- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- 1-763-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25683-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- N. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.5.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K., 2023 m. liepos 3 d. apie 17.34 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 43 punkto reikalavimus tuo, kad nesivadovavo šviesoforo su pėsčiųjų simboliu signalais, ėjo per šviesoforu reguliuojamą perėją, kai jam degė draudžiamas šviesoforo signalas, sudarė neišvengiamą kliūtį (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta važiavusiam motociklui „Harley Davidson“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), vairuojamam N. J., kuris bandydamas išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, guldė motociklą ant dešiniojo šono, krito ant žemės, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam N. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
II Įrodymai
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos mėnesį, būdamas stipriai neblaivus, ėjo per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Tuo metu buvo šviesus paros metas, jis ėjo pas draugą, link (duomenys neskelbtini), gatvę kirto dar prieš sankryžą ir ėjo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Žino, kad negalima eiti per raudoną, jam pasirodė, kad galima eiti, nes mašinų gatvėje nebuvo, o motociklo tuo metu jis nepastebėjo. Jam jau beveik perėjus gatvę, likus apie 1 m iki šaligatvio, pamatė, kaip pirma juosta nuo (duomenys neskelbtini) važiuojantis motociklininkas griuvo ant žemės. Sutinka, kad tai jis sukėlė avariją, o motociklininkas dėl jo rizikavo savo gyvybe. Tuo metu jam buvo nustatytas beveik 3 promilių neblaivumas. Po to, kai perėjo gatvę, jis ėjo toliau, tačiau jį sustabdė ten buvę žmonės, sakė, kad iškvietė policiją, kadangi viskas įvyko dėl jo kaltės, jis trukdė pravažiuoti. Gailisi dėl savo poelgio. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą, dabar ieškosis darbo, kad atlygintų žalą.
Nukentėjusysis N. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra apsidraudęs sveikatą, todėl jam buvo atlyginta 250 eurų žala už lūžį – procentas nuo bendros draudimo sumos. Kai pareiškė civilinį ieškinį, negali atsakyti ar į jį įtraukė tą 250 Eur kompensaciją, nes su dėl to su draudiku labai ilgai aiškintis reikėjo. Dėl civiliniame ieškinyje pateiktos rūbų vertės nurodė, kad rašė pigiausias kainas, ką galima nupirkti su nuolaida.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusysis N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 3 d., pirmadienį, iš namų važiavo jam priklausančiu motociklu „Harley-Davidson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Pasižiūrėjęs per navigaciją pamatė, kad įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) yra uždarytas, todėl važiavo pro (duomenys neskelbtini) sankryžą, (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) prospekto žiedą, persirikiavo į pirmą eismo juostą. Leistino greičio neviršijo, važiavo apie 50 km/h greičiu. Apie 17.30 val. ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jis po kaire puse, antroje eismo juostoje pastebėjo raudonos ar bordo spalvos, neatsimena ir tiksliai nurodyti negali, automobilį, modelio ir markės nematė, kuris prie reguliuojamos šviesoforu pėsčiųjų perėjos, degant žalios spalvos šviesoforo signalui, pradėjo stabdyti. Pakėlęs galvą pasižiūrėti į šviesoforą ir įsitikinti, kad leidžiama važiuoti pamatė žalios spalvos šviesoforą, nuleidus galvą staiga pamatė, kad iš jo kairės pusės, antroje eismo juostoje prieš to automobilio priekį į gatvę išlindo vyras. Viskas