Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-10-09 · Civilinė byla Nr. e2-10302-1138/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-10-09Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-09
Bylos Nr.
e2-10302-1138/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00369-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Atsakovas
M. A.
Civilinė byla Nr. e2-10302-1138/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00369-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.5.; 2.6.8.6.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 9 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovei M. A. dėl skolos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės M. A. 593,43 Eur negrąžintos kredito dalies, 47,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. kovo 18 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 11 d., 199,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 12 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. kovo 18 d., 25,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

1.1. Nurodė, kad tarp AB „NEO Finance“ ir M. A. 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K761020574, kuria atsakovei buvo suteiktas 760,00 Eur vartojimo kreditas 30 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 269,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 25,00 proc.), 50,44 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. sausio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 str. bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020m. kovo 12 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.

2. Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai. Iš jos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Atlikus pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad tarp AB „NEO Finance“ ir M. A. 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K761020574, kuria atsakovei buvo suteiktas 760,00 Eur vartojimo kreditas 30 mėnesių terminui, atsakovė pagal sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 269,60 Eur palūkanų (25,00 proc. dydžio metinė norma). Sutartyje nurodyta 273,64 Eur tarpininkavimo mokesčio suma, ši suma su ieškovės taikyta nuolaida – 50,44 Eur. Pagal teismui pateiktą ieškovės sąskaitos išrašą, vartojimo kreditas atsakovei buvo suteiktas 2019 m. liepos 15 d. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2020 m. kovo 12 d. pranešimu nuo 2020 m. kovo 18 d. nutraukė sutartį su atsakove.

5. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę grąžinti 593,43 Eur kredito dalį, sumokėti 47,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. kovo 18 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, todėl atsakovė laikoma pažeidusia sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl 593,43 Eur kredito, 47,70 Eur mokėjimo palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 199,78 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma sudaro 273,64 Eur, ši suma su ieškovės taikyta nuolaida – 50,44 Eur. Bendrųjų sąlygų 5.2 punkto numato, kad vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Tuo tarpu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu. Nurodytų sutarties nuostatų analizė sudaro pagrindą iš atsakovės, pažeidusios prievolę, priteisti 199,78 Eur tarpininkavimo mokesčio.

7. Tarpininkavimo mokesčio kintamoji, kuriai nebetaikoma nuolaida atsakovei netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, savo esme gali ir turi būti laikoma netesybomis, kadangi didesnė tarpininkavimo mokesčio suma skaičiuojama tik tuo atveju, jeigu sutartis vykdoma netinkamai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ir 4,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 12 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. kovo 18 d., kurios savo esme taip pat laikytinos netesybos, netenkintinas. Šiuo atveju ieškovei priteisiama didesnė iš prašomų priteisti sumų.

8. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ir 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 11 d.

9. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje suformuota tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

10. Teismų praktikoje pažymi, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

11. Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vis dėlto, teismas pažymi, kad ieškovė negautų pajamų šiuo konkrečiu atveju neišreiškė konkrečia skaitine išraiška, negautas pajamas siedama su planuotomis gauti pelno palūkanomis.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

13. Įvertinus ieškovės reiškiamo ieškinio pagrindą ir dalyką, aptartą teismų praktiką, tai, jog ieškovė nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, jų dydį siedama su faktiniu kredito grąžinimu, taip pat tai, jog pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant netesybų ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, o šiuo atveju tarpininkavimo mokesčio skaičiavimas be nuolaidos savo esme atitinka netesybas ir jo suma yra aiški, išreikšta konkrečia skaitine išraiška, yra pagrindas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 11 d., atmesti.

14. Ieškiniu ieškovė reiškia ir dar vieną reikalavimą, t. y. priteisti iš atsakovės 25,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

15. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

16. Kaip matyti iš nurodomos teismų praktikos, įstatymas imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra sąlyginis, vėlgi negali būti apibrėžtas konkrečia pinigų suma, ir teismas negali nustatyti, ar toks reikalavimas atitiks imperatyvias įstatymo nuostatas (kadangi paskaičiuoto kompensuojamosios palūkanos gali viršyti įstatymo nustatytus imperatyvus). Tiek ši aplinkybė, tiek aplinkybė, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaidos netaikymas ir visos tarpininkavimo mokesčio sumos priteisimas iš atsakovės savo esme laikytina netesybomis, o taikyti dvigubas netesybas draudžia ir įstatymas, ir aptarta teismų pratikta, ieškinio reikalavimas dėl 25,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 593,43 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. sausio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pritesimo, netenkintinas.

17. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 845,83 Eur, o teismas sprendžia, kad ieškovei yra pagrindas priteisti 840,91 Eur, t. y. ieškiniu iš esmės tenkinama 99,42 proc. reikalavimų. Ieškovė šioje byloje sumokėjo iš viso 19,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. iš viso 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl jai iš atsakovės priteistina iš viso 217,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) 593,43 Eur negrąžintos kredito dalies, 47,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 199,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, iš viso – 840,91 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 91 ct), 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (840,91 Eur) nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 217,73 Eur (du šimtus septyniolika eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas