma netesybomis, kadangi didesnė tarpininkavimo mokesčio suma skaičiuojama tik tuo atveju, jeigu sutartis vykdoma netinkamai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ir 4,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kurios savo esme laikytinos netesybomis, netenkintinas. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovei priteisiama didesnė iš prašomų priteisti sumų.
11. Nurodė, kad tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020 suformuota teismų praktika, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė negautų pajamų neišreiškė konkrečia skaitine išraiška, negautas pajamas siedama su planuotomis gauti pelno palūkanomis.
12. Teismas įvertinęs ginčo esmę, tai, jog ieškovė nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, jų dydį siedama su faktiniu kredito grąžinimu, taip pat tai, jog pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant netesybų ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, o šiuo atveju tarpininkavimo mokesčio skaičiavimas be nuolaidos savo esme atitinka netesybas ir jo suma yra aiški, išreikšta konkrečia skaitine išraiška, sprendė, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 11 d., atmesti.
13. Teismas atsižvelgęs į teismų praktiką nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, ir įvertinęs, tai, jog įstatymas imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, bei įvertinęs, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra sąlyginis ir negali būti apibrėžtas konkrečia pinigų suma, sprendė, kad teismas negali nustatyti, ar toks reikalavimas atitiks imperatyvias įstatymo nuostatas (kadangi paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos gali viršyti įstatymo nustatytus imperatyvus). Pažymėjo, kad tiek ši aplinkybė, tiek aplinkybė, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaidos netaikymas ir visos tarpininkavimo mokesčio sumos priteisimas iš atsakovės savo esme laikytina netesybomis, o taikyti dvigubas netesybas draudžia ir įstatymas, ir aptarta teismų pratikta, todėl ieškinio reikalavimo dėl 25,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, netenkintino.
14. Teismas tenkino 99,42 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta proporcija. Iš atsakovės ieškovei priteisė 217,73 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Apeliaciniu skundu apeliantė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą už akių dalyse: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės M. A., 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 593.43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 11 d.; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės M. A. 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; 3) kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės M. A. 75,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
15.1. Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai.
15.2. Nurodė, kad apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma – 269,60 Eur. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. sausio 11 d., todėl apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. sausio 11 d.
15.3. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad ieškovės ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra pagrįstas ir tikėtinas, ir nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, apeliantės reikalavimas priteisti 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. sausio 11 d., turėjo būti tenkintas.
15.4. Apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės AB „NEO Finance“ ir atsakovės M. A. 2019 m. liepos 11 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo suteiktas 760,00 Eur kreditas. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo per 30 mėnesių terminą grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 269,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma – 25,00 proc.) ir 50,44 Eur tarpininkavimo mokestis) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. sausio 11 d. Vartojimo kreditas atsakovei buvo suteiktas 2019 m. liepos 15 d.
19. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė liko skolinga ieškovei 593,43 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Ieškovė 2020 m. vasario 12 d. raginimu, paragino atsakovę sumokėti įsiskolinimą. Kreditorė 2020 m. kovo 12 d. atsakovei siųstu išankstiniu pranešimu, nuo 2020 m. kovo 18 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
20. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
21. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki Sutarties pabaigos, nurodė, kad ieškovė nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, jų dydį siedama su faktiniu kredito grąžinimu, be to, nagrinėjamu atveju, tarpininkavimo mokesčio skaičiavimas be nuolaidos savo esme atitinka netesybas ir jo suma yra aiški, išreikšta konkrečia skaitine išraiška. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotas gauti pelno palūkanas (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintino kaip orientacinę negautų pajamų sumą, tačiau pažymėjo, kad ieškovė negautų pajamų šiuo konkrečiu atveju neišreiškė konkrečia skaitine išraiška, negautas pajamas siedama su planuotomis gauti pelno palūkanomis.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, apeliantė patiria nuostolius. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
23. Tai gi, nagrinėjamu atveju apeliantė sudarydama Sutartį veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarpininkavimo mokestį be nuolaidos laikė netesybomis.
24. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).
25. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
26. Dėl apeliantės apeliaciniu skundu prašomų priteisti iš atsakovo 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 11 d.), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, t. y. nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, jų dydį siedama su faktiniu kredito grąžinimu.
27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakove Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.
28. Pažymėtina, kad teismų praktika yra skirtinga. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
29. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. kovo 18 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
30. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
31. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
34. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (25 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2022 m. sausio 11 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovei tinkamai vykdant sutartį.