vyko kelias sekundes. Supratęs, kad nespės sustabdyti motociklo ir pasukęs galvą į dešinę pusę pamatęs prie perėjos, ant šaligatvio, stovinčius žmones, jis siekdamas išvengti eismo įvykio, guldė motociklą ant dešinio šono ir čiuožė važiuojamąja kelio dalimi. Tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad vyras, kuris ėjo per gatvę, liko jam kairėje pusėje, t. y. pračiuožė per pėsčiųjų perėją greičiau nei tas vyras praėjo. Kadangi matė, kad jiems degė žalias šviesoforo signalas, pėstiesiems ir per gatvę ėjusiam vyrui degė draudžiamas eiti, t. y. raudonos spalvos šviesoforo signalas. Jeigu nebūtų paguldęs motociklo, būtų partrenkęs per gatvę ėjusį vyrą ir vis tiek būtų nukritęs, todėl paguldęs motociklą išvengė susidūrimo su pėsčiuoju ir nukentėjo tik pats. Čiuoždamas važiuojamąja kelio dalimi, jis sustojo už pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje. Tada prie jo priėjo žmonės ir pasiteiravo, ar jis gali atsistoti. Žmonių buvo, nes dalis jų stovėjo prie pėsčiųjų perėjos ir laukė leidžiamo jiems eiti šviesoforo signalo bei dalis stovėjo viešojo transporto sustojimo stotelėje. Gulėdamas bandė pajudinti kūną stebėdamas, ar niekas nelūžo ir atsistojo. Kadangi buvo šoko būsenoje, jam tuo metu nieko neskaudėjo. Atsistojęs pamatė, kad tas vyras, kuris ėjo per gatvę, net nesustojęs šaligatviu nuėjo link gyvenamųjų namų, o žmonės, jam atrodo, du vaikinai, kurie stovėjo prie perėjos ir viską matė, nubėgo link jo, jį sustabdė ir parvedė atgal į įvykio vietą. Tuo metu 17.34 val. jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją. Laukdamas policijos padarė keletą nuotraukų iš įvykio vietos, jas pateikė el. paštu. Pats su vyru, ėjusiu per gatvę, nebendravo. Kalbėjo tik su moterimi vardu Lina, kuri vairavo raudonos ar bordo spalvos automobilį, pro kurio priekį gatve ėjo vyras, ji teigė važiuojanti į Kauno klinikas, skubanti, todėl jam paliko savo telefono numerį. Taip pat kalbėjo su keliais vyrukais, kurie pasiteiravo kaip jaučiasi, vienas iš jų lyg vardu R., davė savo telefono numerį, nes stovėjo ant šaligatvio ir viską matė. Asmeniškai pats nei vieno įvykio dalyvių jis nepažįsta. Kai atvažiavo policija, per gatvę ėjęs vyras ne kartą bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Kai skambino bendruoju pagalbos telefonu, atsisakė greitosios medicinos pagalbos, tačiau atvykus policijos pareigūnams, jie nusprendė GMP iškviesti, kad jį apžiūrėtų. Atvykusi GMP, jam suleido vaistų nuo skausmo, mobilizavo visą dešinę ranką ir nusprendė vežti apžiūrai į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Atlikus tyrimus, diagnozavo dešinės rankos riešo trikampio kaulo lūžį. Taip pat įvykio metu krisdamas ant dešinio šono nusibrozdino dešinės rankos pirštus, dešinės rankos alkūnę, dešinės pusės šlaunį, dešinės pusės kojos kelią, taip pat kairės pusės alkūnę. Visose šiose vietose yra mėlynės. Daugiau rimtesnių traumų išvengė, tačiau dieną po įvykio jam skaudėjo visą kūną. Taip pat išvengdamas eismo įvykio, krisdamas ant dešinio šono, jis apgadino jam priklausantį motociklą bei motociklininko rūbus –batus, kelnes, bliuzoną, termo maikę, odinę liemenę, šalmą. Tikslių apgadinimų šiuo metu nurodyti negali, tačiau jų yra daug. Dėl motociklo apgadinimų jis kreipėsi į nepriklausomus vertintojus, kurie atlikę apžiūrą tiksliai nurodys, kokie apgadinimai buvo padaryti ir kokią turtinę žalą jis patyrė įvykio metu, kadangi pats įvertinti negeba. Gavus dokumentus apie padarytą turtinę žalą, juos pateiks tyrimo eigoje. Atskirai įvertinus apgadintus motociklininko rūbus, kurių dalį pirko užsienyje, paieškojęs jų prikimo čekių, pateiks juos tyrimo eigoje elektroniniu paštu (1 t., b. l. 90–93).
Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. apie 17.30 val. ėjo iš namų ėjo į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Tam, kad nueiti į parduotuvę, jam reikėjo eiti per perėją (duomenys neskelbtini). Priėjus prie perėjos, pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas. Ši perėja yra ne prie sankryžos, ji skirta pėstiesiems kirsti (duomenys neskelbtini), netoli tos perėjos yra mokykla. Be jo dar keli žmonės buvo prie perėjos, gal kokie penki ar keturi. Jie visi stovėjo ir laukė, kol jiems užsidegs žalias signalas. Gatvė yra po dvi eismo juostas į abi puses, tarp jų yra salelė. Jiems visiems bestovint, prie perėjos atėjo vyras, kuris nežiūrėdamas nei į vieną pusę, o tik tiesiai, iš karto, nesustodamas, nestabtelėdamas įžengė į perėją ir ėjo per ją. Vyras perėjęs salelę tarp juostų taip pat nesustojo, ėjo toliau. Tuo metu kitoje gatvės pusėje (nuo jo, važiavimo kryptimi iš dešinės į kairę žiūrint iš tos vietos, kur jis stovėjo), antra eismo juosta važiavo džipas. Tas automobilis iš karto sustojo, nes tas vyras ėjo per gatvę net nežiūrėdamas. Matė, kad tuo metu pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi kaip džipas, važiuoja motociklas. Kai motociklas pasislėpė už džipo, išgirdo garsą, panašų į švilpimą, kaip metalas braukiasi į asfaltą. Tada pamatė, kaip iš už džipo gatve slysta motociklas. Motociklas per perėją slydo be žmogaus, žmogus (jį vairavęs) atsirideno paskui motociklą. Kai motociklas slydo per perėją, vyras, kuris ėjo per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, kaip tik baiginėjo pereiti per perėją. Vyras net neatsisuko pažiūrėti, kas įvyko, ėjo toliau. Jis tikrai turėjo girdėti, kas įvyko, nes garsą girdėjo net stovėdamas kitoje gatvės pusėje. Kai vyras baigė pereiti gatvę, tik tada užsidegė žalias šviesoforo signalas, kad jis galėtų eiti per gatvę. Kol stovėjo prie perėjos, stebėjo tą vyrą, kuris ėjo per gatvę, kai tik užsidegė žalias, iš karto pradėjo jį vytis. Vyras neatsigręždamas ėjo nuo gatvės į kiemus pro spaudos kioską. Jam pavyko jį prisivyti už kiosko. Jam dar padėjo jaunas vyrukas, kurio duomenų nežino. Abu jį pristatė iki įvykio vietos, iki perėjos. Laukė, kol atvyko policija. Pagalbos telefonu paskambino kažkas kitas, kol jis gaudė tą vyrą. Vyras, kurį sulaikė, nieko nesakė, visai nekalbėjo. Vyras elgėsi nelabai adekvačiai, nereagavo į aplinką, atsisėdo ant žolės ir viskas. Ar jis buvo neblaivus, negali pasakyti (1 t., b. l. 173–176).
Iš 2023 m. liepos 11 d. N. J. pareiškimo matyti, kad 2023 m. liepos 3 d. apie 17.30 val. jis važiavo jam priklausančiu motociklu „Harley Davidson“, valst. Nr(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam važiuojant pirmąja eismo juosta, staiga į kelią išbėgo žmogus. Tuo metu jam degė žalias šviesoforo signalas. Norėdamas išvengti žmogaus sužalojimo, buvo priverstas staiga sukti vairą ir kristi. Taip išvengė susidūrimo su pėsčiuoju. Įvykio metu stipriai nukentėjo, buvo apgadintas jam priklausantis motociklas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 8).
Iš 2023 m. liepos 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–17).
Iš 2023 m. liepos 7 d. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ elektroninio laiško matyti, kad 2023 m. liepos 3 d. šviesoforas veikė normaliu rėžimu. Šviesoforo gedimų registruota nebuvo. Vaizdą įrašančių kamerų šioje vietoje nėra (1 t., b. l. 50–51).
