- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- e2-8655-465/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07765-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- Z. M.
- Atsakovas
- L. B., M. N. A.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.1.3Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. A.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovams L. B. ir M. N. A. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Z. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams L. B. ir M. N. A., prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir nuginčyti jo tėvystę A. M. atžvilgiu; 2) panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. kovo 15 d. gimimo įraše Nr. 1907 vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) 3) pripažinti, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. M. yra L. B. su?nus; 4) įpareigoti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių įrašyti vaiko A. M. gimimo įraše duomenis apie tėvą L. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė – Lietuvos.
2. Ieškinyje Z. M. nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Skyrius) 2021 m. gegužės 22 d. į apskaitą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) užsienio valstybėje (Gujranvala, Pakistano Islamo Respublikoje) sudaryta santuoka tarp ieškovės Z. M. ir atsakovo M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) bei įregistruota įrašo Nr. 1105. Prašymą įregistruoti užsienio valstybėje sudarytą santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui pateikė atsakovo M. N. A. atstovas advokatas D. A.. Ieškovė atsakovo M. N. A. nėra mačiusi, ji niekada nėra vykusi į Pakistano Islamo Respubliką, su juo nėra bendravusi jokia bendravimo priemone Dėl šių aplinkybių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3 PK pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.02-2-00440-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl Z. M. asmens tapatybės dokumento panaudojimo siekiant užsienio valstybėje sudaryti fiktyvią santuoką ir ją įregistruoti Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka (ieškovė pripažinta nukentėjusiąja). Teismui pateikiamas atsakovo L. B. pareiškimas dėl A. M. tėvystės pripažinimo, kuriuo atsakovas L. B. pripažįsta esantis ieškovės vaiko A. M. biologinis tėvas. Ieškovės duomenimis, atsakovas M. N. A. 2022 m. nesilankė Lietuvos Respublikoje, tai jis negali bu?ti ieškovės su?naus, gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu.
3. Atsakovas L. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Atsakovas M. N. A. atsiliepimo teismui nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką informuotas tinkamai (viešo paskelbimo būdu), neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnamečio A. M. interesų. Nurodė, kad Skyriaus atstovė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, jog ieškovė bei jos nepilnametis vaikas A., taip pat ieškovės sesuo F. M. ir jos sūnus E., gyvena ieškovės teigimu, jos seneliams nuosavybės teise priklausančiuose, apie 50 kv. m ploto namuose. Namas medinis, su daliniais patogumais, jame 2 atskiri kambariai, virtuvė ir prieškambaris. Būstas šildomas kietuoju kuru, yra vietinė kanalizacija, tekančio vandens nėra, vanduo atnešamas iš šalia esančios vandens kolonėlės, yra lauko tualetas, kieme yra pirtis, kurioje prausiamasi. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Viename kambaryje gyvena ieškovė, kitame jos sesuo. Ieškovės kambaryje stovi dvigulė lova, spinta, yra žaislų. Berniukas miega kartu su mama. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Pokalbio su Tarnybos atstove metu, ieškovė pasakojo, jog atsakovo M. N. A. nėra mačiusi, sutikusi. Jos teigimu ji buvo pametusi pasą ir po savaitės laikotarpio jis jai buvo grąžintas. Moteris nurodė, jog apie ta, kad yra ištekėjusi, ji sužinojo tik gimus pirmam vaikui, kai jam norėjo suteikti atsakovo pavardę. Tarnybos turima informacija apie šeimą bei nepilnamečius vaikus. Pažymime, jog ši šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Šeimai nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. taikomas atvejo vadybos procesas. A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) auga sveikas, prižiūrimas mamos, sveikatos priežiūra atliekama VŠĮ Naujosios Vilnios poliklinikos Naujininkų klinikoje. Nepilnamečio A. atžvilgiu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turėtų būti sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus. Skyriaus vertinimu, šioje byloje yra būtinas DNR ekspertizės paskyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė Z. M. ir jos atstovė ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad vaiką išlaikyti padeda atsakovo L. B. tėvai.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas L. B. pilnai sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad dabar kali, todėl išlaikyti vaiką padeda atsakovo motina. Po trijų mėnesių jis pradės dirbti ir bus lygtinis paleidimas. Berniuką jis lankydavo.