35. Teismas pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
36. Vertindamas ieškovės prašomas negautas pajamas, teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 25 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 593,43 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
37. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
38. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 47,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki 2020 m. kovo 18 d. (sutarties nutraukimo data); 2) 25 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur nuo 2020 m. kovo 18 d. (sutarties nutraukimo data) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 11 d.).
39. Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. kovo 18 d. atsakovė nebuvo sumokėjusi 47,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė. Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų 269,60 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
40. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 11 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 25 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. – 15,83 Eur; 2019 m. rugsėjo 11 d. – 15,44 Eur; 2019 m. spalio 11 d. – 15,05 Eur; 2019 m. lapkričio 11 d. – 14,65 Eur; 2019 m. gruodžio 11 d. – 14,24 Eur; 2020 m. sausio 11 d. – 13,82 Eur; 2020 m. vasario 11 d. – 13,39 Eur; 2020 m. kovo 11 d. – 12,96 Eur; 2020 m. balandžio 11 d. – 12,51 Eur; 2020 m. gegužės 11 d. – 12,06 Eur; 2020 m. birželio 11 d. – 11,59 Eur; 2020 m. liepos 11 d. – 11,12 Eur; 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 10,64 Eur; 2020 m. rugsėjo 11 d. – 10,14 Eur; 2020 m. spalio 11 d. – 9,64 Eur; 2020 m. lapkričio 11 d. – 9,13 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. – 8,60 Eur; 2021 m. sausio 11 d. – 8,07 Eur; 2021 m. vasario 11 d. – 7,52 Eur; 2021 m. kovo 11 d. – 6,96 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. – 6,39 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. – 5,81 Eur; 2021 m. birželio 11 d. – 5,22 Eur; 2021 m. liepos 11 d. – 4,61 Eur; 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 3,99 Eur; 2021 m. rugsėjo 11 d. – 3,36 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 2,71 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. – 2,05 Eur; 2021 m. gruodžio 11 d. – 1,38 Eur; 2022 m. sausio 11 d. – 0,72 Eur).
41. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 25 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nurodyto šios nutarties 40 punkte.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
44. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 219 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 19 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs 99,42 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteisė 217,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, kurias ieškovė prašė priteisti ne konkrečia pinigų suma, o procentine išraiška, apskaičiuojamą nuo nesumokėtos kredito sumos, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia, atsižvelgiant į tai, nekeistinos pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 žyminis mokestis ir 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliantės patirtų išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9. punkte nustatyto dydžio. Taip pat teismas atsižvelgia į skundo esmę, keliamus teisinius klausimus, į procesinio dokumento turinio visumą, taip pat į tai, kas pasisakyta dėl pirmosios instancijos patirtų išlaidų ir nors šioje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų skundas netenkintinas, tačiau ir esmės tenkinus skundą dėl materialinių reikalavimų yra pagrindas apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas priteisti visa apimtimi. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliantei iš atsakovės iš viso priteistinos 275 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 593,43 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 43 ct) negrąžinto kredito dalį, 47,70 Eur (keturiasdešimt septinių eurų 70 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 199,78 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 78 ct) tarpininkavimo mokestį, 25 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 11 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. kovo 18 d. – 12,96 Eur; 2020 m. balandžio 11 d. – 12,51 Eur; 2020 m. gegužės 11 d. – 12,06 Eur; 2020 m. birželio 11 d. – 11,59 Eur; 2020 m. liepos 11 d. – 11,12 Eur; 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 10,64 Eur; 2020 m. rugsėjo 11 d. – 10,14 Eur; 2020 m. spalio 11 d. – 9,64 Eur; 2020 m. lapkričio 11 d. – 9,13 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. – 8,60 Eur; 2021 m. sausio 11 d. – 8,07 Eur; 2021 m. vasario 11 d. – 7,52 Eur; 2021 m. kovo 11 d. – 6,96 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. – 6,39 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. – 5,81 Eur; 2021 m. birželio 11 d. – 5,22 Eur; 2021 m. liepos 11 d. – 4,61 Eur; 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 3,99 Eur; 2021 m. rugsėjo 11 d. – 3,36 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 2,71 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. – 2,05 Eur; 2021 m. gruodžio 11 d. – 1,38 Eur; 2022 m. sausio 11 d. – 0,72 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (840,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 217,73 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.