Iš 2023 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti vaizdo įrašai, fiksuoti vaizdo kamera, esančia ant (duomenys neskelbtini), esančio namo. Matyti, kaip 17:42 val. šaligatviu, esančiu automobilių stovėjimo aikštelės pusėje, eina šviesių plaukų vyras, dėvintis šviesios spalvos liemenę, iš kurios matosi išlindusios tamsios spalvos marškinėlių trumpos rankovės, dėvintis rudos spalvos kelnes bei avintis tamsios spalvos avalynę. Minėtas vyras kairėje rankoje su savimi nešasi tamsios spalvos maišelį, o dešinėje rankoje šviesios spalvos maišelį. Minėtas vyras prieina prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažymėtos kelio ženklais, priėjęs prie važiuojamosios kelio dalies stabteli. Prie minėtos pėsčiųjų perėjos, toje pačioje pusėje stovi trys asmenys. Šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos šviesofore dega viršuje esantis šviesoforo signalas. Minėtas vyras 17:42 val. įžengia į važiuojamą kelio dalį ir ja eina. Praėjęs dalį gatvės, jis sustoja pėsčiųjų perėjos saloje, įžengia į važiuojamą kelio dalį. Tuo pat metu matomas ta pačia kryptimi atvažiuojantis raudonos spalvos automobilis, kuris einant minėtam vyrui per gatvę, priartėjęs pėsčiųjų perėją staiga sustoja. Iš minėto raudonos spalvos automobilio galo, ta pačia kryptimi matomas važiuojantis motociklas, kurio vairuotojas, prieš minėtą pėsčiųjų perėją einantį vyrą, pėsčiųjų perėjos zonoje, nukrenta nuo motociklo ir čiuožia kelio danga ant šaligatvio. Minėtas per perėją einantis vyras, praėjęs gatvę, eina šaligatviu viešojo transporto sustojimo stotelės link. Minėto motociklo vairuotojas tuo metu atsistoja, link jo nuo minėtos viešojo transporto stotelės, šaligatviu eina keli asmenys. Minėtam motociklo vairuotojui stojantis, minėtas raudonos spalvos automobilis pravažiuoja pro pėsčiųjų perėją ir sustoja prie minėtos viešojo transporto sustojimo stotelės. Tuomet pasikeičia minėtos šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos šviesoforo signalas ir pėstiesiems užsidega apačioje esantis šviesoforo signalas, pėstieji eina per gatvę (1 t., b. l. 56–62).
Iš 2023 m. liepos 19 d. N. J. pateiktos Nepriklausomų turto vertintojų ataskaitos su priedais matyti, kad motociklui padaryta žala (1 t., b. l. 101–132).
Iš 2023 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2023 m. liepos 3 d. dirbo kartu su specialistu L. L.. Apie 17 val. 34 min. iš Kauno VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), degant raudonam šviesoforo signalui per perėją ėjo žmogus, kad jo nekliudytų, pranešėjas krito nuo savo motociklo v/n (duomenys neskelbtini). Pranešėjas apsibrozdino ranką, bet GMP atsisako. Laukia vietoje. Asmuo yra šalia. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas, motociklo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas - N. J., kuris paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namo numeriu yra pėsčiųjų perėja, reguliuojama šviesoforo signalu. N. J. paaiškino, kad tuo metu jam važiuojant degė žalias šviesoforo signalas, artėjant prie šviesoforo staiga pamatė, kad į važiuojamąją kelio dalį per draudžiamą (raudoną) šviesoforo signalą įžengė pėstysis. Kad išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, motociklo vairuotojas N. J. vertė savo vairuojamą motociklą ant šono, ko pasekoje pats nukrito ant žemės ir susižeidė. Paklausus N. J. ar nereikia GMP pagalbos, šis atsakė, kad kraujuoja ranka ir jaučia dešinės rankos skausmą, todėl buvo pranešta Kauno AVPK OVS budėtojui, kad reikalinga medikų pagalba. Nustatyta asmens, ėjusio per draudžiamą pėsčiųjų perėją tapatybė — A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atvykus buvo įvykio vietoje. Naudojantis alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARYE-0405, patikros liudijimo Nr. 1834839, buvo patikrintas įvykio dalyvių blaivumas. Patikrintas N. J. blaivumas — nustatytas 0,00 prom. blaivumo laipsnis. Patikrinus A. K. blaivumą, nustatytas 2,98 promilių - sunkus neblaivumo laipsnis. Taip pat priėjo liudininkė L. V., kurį matė visą situaciją. Ji nurodė, kad yra dar vienas eismo kuris matė eismo įvykį, tačiau asmuo negalėjo palaukti policijos pareigūnų ir paliko L. V. savo telefono numerį. Taip pat dar vienas liudininkas, kuris taip pat vietoje policijos pareigūnų nesulaukė, tačiau teigė, kad galėtų paliudyti apie eismo įvykio aplinkybes. N. J. išvyko su GMP brigada į KMUK (1 t., b. l. 158–161).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1495/2023 (02) matyti, kad N. J. dėl dešinio riešo trikampio kaulo lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 83–84).
