Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1205-603/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-12
Bylos Nr.
e2A-1205-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26433-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Loreta Bujokaitė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
D. O.
Atsakovas
R. N.
Trečiasis asmuo
G. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1205-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26433-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.; 2.6.2.8.; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Rūtos Veniulyės - Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-07 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. O. ieškinį atsakovui R. N., trečiasis asmuo G. N., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. O. ieškiniu atsakovui R. N. prašė teismo priteisti iš atsakovo R. N. nepilnamečio sūnaus G. N. naudai 2942,80 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nuo ieškinio pateikimo dienos priteisti iš atsakovo R. N. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur, nustatant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną D. O.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.2017-07-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. N., kuriame nurodė, kad šalys santuokos nesudarė, kad šalims 2002 m. liepos 29 d. gimė sūnus G. N.. Sūnui gimus atsakovas geranoriškai prisidėjo prie sūnaus išlaikymo ir auklėjimo, bet sūnui augant ir didėjant jo poreikiams, atsakovas nereaguoja į prašymus prie sūnaus išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis. Atsakovas teikia sūnui, gyvenančiam su ieškove, nepakankamo dydžio išlaikymą, atskirtais laikotarpiais atsakovas sūnui neteikia išlaikymo. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute, kurio nuoma be komunalinių mokesčių per mėnesį yra 230,00 Eur, komunaliniai mokesčiai per mėnesį vidutiniškai sudaro 90,00 Eur. Ieškovė turi 1998 m. gamybos apie 1000,00 Eur vertės transporto priemonę. Ieškovės darbo užmokestis per kelias darbovietes vidutiniškai sudaro apie 900,00 Eur per mėnesį. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Jo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas Anykščiuose. Atsakovas dirba, turi pastovias pajamas, ieškovės žiniomis, dalį pajamų atsakovas gauna neapskaitytais pinigais. Atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, turi galimybes dirbti ir gauti pajamas, kurių užtektų sūnaus išlaikymui. Ieškovė 2014 metais teikė teismui ieškinį dėl išlaikymo sūnui priteisimo, atsakovo prašymu nutraukti teisminį procesą ieškovė sutiko su atsakovo įsipareigojimu mokėti sūnaus išlaikymui po 144,80 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Atsakovas pažado netesėjo, įsipareigotos sumos nemokėjo ir tik sužinojęs apie ieškovės ketinimus vėl kreiptis į teismą, atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio mokėjo po 70,00-120,00 Eur kas mėnesį, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant, kad atsakovas įsipareigojo mokėti sūnui po 144,80 Eur kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2017-06-30 sudaro 2942,80 Eur. Išlaikymo skola gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, taip pat dėl to, kad išlaikymas netenkina visų būtinų poreikių. Ieškovės sūnaus išlaikymui skiriamos lėšos yra ženkliai didesnės, nors šalių turtinė padėtis yra panaši. Sūnaus išlaikymui per mėnesį skiriama 615,00 Eur: maistui – 150,00 Eur, vaistams, vitaminams – 10,00 Eur, drabužiams, avalynei – 30,00 Eur, būsto nuomos, komunalinių mokesčių dalis – 160,00 Eur, muzikos mokyklai – 22,00 Eur, viešojo transporto bilietas – 6,00 Eur, mobiliojo ryšio kortelė – 5,00 Eur, stovyklos – 15,00 Eur, internetas – 22,00 Eur, kirpykla – 7,00 Eur, pramogos – 15,00 Eur, kišenpinigiai – 20,00 Eur, mokymosi priemonės, knygos – 10,00 Eur, baldai sūnui, rašomasis stalas, televizorius – 143,00 Eur. Atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo taip, kaip ieškovė, dirbdama per kelias darbovietes, gauna pajamas, leidžiančias užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą, nupirkti vaikui išsimokėtinai baldus, televizorių, kompiuterį, mokėti už internetą, mobilųjų ryšį, pirkti mokymuisi ir muzikavimui reikalingas reikmenis, maistą, kasdienius ir koncertinius drabužius. Iš atsakovo prašoma 250,00 Eur per mėnesį suma nepadengia net pusės sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų, todėl atsakovui tektų mažesnė sūnaus išlaikymo dalis. Be to, atsakovas neskiria sūnui jokio dėmesio, nepraleidžia su juo laisvalaikio, negalima tikėtis, kad atsakovo elgesys gali pasikeisti. Atsakovas R. N. teismui 2017-07-24 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka, kad yra skolingas už sūnaus išlaikymą. Pagal susitarimą su ieškove atsakovas nuo 2015-02-23 pradėjo mokėti sūnui išlaikymą per banko įstaigą, pervedant lėšas į ieškovės asmeninę sąskaitą. Prieš tai atsiskaitymas vyko grynais pinigais. Ieškovė 2014 m. teismo prašė nustatyti išlaikymo sūnui dydį, bet teisminis ginčas buvo baigtas šalių susitarimu, kad atsakovas mokės 70,00 Eur išlaikymą. Išlaikymo suma šalių bendru sutarimu buvo padidinta iki 120,00 Eur. Atsakovo tinkamą įsipareigojimų vykdymą patvirtina mokėjimų pavedimai nuo 2015 m. liepos iki 2017 m. liepos mėnesio. Atsakovas tinkamai vykdo prisiimtus vaiko išlaikymo įsipareigojimus, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas. Atsakovas kategoriškai nesutinka dvigubai padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą sūnui. Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti sūnui 250,00 Eur išlaikymą. Atsakovas neturi kilnojamojo turto. Nuo 2009-07-27 atsakovui nuosavybės teise su keturiais bendraturčiais priklauso tik nekilnojamasis turtas A. Ieškovė nepateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų įmanoma spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai. Atsakovo turtinė padėtis nesikeitė nuo 2009 m. Šalių susitarimu nuo 2016 m. birželio mėnesio nustatytas 120,00 Eur išlaikymo dydis. Atsakovas suvokia, kad vaikui augant, keičiasi, didėja vaiko poreikiai, todėl sutinka ne ginčo tvarka bendru sutarimu padidinti išlaikymo dydį iki 190,00 Eur. Atsakovas nesutinka, kad vaiko išlaikymui skirtos lėšos būtų panaudotos ieškovės kreditoriniams įsipareigojimams padengti pagal 2015-08-13 vartojimo kredito sutartį. Prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui 2017-07-17 pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečių sūnumi G. N. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Bute nepilnamečiui skirtas atskiras kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Vaikas mokosi gimnazijoje, lanko muzikos mokyklą, turizmo būrelį. Ieškovės teigimu vaikas yra sveikas, neturi specialiųjų poreikių. Nepilnamečio žodžiais, visus reikiamus daiktus, rūbus, mokymosi priemones jam perka mama bei seneliai, su tėvu susitinka retai, tėvas pasveikino jį su Šv. Kalėdomis, su gimimo diena. Ieškovė dirba auklėtoja Vilniaus vaikų lopšelyje-darželyje, gauna 500,00 Eur darbo užmokestį. Ieškovės teigimu, atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, sūnumi nesidomi, neskiria vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo. Institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas. Ieškinys pareikštas nepilnamečio G. N. interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų išlaikymo vaikui dydis, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra sietinas su minimalia mėnesio alga, kuri nuo 2016-07-01 sudaro 380,00 Eur. Įstatymas nenustato išlaikymo viršutinių ribų. Abu tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą, visapusišką vaiko ugdymą. Įrodymais pagrįsti vaiko poreikiai turėtų būti maksimaliai užtikrinami. Vertintinos ne tik tėvų galimybės, bet jų pastangos užtikrinti vaiko poreikius. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad teikė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, su juo retai bendrauja ir neturi su tuo susijusių papildomų išlaidų. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai. Ieškovė bei jos atstovė ieškinį grindė iš esmės aplinkybėmis, motyvais ir argumentais, išdėstytais ieškinyje, prašė ieškinį tenkinti.Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas ir jo atstovas iš esmės grindė aplinkybėmis, motyvais ir argumentais, nurodydamas atsiliepime į ieškinį. Bylos nagrinėjimo eigoje sutiko teikti sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies, pakeičiant atsakovo teikiamo išlaikymo dydį, priteisiant po 200,00 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Trečiasis asmuo nepilnametis G. N. teismo posėdyje ieškinį palaikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-06 sprendimu priteisė iš atsakovo R. N. išlaikymą sūnui G. N., gim. 2002 m. liepos 29 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2017-07-03 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė iš atsakovo R. N. 1450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sūnui G. N.Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais teismas nustatė, kad šalys santuokos nesudarė, kartu gyveno nuo 2010 m. Šalims gyvenant kartu 2002 m. liepos 29 d. gimė šalių sūnus G. N. Nuo 2003 m. šalys su vaiku tam tikrais laikotarpiais gyveno ir dirbo Ispanijoje, iš kurios ieškovė su vaiku sugrįžo 2012 m. Po grįžimo į Lietuvą šalys kartu negyvena. Šalių sūnus G. N. nuolat gyvena su motina. Tarp šalių nėra ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos.Ieškovė nurodo, kad atsakovas teikė ir teikia sūnui nepakankamo dydžio išlaikymą, reikalaudama priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį bei 2942,80 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais apie susidariusį išlaikymo sūnui įsiskolinimą, nurodydamas, kad nuolat teikė ir iki šiol teikia sūnui šalių sutarto dydžio išlaikymą, nuo 2016 m. birželio mėnesio teikia po 120,00 Eur kas mėnesį. Nurodo, jog sutinka, kad jo kas mėnesį teikiamas sūnui išlaikymas būtų padidintas iki 200,00 Eur. Ieškinyje pateiktos lentelės, apie atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio imtinai, duomenis iš dalies paneigia atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad per banką atsakovas išlaikymą teikia nuo 2015 m. vasario mėnesio (2015-02-23 mokėjimo nurodymas dėl 50,00 Eur; 2015-03-23 vietinis lėšų pervedimas dėl 75,00 Eur, 2015-04-28 nurodymas dėl 70,00 Eur, 2015-05-26 vietinis lėšų pervedimas dėl 70,00 Eur, 2015-06-20 mokėjimo nurodymas dėl 70,00 Eur, 2015-07-20 vietinis lėšų pervedimas dėl 70,00 Eur), kas paneigia ieškovės nurodytus duomenis, kad iki 2015 m. liepos mėnesio imtinai atsakovas visai neteikė sūnui išlaikymo. Tuo pačiu pažymima, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės sudarytos lentelės duomenis apie atsakovo nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio pervestas ieškovei lėšas sūnaus išlaikymui. Atsakovas teigia, kad visada teikė ir teikia sūnui šalių sutartą išlaikymą. Ieškovė teigia, kad po 2014 metais teisme nagrinėtos bylos pagal jos ieškinį dėl išlaikymo sūnui priteisimo šalys susitarė, kad atsakovas kas mėnesį teiks po 144,80 Eur (500,00 Lt) išlaikymą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-24719-558/2014 buvo nagrinėjamas D. O. 2014-05-21 paduotas atsakovui R. N. ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, kuris teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovė nepašalino paaiškėjusių po bylos iškėlimo ieškinio trūkumų. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nesiekė civilinės bylos Nr. N2-24719-558/2014 išnagrinėjimo iš esmės dėl to, kad šalys ne teismo tvarka tarpusavyje susitarė dėl atsakovo teiktino sūnui išlaikymo. Tačiau šalys nesutaria dėl šalių sutarto atsakovo išlaikymo sūnui dydžio. Atsakovas nurodo, kad teikė ir iki šiol teikia šalių tarpusavio žodiniu sutarimu nustatyto dydžio išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo įsipareigojęs teikti sūnui išlaikymą po 144,80 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį, kad šio įsipareigojimo nesilaikė. Šalių paaiškinimai apie jų sutartą atsakovo išlaikymo sūnui dydį skiriasi. Į bylą nepateikta kitų įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių šalių paaiškinimus apie jų tarpusavio susitarimus dėl sūnaus išlaikymo. Esamoje situacijoje neatsiranda galimybės pripažinti įrodyta ieškovės nurodytą aplinkybę apie šalių 2014 metų žodinį susitarimą dėl atsakovo kas mėnesį teiktino sūnui 144,80 Eur (500,00 Lt) dydžio išlaikymo. Byloje surinkti įrodymai taip pat neleidžia pripažinti, kad atsakovas teikė ir teikia sūnui šalių sutarto dydžio išlaikymą, t. y. iki 2015 m. vasario mėnesio imtinai – po 50,00 Eur į mėnesį, 2015 m. kovo mėnesį – 75,00 Eur, nuo 2015 m. balandžio mėnesio – po 70,00 Eur į mėnesį, 2015 m. rugpjūčio mėnesį – 80,00 Eur, nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio – po 70,00 Eur kas mėnesį, nuo 2016 m. birželio mėnesio – po 120,00 Eur kas mėnesį. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovo teikiamas 120,00 Eur išlaikymas sūnui yra nepakankamas tam, kad kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu vaikui būtų užtikrintas jo būtinų poreikių patenkinimas.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.Šalių sūnus G. N. yra 15 metų amžiaus, jis mokosi (duomenys neskelbtini), mokosi groti fleita (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, kur mokamas 22,00 Eur mėnesinis mokestis. Ieškovės paaiškinimais nustatyti, kad apie 1000,00 Eur kainavusį muzikos instrumentą vaikui nupirkti padėjo ieškovės tėvai. Dėl lėšų šeimoje trūkumų nepilnametis neturi galimybės lankyti jo norimus būrelius (su ugnimi) ir užsiėmimus (masažo kursai). Kas mėnesį reikalingos lėšos tam, kad tenkinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, transportui, ryšio priemonėms, sveikatai, higienai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesinė alga, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644, sudaro 380,00 Eur per mėnesį. Preziumuojama, kad toks vaiko išlaikymo dydis, teiktinas abiejų tėvų, garantuoja minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma pagal vaiko tėvų gaunamas pajamas, valdomą turtą. Ieškovė santuokos nesudarė. Ji nevaldo nekilnojamojo turto nuosavybės teise. Ieškovė su sūnumi nuo 2014 m. spalio mėnesio, 2014-10-17 nuomos sutarties pagrindu, gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), mokėdama kas mėnesį nuomos mokestį (nuo 2014 m. – 200,00 Eur, nuo 2017 m. kovo mėnesio – 230,00 Eur) ir kas mėnesį apmokėdama pagal sąskaitas komunalines paslaugas. Ieškovė dirba auklėtoja, 1,4 etato, (duomenys neskelbtini), gaudama apie 670,00 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Tuo pačiu, siekdama papildomų pajamų, ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), per mėnesį uždirbdama: 2014 m. –apie 600,00 Eur, 2015 m. – apie 900,00 Eur, 2016 m. – apie 911,00 Eur, 2017 m. – apie 897,00 Eur. Be to, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad siekdama didesnių pajamų, ji tam tikrais laikotarpiais, pagal galimybes, naudodama asmeninės nuosavybės teise valdomą 1998 m. gamybos automobilį Renault Megane Scenic, valst Nr. (duomenys neskelbtini) dar dirbo vairuotoja (duomenys neskelbtini) (nurodė, kad šiuo metu šią veikla ji sustabdė). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nuolat dirbdama ji siekė ir siekia uždirbti kuo daugiau, tačiau uždirbamų pinigų neužtekdavo visiems jos ir sūnaus poreikių tenkinimui. Brangesnių daiktų įsigijimui (baldai sūnaus kambariui, televizorius, kompiuteris sūnui) ieškovė yra paėmusi paskolas (2015-08-13 vartojimo kredito sutartis, 2017-05-27 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis).Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad jis yra nevedęs, gyvena su sugyventine. Atsakovas nuosavybės teise valdo dalį namų valdos, įgytos 2009-07-27 pavedėjimo teisės liudijimo būdu: 1/5 dalį žemės sklypo ir po 1/5 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo turimas transporto priemones nėra. Atsakovas nuo 2014-08-01 iki 2015-08-17 dirbo (duomenys neskelbtini), kur 2014 metais uždirbo po 58,00 Eur (200,00 Lt) per mėnesį, 2015 metais šioje įmonėje uždirbo vidutiniškai po 131,00 Eur per mėnesį. Nuo 2015 m. vasario mėnesio iki gruodžio mėnesio pabaigos užsiėmė individualia veikla, deklaruodamas 71,95 Eur į mėnesį uždarbį. Nuo 2016-06-08 iki 2016-09-08 dirbo (duomenys neskelbtini)“, kur uždirbo vidutiniškai apie 170,00 Eur per mėnesį. Nuo 2017-06-08 atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kurioje jo darbo užmokestis birželio mėnesį sudarė 77,27 Eur, liepos ir rugpjūčio mėnesiais – po 100,00 Eur, rugsėjo mėnesį – 76,19 Eur. Atsakovas paaiškino, kad dirba 0,25 etato, kad jam nepavyksta gauti geriau apmokamo darbo. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad abi šalys turi vieną išlaikytinį – sūnų G. Atsakovo gaunamas 77,00 Eur - 100,00 Eur darbo užmokestis nėra pakankamas atsakovui pragyventi, išlaikymą sūnui mokėti. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad atsakovas neatskleidžia teismui savo realių pajamų, savo tikrosios turtinės padėties. Šios teismo išvados nepaneigia atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo turėtas santaupas, parduotą transporto priemonę. Teismas atsižvelgia, kad atsakovas dirba tik 0,25 etato. Įrodymai apie atsakovo, valdančio dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, gautą ir gaunamą darbo užmokestį nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Atsakovės darbas keliose darbovietėse, jos pastangos turėti didesnes pajamas nesuteikia atsakovui galimybės sūnaus išlaikyme dalyvauti mažesne dalimi. Būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta jo sveikatos sutrikimų ar kitų objektyvių priežasčių, kurios neleistų atsakovui siekti geriau apmokamo darbo ir pajamų, pakankamų atsakovo šeimos pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. Atsakovui teigiant apie sudėtingą jo turtinę padėtį, nenustatyta jokių duomenų apie atsakovo, deklaruojančio itin mažas pajamas, pastangas gerinti savo finansinę padėtį. Nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pripažinti ieškovės pareigą dalyvauti sūnaus išlaikyme didesne dalimi, nei atsakovas. Vertinama, kad ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute, kas mėnesį mokėdama nuomos mokestį, kas iš esmės padidina ieškovės, užtikrinančios sūnui reikiamas gyvenimo ir buities sąlygas, pragyvenimo kainą. Atsižvelgiama, kad ieškovei tenka kasdieninė sūnaus poreikių užtikrinimo pareiga, kas reikalauja iš ieškovės pastovių kasdienių išlaidų sūnaus išlaikymui. Tuo pačiu turi būti atsižvelgta į tai, kad vaiko tėvas, galimai nepakankamai, tačiau su sūnumi bendrauja, su juo susitinka, be kas mėnesį sumokamo sūnui išlaikymo periodiškai išleidžia lėšas pirkdamas sūnui reikalingus daiktus (nupirko telefoną sūnaus gimimo dienos proga, nupirko batus ir kt.). Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad periodiškai duoda sūnui pinigų (30,00 Eur, 20,00 Eur, 10,00, davė 40,00 Eur kelionei į Taliną, 25,00 Eur – kelionei į Lenkiją). Įvertinus šalių sūnaus G. amžių, poreikius, kitus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas pripažino teisinga ir pagrįsta atsakovo siūlomą išlaikymo sūnui dydį, t. y. 200,00 Eur į mėnesį, teismui pažymint, kad konstatuojant, jog atsakovas neatskleidžia teismui savo tikrųjų pajamų, teismas tuo pačiu neturi duomenų apie atsakovo prabangų gyvenimą, apie turimą brangų turtą, apie tai, kad atsakovas yra materialiai pajėgus teikti sūnui maksimaliai sūnaus poreikius patenkinantį išlaikymą. Manytina, kad abiejų tėvų teiktinas 400,00 Eur išlaikymas sūnui yra pakankamas jo būtinųjų poreikių patenkinimui. Teismas atsižvelgia ir į ieškovės paaiškinimus, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį vaiko išlaikymui buvo išleista apie 300,00 Eur. Yra nepagrįstas atsakovo prašymas išlaikymą priteisti nuo sprendimo priėmimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Iš atsakovo priteisiamas išlaikymas sūnui G. po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2017-07-03, t. y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki G. pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.3 str., 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., 3.208 str.). Pripažintina nepagrįsta atsakovo nuomonė, kad byloje turi būti priimtas teismo sprendimas ne dėl išlaikymo priteisimo, bet dėl išlaikymo pakeitimo. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja teismo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą. Atsakovo teiktas sūnui išlaikymas nėra teismo priteistas, o nagrinėjamas ginčas aiškiai patvirtina šalių nesutarimus dėl sūnaus išlaikymo (CK 3.194 str. 2 d.). Taip pat iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas rašytiniais įrodymais iš dalies paneigė ieškovės nurodytą aplinkybę, kad laikotarpyje nuo 2014-07-01 iki 2015-07-31 jis neteikė jokio išlaikymo sūnui. Atsižvelgiama, kad byloje surinktais įrodymais neatsiranda galimybė konstatuoti esant nustatyta aplinkybę, jog šalių sutarimu atsakovas privalėjo teikti sūnui būtent 144,80 Eur dydžio išlaikymą. Nepagrįsta vadovautis kitoje civilinėje byloje teismo 2014-08-13 nutartimi (nutartis 2014-11-21 panaikinta, ieškinį palikus nenagrinėtą) nustatytu laikino išlaikymo vaikui dydžiu, t. y. 144,80 Eur (500,00 Lt). Ieškovei teigiant, kad jos ieškinys civilinėje byloje Nr. N2-24719-558/2014 paliktas nenagrinėtas atsakovo žodinio įsipareigojimo teikti vaikui išlaikymą pasekmėje, nenurodoma jokių duomenų, kad atsakovas buvo įsiskolinęs bylos 2014-11-21 baigimo momentui, kitaip nesuprantamas ieškovės atsisakymas nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-07-01 iki 2014 m. lapkričio mėnesio imtinai pripažintinas iš esmės nepagrįstu. Rašytiniai įrodymai apie atsakovo nuo 2015 m. vasario mėnesio reguliariai teiktą sūnui išlaikymą verčia abejoti aplinkybe, kad atsakovas neteikė jokio išlaikymo sūnui per nurodytą 13 mėnesių laikotarpį, tame tarpe civilinės bylos Nr. N2-24719-558/2014 nagrinėjimo laikotarpiu, taip pat 2014 m. gruodžio mėnesį ir 2015 m. sausio mėnesį. Nėra žinoma, kokio dydžio išlaikymas buvo mokamas. Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo teismas nagrinėja už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėnesio, kai išlaikymas buvo pradėtas mokėti per banką. Mokėtas išlaikymas, vertinant abiejų šalių darbą, pajamas, valdomą turtą ir pastangas užsidirbti vaiko išlaikymui, pripažintinas nepakankamu. Į bylą nepateikta duomenų apie vaiko išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu, nėra žinoma, kokio konkretaus dydžio išlaikymas buvo reikalingas šalių sūnui. Atsižvelgiama, kad atsakovas bendravo su sūnumi, nerinkdamas pirkimo kvitų pirko sūnui atskirus reikalingus daiktus, davė pinigų kelionėms, kitiems poreikiams, bendravo su vaiku. Byloje surinktų įrodymų pagrindu, vertinant rinkos pokyčius ir brangstantį pragyvenimą, teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, yra pagrįsta priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui 1450,00 Eur įsiskolinimą už 29 mėnesius, skaičiuojant po 50,00 Eur į mėnesį už laikotarpį nuo 2015 m. vasario iki 2017 m. birželio imtinai, nes atsakovo teiktas išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo akivaizdžiai nepakankamas. Teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė iš dalies viršydamas pareikštus reikalavimus (dalyje dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. birželio). Reikalavimai viršijami vadovaujantis vaiko interesais. Teisę viršyti pareikštus reikalavimus teismui suteikia CPK 376 straipsnio 3 dalis. Teismas pažymi, kad vykdydamas pareigą išlaikyti sūnų, atsakovas neturėjo piktnaudžiauti teise, privalėjo veikti sąžiningai, turėjo pareigą domėtis tikraisiais sūnaus poreikiais ir teikti sūnui reikiamo dydžio išlaikymą, nelaukdamas vaiko motinos raginimų ir jos kreipimosi į teismą. Iš atsakovo priteisiama 1450,00 Eur (50,00x29) išlaikymo sūnui įsiskolinimo (CK 3.3 str., 3.5 str., 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.). Ieškovė pripažintina sūnaus išlaikymui mokamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas) R. N. apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-06 sprendimą: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-06 sprendimą bei sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo 1450 Eur išlaikymo skolos sūnui G. N., perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą.Nurodė, kad teismas skundžiame sprendime išlaikymo įsiskolinimą sumažinimą nuo 2942,80 Eur iki 1450,00 Eur motyvavo: ,,Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo teismas nagrinėja už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėnesio, kai išlaikymas buvo pradėtas mokėti per banką. Mokėtas išlaikymas, vertinant abiejų šalių darbą, pajamas, valdomą turtą ir pastangas užsidirbti vaiko išlaikymui, pripažintinas nepakankamu. Į bylą nepateikta duomenų