8. Teismo posėdžio metu išvados teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė E. A. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Remiantis byloje pateiktu 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašu Nr. 1907 nustatyta, kad nepilnamečio A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše vaiko motina nurodyta ieškovė Z. M., o tėvas – atsakovas M. N. A..
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Šiuo atveju atsakovas L. B. ieškinį visiškai pripažino. Išvadą teikianti institucija ieškinį taip pat palaikė, motyvuodama, kad jis pareikštas vaiko interesais.
Dėl tėvystės nuginčijimo
12. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad vadovaujantis 2015 n. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 12 straipsniu vaiko tėvų duomenys įrašomi CK 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal CK 3.140 straipsnio 1 dalį jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis registruojant A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimą, gimimo įrašų skiltyje „Duomenys apie tėvą“ buvo įrašytas vaiko motinos, Z. M., sutuoktinis M. N. A..
13. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.
14. Nors ieškovė Z. M. sūnaus gimimo metu buvo susituokusi su atsakovu M. N. A., ji draugavo su atsakovu L. B.. Būtent dėl šios aplinkybės jis 2023 m. balandžio 5 d. pareiškimu pripažino, kad yra vaiko A. M. biologinis tėvas.
15. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad atsakovas M. N. A. nėra ir negali būti A. M. tėvas. Iš į bylą pateikto 2024 m. gegužės 15 d. Ekspertizės akto Nr.ES 32/2024(01) išvados matyti, kad L. B. yra vaiko A. M. biologinis tėvas su 99,9999997107 proc. tikimybe.
17. Teismas atsižvelgia į tai, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovo L. B.) nėra ginčo, t. y., jie pripažįsta, kad atsakovas M. N. A. nėra biologinis A. M. tėvas, o biologiniu vaiko tėvu yra atsakovas L. B.. Bylos duomenimis, M. N. A. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, kadangi nei ieškovė, nei vaikas nėra matę M. N. A. ir su juo bendravę. Tiek ieškovė, tiek atsakovas L. B. pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas M. N. A. nėra biologinis vaiko tėvas, o juo yra atsakovas L. B.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje esančią ekspertizės išvadą, pripažintina, kad atsakovas M. N. A. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko – A. M., biologinis tėvas, o A. M. nėra jo sūnus, atitinkamai naikintini 2023 m. kovo 15 d. vaiko gimimo įraše Nr. 1907 nurodyti duomenys apie tėvą.
Dėl tėvystės nustatymo
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).
19. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
20. Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.
21. Išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo L. B. tėvystę nepilnamečio vaiko A. M. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis už du neturinius reikalavimus sudaro 164 Eur (109 x 2 = 218 – 25 %) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
24. Šiuo atveju ieškinys buvo patenkintas, ieškovei Z. M. žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinį atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis), atsakovas L. B. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal 2024 m. balandžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr.(8.28Mr)ATP-C-2024-028443.
25. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo. Nors ieškinys buvo patenkintas pilnai, plačiąja prasme byloje priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip palankus ieškovei, o priešingas atsakovui (2018 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-603-881/2018).
26. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo iš esmės dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo po pateiktos DNR išvados nebuvo, tačiau prieš nustatant tėvystę, turėjo būti nuginčyta dabartinė vaiko tėvystė, kuri nurodyta dabartiniuose vaiko gimimo įraše, t. y. atsakovo M. N. A. tėvystė. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi ginčijant tėvystę kartu turėtų būti reiškiamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, yra imperatyvi. Tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus. Nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Mediacija dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujantis Mediacijos įstatymu yra negalima (2021 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-273/2021). Be to, CPK nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimų išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi, teismas byloje priima sprendimą (CPK 394 – 399 straipsniai). Atsižvelgiant į bylos pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) bei nepriteisti iš atsakovo M. N. A. valstybės naudai byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 282, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nėra M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) vaikas.
Nustatyti, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) yra L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.
Panaikinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 15 d. gimimo įraše Nr. 1907 duomenis apie tai, kad jo tėvas yra M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. 1907, tėvu nurodant L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilietybė – „Lietuvos Respublikos“.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.