Iš alkoholio kiekio matuoklio žurnalo matyti, kad A. K. 2023 m. liepos 3 d. 17:51 val. nustatytas 2,98 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 163).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai A. K., pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 43 punkto reikalavimus, ėjus per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui, taip dėl neatsargumo sudarius neišvengiamą kliūtį, dėl kurios nukentėjusysis N. J., stengdamasis išvengti susidūrimo su A. K., guldė motociklą ant dešiniojo šono, krito ant žemės, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo N. J. sveikata, pasitvirtino.
Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojo R. S. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašų medžiaga, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ duomenimis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 139 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo kvalifikuoti esminės reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pažymėtina tai, kad ši veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. BK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas, be kita ko, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: pirma, nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, ir, antra, galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.
Kaltinamasis pripažino, kad ėjo per gatvę šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje degant raudonam šviesoforo signalui. Jam pasirodė, kad gatvėje tuo metu mašinų nebuvo ir jis tai daryti gali. Neneigė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir kad dėl tokio jo elgesio tuo metu gatve važiuojantis motociklo vairuotojas vengdamas susidūrimo vertėsi ant šono ir to pasekoje patyrė sužalojimus, buvo apgadintas jo motociklas. Faktines aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamasis ėjo degant raudonam šviesoforo signalui, dėl ko gatve važiuojantis motociklininkas guldė motociklą ant šono ir taip susižalojo, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti ištirti įrodymai. Nukentėjusysis parodė, kad jam priklausančiu motociklu važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu degant žaliam šviesoforo signalui, pamatęs priekyje jo prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją stabdantį automobilį, pakėlęs galvą įsitikino, jog jam dega leidžiantis važiuoti signalas, tada nuleidęs galvą staiga pamatė, kad antroje eismo juostoje prieš jo automobilį į gatvę išlindo vyras, dėl ko, suprasdamas, kad nespės sustabdyti motociklo ir stengdamasis išvengti susidūrimo su į gatvę išėjusiu vyriškiu, guldė savo motociklą ant dešinio šono ir čiuožė važiuojamąja kelio dalimi, taip susižalodamas pats ir apgadindamas sau priklausantį motociklą. Tai, kad kaltinamasis į perėją žengė degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip sukeldamas eismo įvykį, patvirtina ir vaizdo įrašų medžiaga, kurioje matoma, kaip kitiems pėstiesiems prie perėjos stovint ir laukiant leidžiančio pereiti perėją šviesoforo signalo, kaltinamasis žengia į važiuojamąją kelio dalį ir eina per perėją, o tuo metu jam iš dešinės atvažiuoja motociklas, kurio vairuotojas pėsčiųjų perėjos zonoje, prieš minėtą pėsčiųjų perėją einantį kaltinamąjį, nukrenta nuo motociklo ir čiuožia kelio danga ant šaligatvio. Kad kaltinamasis žengė per perėją degant raudonam šviesoforo signalui patvirtino ir prie perėjos laukęs liudytojas R. S., kuris parodė, kad jam ir kitiems pėstiesiems laukiant leidžiančio pereiti perėją signalo, prie perėjos priėjęs vyras, net nepažiūrėjęs nei į vieną pusę ir nesustojęs prieš perėją, įžengė į perėją ir per ją ėjo. Liudytojas matė, kad tuo metu, kai kaltinamasis žengė į važiuojamąją kelio dalį, ja važiavo džipas ir motociklas, o motociklui pasislėpus už džipo, jis išgirdo metalo braukimosi per asfaltą garsą ir pamatė kaip perėja slydo motociklas, o paskui jį atsirideno ir nuo jo nuvirtęs žmogus. Tai, kad nukentėjusysis krito ant šono, jog išvengtų susidūrimo su degant raudonam šviesoforo signalui per gatvę ėjusiu kaltinamuoju, matyti ir iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kuriame užfiksuota, kad dėl šio kritimo nukentėjusysis N. J. patyrė rankos sužalojimus, dėl kurių buvo iškviesti medikai, asmuo pristatytas į gydymo įstaigą. Iš specialisto išvados matyti, kad N. J. įvykio metu patirti sužalojimai – dešinio riešo trikampio kaulo lūžis, buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 43 punkto reikalavimų, t. y. nesivadovavo šviesoforo su pėsčiųjų simboliu signalais ir ėjo per šviesoforu reguliuojamą perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko sudarė neišvengiamą kliūtį, dėl kurios nukentėjusysis, bandydamas išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, guldė motociklą ant dešiniojo šono, ir krito ant žemės, dėl ko įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiajam N. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamojo nusikalstamas nerūpestingumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis nesivadovavo degančiu šviesoforo signalu, jis nebuvo pakankamai atidus, neapsidairė ir neįsitikino, kad gatve nėra važiuojančių transporto priemonių dėl to nenumatė, jog eidamas per perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui, sudarys kliūtį keliu tuo metu važiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko galimai kils eismo įvykis, nors būdamas suaugęs, subrendęs, pakaltinamas asmuo, žinojo kelių eismo taisykles, privalėjo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir turėjo galimybę ne tik pamatyti atvažiuojančias transporto priemones, bet ir numatyti, kad toks elgesys neišvengiamai sukels eismo įvykį, tačiau to nepadarė – nedėjo pastangų įsitikinti savo veiksmų saugumu. Tai patvirtina, jog kaltinamojo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu.