apie vaiko išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu, nėra žinoma, kokio konkretaus dydžio išlaikymas buvo reikalingas šalių sūnui. Atsižvelgiama, kad atsakovas bendravo su sūnumi, nerinkdamas pirkimo kvitų pirko sūnui atskirus reikalingus daiktus, davė pinigų kelionėms, kitiems poreikiams, bendravo su vaiku. Byloje surinktų įrodymų pagrindu, vertinant rinkos pokyčius ir brangstantį pragyvenimą, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, yra pagrįsta priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui 1450,00 Eur įsiskolinimą už 29 mėnesius, skaičiuojant po 50,00 Eur į mėnesį už laikotarpį nuo 2015 m. vasario iki 2017 m. birželio imtinai, nes atsakovo teiktas išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo akivaizdžiai nepakankamas. Teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisia iš dalies viršydamas pareikštus reikalavimus (dalyje dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. birželio)“Apeliantas nesutinka su teismo motyvais: ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus G. N. naudai susidariusi 2942,80 Eur išlaikymo įsiskolinimą (1 tomas, psl. 4). Ieškovė pateikė teismui atsakovo teikiamo išlaikymo lentelę nuo 2015-08-31 iki dabar (1 tomas, psl. 2). Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie atliktus mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą nuo 2015-02-23 iki 2015-09-25C (I tomas, 80-87 psl.), tuo paneigdamas ieškovės pateiktus klaidingus duomenys pateiktoje teismui išlaikymo lentelėje (I tomas, psl. 2)Apeliantas mano, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teise: CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Atsakovas pagal susitarimą su ieškove pradėjo mokėti išlaikymą per banko įstaigą savo nepilnamečiui sūnui nuo 2015 m. vasario 23 d. pervedant lėšas į ieškovės asmeninę sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, jog prieš tai atsiskaitymas vyko grynais pinigais: atsakovas susitikdavo su ieškove ir perduodavo jai lėšas sūnaus išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad atsakovas tinkamai vykdo (-ė) prisiimtus sūnaus išlaikymo įsipareigojimus.Dėl teismo motyvo, kuriuo buvo nuspręsta priteisti įsiskolinimą viršijant pareikštus reikalavimus (dalyje dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. birželio mėn.: kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Taigi kasacinio teismo praktikoje nėra kriterijaus, kaip rinkos pokyčiai ir brangstantis pragyvenimas nepilnamečio vaiko išlaikymui padidinti arba pagrįsti.Apeliantas mano, kad teismas priimtame sprendime neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Skundžiamame sprendime bylinėjimosi išlaidų paskirstymą motyvavo: ,,Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei pilnai atlyginamos jos patirtos 200,00 Eur išlaidos advokatės, parengusios ieškinį ir dalyvavusios teismo posėdyje, pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į ieškovei suteiktos pagalbos apimtį, advokatės užimtumą, į tai, kad ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais ir į tai, kad ieškovei atlygintinos išlaidos yra itin protingos ir nedidelės. Iš dalies atlyginamos bylinėjimosi išlaidos atsakovui, priteisiant atsakovui iš ieškovės 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 87,00 Eur ((200x12+1450,00): 100x3:100x75) žyminio mokesčio ir dalį - 4,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso 91,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.). Iš ieškovės į valstybės biudžetą nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 96 str. 6 d.). Sprendimas dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.)“.Apeliantas nesutinka su teismo motyvais: pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas dalinai 75 proc., atitinkamai ir ieškovei priteistina už advokatės suteiktų teisinę pagalbą suma turėtų būti: 200,00 Eur: 100X75=150 Eur.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu 1450 Eur išlaikymo įsiskolinimu bei teismo motyvais, jog išlaikymo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio, kai išlaikymas buvo pradėtas mokėti per banką bei priteisė sūnaus išlaikymui už 29 mėnesius po 50 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą po 50 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėnesio, iš dalies viršijo ieškinio reikalavimus. Su šiais atsakovo argumentais ieškovė nesutinka ir nurodo, kad teismas, vertinant rinkos pokyčius ir brangstantį pragyvenimą, padarė išvadą, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, pagrįsta yra priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą - 1450 Eur už 29 mėnesius, skaičiuojant po 50,00 Eur į mėnesį už laikotarpį nuo 2015 m. vasario iki 2017 m. birželio imtinai, nes atsakovo teiktas išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo akivaizdžiai nepakankamas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pripažino, jog abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 200 Eur išlaikymo kas mėnesį.Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo iki ieškinio pateikimo dienos, nurodydama, jog atsakovas buvo įsipareigojęs nepilnamečiam vaikui teikti 144,80 Eur išlaikymo kas mėnesį. Taigi, ieškovės skaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio pateikimo buvo skirtumas tarp atsakovo sumokėtos ir 144,80 Eur sumos.Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2014 metais Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikusi ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui G. N. priteisimo, tačiau atsakovui prašant nutraukti jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą ir jam įsipareigojus mokėti bent jau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškinio užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių priteistą laikiną išlaikymą 500 Lt (144,80 Eur) sumą per mėnesį, užvesto teisminio proceso dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo ieškovė nebetęsė. Ieškovė atsižvelgdama į tai, jog atsakovas sutiko ir pripažino pagrįstu mokėti sūnaus išlaikymui 500 Lt (144,80 Eur) sumą, atsakovo už trejus metus, skaičiuojant terminą iki ieškinio pateikimo dienos, sumokėta sūnaus išlaikymui pinigų suma, mažesne, nei 144,80 Eur, ieškovės buvo paskaičiuota atsakovo mokėtinu išlaikymo sūnaus naudai įsiskolinimui.Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-06 sprendime nurodė, jog byloje surinktais įrodymais neatsiranda galimybė konstatuoti esant nustatyta aplinkybę, jog šalių sutarimu atsakovas privalėjo teikti sūnui būtent 144,80 Eur dydžio išlaikymą, nepagrįsta vadovautis kitoje civilinėje byloje teismo 2014-08-13 nutartimi (nutartis 2014-11-21 panaikinta, ieškinį palikus nenagrinėtu) nustatytu laikino išlaikymo vaikui dydžiu, t. y. 144,80 Eur (500,00 Lt), tačiau tokio dydžio išlaikymas 2014 metais buvo pripažįstamas minimaliu vaiko poreikiams patenkinti, todėl skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą ir taip buvo skaičiuojama už praeitą laikotarpį tuo metu teismų laikoma minimali nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma, o ne realus, vaiko poreikių patenkinimui būtinas išlaikymas. Taigi, ir ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas neteikė savo sūnui net minimaliems poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo, todėl teismas teisingai vertino, jog atsakovo teiktas išlaikymas nebuvo pakankamas.Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, jog savo nepilnamečiam sūnui teikė su ieškove sutarto dydžio išlaikymą, t. y. nuo 65 iki 120 Eur kas mėnesį, o ieškovė, neva tai, piktnaudžiaudama teise, atsakovui neva tai tinkamai ir geruoju vykdant susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo, pareiškė teismui nepagrįstą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o teismas tokį reikalavimą nepagrįstai iš dalies tenkino.Nesutiktina su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nepripažino tokį susitarimą buvus. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovo nuo 2015 m. vasario mėnesio, nuo kurio išlaikymo įsiskolinimas teismo po 50 Eur kas mėnesį priteistas, teiktas išlaikymas akivaizdžiai buvo nepakankamas nepilnamečio sūnaus net minimaliems poreikiams patenkinti.Teismas nelaikė buvus šalių susitarimo nepilnamečiam sūnui teikti ir 144,80 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nurodė, jog byloje surinktais įrodymais neatsiranda galimybė konstatuoti esant nustatyta aplinkybę, jog šalių sutarimu atsakovas privalėjo teikti sūnui būtent 144,80 Eur dydžio išlaikymą, nepagrįsta vadovautis kitoje civilinėje byloje teismo 2014-08-13 nutartimi (nutartis 2014-11-21 panaikinta, ieškinį palikus nenagrinėtą) nustatytu laikino išlaikymo vaikui dydžiu, t. y. 144,80 Eur (500,00 Lt), tačiau nepaisant to, jog teismas ieškovės pateiktais argumentais nesivadovavo ir nepatvirtino susitarimą su atsakovu teikti sūnaus išlaikymui po 144,80 Eur, tokio dydžio išlaikymas 2014 metais buvo pripažįstamas minimaliu vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismo prieita išvada, jog atsakovo teiktas išlaikymas nuo 2015 m. vasario mėnesio po 65-120 Eur buvo nepakankamas vaiko poreikiams tenkinti, yra pagrįsta ir teisinga.Teismas teisingai konstatavo, jog tarp šalių nebuvo susitarimo, jog atsakovas teiks nepilnamečiam sūnui po 65-120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, kadangi atsakovas tokio susitarimo įrodymų nepateikė.Be to, vertinant civilinėje byloje N2-24719-558/2014 teismo 2014-08-13 priimtą nutartį dėl 144,80 Eur (500 Lt) laikino išlaikymo priteisimo, būtų nelogiška ir priešinga vaiko interesams susitarti su atsakovu dėl dvigubai mažesnio, kaip atsakovas nurodo apeliaciniame skunde, išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo, kuris neva tai tokio buvusio susitarimo sudarymo metu, 2014 metais, buvo dvigubai mažesnis už minimalų teiktiną ir priteistą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi išlaikymo dydį, kai tėvų turtinė padėtis buvo analogiška šios bylos nagrinėjimo metu