Kaltinamojo A. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
A. K. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, laikomas neteistu, per 5 metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 10–11). Kaltinamasis gydytas LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė su delyru (2 t., b. l. 22). Tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad kaltinamajam skirti psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 23), Priklausomybės ligų centre kaltinamasis neregistruotas (2 t., b. l. 19), todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.
Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nors kaltinamasis anksčiau ir teistas, tačiau bausmę atlikęs, jo teistumas išnykęs, jis laikomas neteistu, administracine tvarka kaltinamasis baustas vos vieną kartą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad asmuo dirbantis, sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, žada žalą atlyginti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, t. y. asmens sulaikymas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir auklėjamojo pobūdžio bei prevencinio pobūdžio tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskiriant viešųjų darbų bausmę, kuriuos jis sutinka atlikti, jos dydį nustatant 6 mėnesiams ir įpareigojant kaltinamąjį išviso išdirbti 120 val. visuomenės labui, per mėnesį neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė sumažinta bausmė – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Byloje nukentėjusysis N. J. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jo naudai 5333,80 eurų turtinei žalai bei 2000 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 133–136).
Dėl turtinės žalos nurodo, kad po eismo įvykio jis turėjo pirkti įvairius vaistus, medikamentus, medicininės paskirties priemones. Piniginės lėšos neišvengiamai buvo reikalingos taip pat ir jo reabilitacijai. Papildomai, po eismo įvykio buvo reikalingos autoserviso paslaugos motociklo tvarkymui. Vertinant motociklo Harley-Davidson pardavimo kainą po eismo įvykio su vidutine tokio motociklo rinkos kaina, turtinė žala taip pat patirta ir dėl negautų pajamų. Po motociklo sugadinimo eismo įvykio metu, motociklas buvo netinkamas eksploatavimui keliuose, todėl buvo reikalingos autoserviso paslaugos ir atkūrimo į pradinę būklę darbai, dėl kurių patirta 4,150 Eur turtinė žala. Siekiant išsiaiškinti motociklo tvarkymo išlaidas, atkūrimo vertę ir kitas detales, jis kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, kurio kilnojamojo turto vertinimo paslauga kainavo 250 Eur. Be to, dėl eismo įvykio patirta ir žala dėl specialios aprangos, skirtos važiuoti motociklu, sugadinimo. Naujos aprangos vertė siekia 933,80 Eur (motociklininko džinsai – 161,95 Eur; spec. užsakomas klubo bliuzonas – 90 Eur; motociklininko marškinėliai ilgomis rankovėmis – 34,95 Eur; motociklininko odinė liemenė – 215 Eur; motociklininko batai – 191,95 doleriai (apie 176,16 Eur); motociklininko šalmas – 239,95 Eur).
Iš nukentėjusiojo pateiktos turto vertinimo ataskaitos išvados matyti, kad jam priklausančio motociklo Harley-Davidson FXDWG rinkos vertė prieš apgadinimą – 10,550 Eur, atkuriamoji transporto priemonės vertė su PVM– 4,150 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 103).
Teismas išnagrinėjęs bylą ir civilinį ieškinį, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo sugadintas motociklas ir motociklininko apranga bei batai, šalmas. Kaltinamasis to neginčija ir sutinka atlyginti žalą tiek dėl sugadinto motociklo, tiek ir dėl aprangos, batų, šalmo bei išlaidų už turto vertinimo paslaugą. Tai, kad ši žala patirta dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nustatyta ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Kaip matyti iš pateiktų prie civilinio ieškinio įrodymų, žala dėl motociklo apgadinimo įvertinta paskaičiavus šio motociklo vertės, buvusios prieš įvykį, atkūrimo kaštus ir toks paskaičiavimas neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Taip pat nustatyti apgadinimus bei transporto priemonės atkuriamąją vertę buvo reikalingos specialios žinios, todėl nukentėjusysis kreipėsi dėl turto vertinimo paslaugos, už tai sumokėjo 250 eurų. Šios išlaidos taip pat susijusios su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, todėl turi būti atlygintos. Jų dydis pagrįstas pridėta sąskaita-faktūra ir abejonių teismui nekelia. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog likusią sumą iš 5333, 80 eurų sudaro drabužių, batų ir šalmo vertė – iš viso 933, 80 eurų, tačiau paskaičiavus šių daiktų vertę pagal pridėtus duomenis matyti, kad jų bendra vertė yra ne 933,80, o 918,01 eurų. Teismui nekyla abejonių dėl pateiktų daiktų kainų ir verčių, matyti, kad parinktos kainos su nuolaidomis, tačiau batų kaina pateikta ne eurais, o doleriais – 191,95 dolerio, kas eurais būtų 176, 16 eurų. Įvertinus visumą pateiktų duomenų darytina išvada, kad galutinė suma dėl aprangos ir batų yra neteisingai apskaičiuota paimant batų kainą doleriais, o ne eurais. Dėl šių aplinkybių ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo N. J. priteisiant 5 318,01 eurą turtinei žalai atlyginti.
CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatai. Įvykio metu jam lūžo riešas, dėl ko nukentėjusysis neabejotinai juto skausmą, buvo rekomenduojama 4-6 sav. ranką imobilizuoti, vaistai nuo skausmo. Dėl šių aplinkybių buvo sutrikdyta įprastinė kasdienė nukentėjusiojo veikla ir tai sukėlė nepatogumų tiek buityje, atliekant įprastas veiklas, tiek ir darbinėje veikloje – tai apribojo galimybes tinkamai atlikti darbo funkcijų, dėl ko turėjo mažinti darbo krūvį, negalėjo vairuoti automobilio, vežti vaikų į mokyklą, būrelius. Šios aplinkybės neabejotinai galėjo kelti nerimą dėl ateities, dėl finansinės padėtis pablogėjimo. Nustatant priteistinos neturtinės žalos kompensaciją, atsižvelgiama ir įvertinama taip pat ir tai, kad veika padaryta dėl neatsargumo, rimtesnių ilgalaikių pasekmių nesukėlė.
Be to, nukentėjusiojo nurodyta neturtinės žalos suma nenukrypsta ir nuo teismų praktikos, iš kurios matyti, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai, esant nesunkiai sutrikdytai sveikatai, svyruoja nuo 2000 eurų iki 8000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma, neįskaitant draudimo bendrovės jau atlygintos 8632,00 Lt sumos, išmokėtos kartu ir kitiems nukentėjusiesiems (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 8000 Eur neturtinės žalos suma, tačiau įvertinus nukentėjusiojo nepriimtiną elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui, sumažinta 15 proc. – iki 6 800 eur (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-123-768/2020 – nustatyta 3500 eur (sumušimai veide, kojoje ir stuburo krūtininės dalies VII-to slankstelio lūžis), Šiaulių apygardos teismo nutartis 1A-325-744/2019 – nustatyta 5000 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajam nustatyti dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, gydytas reanimacijoje, patyrė keturias operacijas, išliko liekamieji reiškiniai).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinė žala patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti nėra aiškiai per didelė, neproporcinga ar neteisinga, todėl priteistina visa apimti, t. y. priteisiant iš kaltinamojo 2000 eurų.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. K. turtui – jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiai ½ buto/patalpos – kambario daliai, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: 1996-8019-2014:0017, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, pratęstinas ir paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo, įvykdžius civilinį ieškinį, panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. K. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo N. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. priteisti 5 318,01 eurų turtinei žalai bei 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, saugomą byloje (1 t., b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. K. turtui – jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiai ½ buto/patalpos – kambario daliai, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: 1996-8019-2014:0017, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, pratęsti ir palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo, įvykdžius civilinį ieškinį, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.