esančiai.Teismas neviršijo ieškinio reikalavimų, kadangi pagal ieškovės pateiktą lentelę vertinant teismo sprendime nurodytą laikotarpį nuo 2015 vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėnesio, t. y. už 29 mėnesius, ieškovės skaičiavimu nuo atsakovo mokėtos išlaikymo sumos ir sumos, kurią ieškovė skaičiavo, kaip atsakovo mokėtiną - 144,80 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas nuo 2015 m. vasario sudarė ne mažiau kaip 1450 Eur, t. y. tiek, kiek priteisė ginčijamu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas. Tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-06 sprendime priteisė už kiekvieną mėnesį išlaikymo įsiskolinimo vidurkį - 50 Eur, nereiškia, jog teismas viršijo ieškinio reikalavimus už laikotarpį nuo 2016 m. birželio mėnesio; iki 2017 m. birželio mėnesio. Teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2017 m. birželio (imtinai) atitinkantį ieškinio reikalavimus, tačiau už šį laikotarpį priteisdamas po 50 Eur už 29 mėnesius, kas atitinka šio laikotarpio išlaikymo įsiskolinimo bendrą sumą, nors pagal ieškovės skaičiavimus atskirais mėnesiais įsiskolinimas sudarė 24,80 Eur, kitais 74,80 Eur, tačiau įsiskolinimo vidurkis atitinka 50 Eur mėnesiui, ką teismas sprendimu ir priteisė.Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė išlaikymo mokėjimo nurodymus 405 Eur sumai, kurių ieškovė neginčijo bei pripažino. Kadangi atsakovas pervedė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 metų liepos 405 Eur dydžio išlaikymą į ieškovės sąskaitą, kuria ieškovė nebesinaudojo, ieškinio pateikimo metu ši suma nebuvo įrašyta, kaip teiktas išlaikymas, tačiau bet kokiu atveju, teismui skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 metų vasario mėnesio, atsakovo sumokėtas išlaikymas 405 Eur dydžio, kurio ieškovė nenurodė ieškinyje, teismo buvo įvertintas priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, kuris bendroje sumoje už laikotarpį, už kurį teismas išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo, yra mažesnis, nei ieškovė ieškiniu prašė priteisti, taigi teismas ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neviršijo.Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo bylą bei tinkamai vertino įrodymus ir priėjo teisingų išvadų, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-06 sprendimo naikinti ar keisti nėra teisėto pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Apeliantas su skundžiamu sprendimu iš esmės nesutinka dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui G. N..Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).Apelianto manymu, ieškovė piktnaudžiauja savo teise, nes pagal CK 3.192 str. 1 d. nuostatas, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu, ir atsakovas pagal susitarimą su ieškove pradėjo mokėti išlaikymą per banko įstaigą nepilnamečiui sūnui nuo 2015 m. vasario 23 d. pervedant lėšas į ieškovės asmeninę sąskaitą. Teigia, kad prieš tai atsiskaitymas vyko grynais pinigais, kai šalys susitikdavo su ieškove bei perduodavo lėšas sūnaus išlaikymui, ir tokiu būdu tinkamai vykdė prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent pirmosios instancijos teismui detaliai ištyrus ginčo laikotarpiu gyvenimo sąlygas – ieškovė ir nepilnametis sūnus nuo 2014 m. spalio mėn. 2014-10-17 nuomos sutarties pagrindu gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant nuomos mokestį, kuris didėjo nuo 200 Eur iki 230 Eur bei apmokant pagal sąskaitas komunalines paslaugas. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl ieškovės darbinių pajamų matyti, kad ji deda maksimalias pastangas gerinti šeimos finansinę padėtį – nuolat dirba keliuose darbuose, šalia auklėtojos darbo (1,4 etato) vis derina darbą kitose įmonėse, galiausiai būtinų sūnaus poreikių patenkinimui yra paėmusi vartojimo kreditus. Gi, atsakovas visiškai neatskleidė savo finansinės būklės, ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta jo sveikatos sutrikimų ar kitų objektyvių priežasčių, kurios neleistų atsakovui siekti geriau apmokamo darbo ir pajamų, pakankamų atsakovo šeimos pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, laikytini pagrįstais teismo argumentai, jog atsakovo mokėtas išlaikymas, vertinant abiejų šalių darbą, pajamas, valdomą turtą ir pastangas užsidirbti vaiko išlaikymui, pripažintinas nepakankamu. Ir nors į bylą nebuvo pateikta ginčo laikotarpiu vaiko išlaikymo išlaidų detalizacijos, teismas, įvertinęs atsakovo dalinį poreikių tenkinimą, pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui 1450 Eur įsiskolinimą už 29 mėnesius, skaičiuojant po 50 Eur į mėnesį už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2017 m. birželio imtinai, nes atsakovo teiktas išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo akivaizdžiai nepakankamas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai viršijo pareikštus reikalavimus pagal CPK 376 str. 3 d. nuostatas dalyje dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. birželio, nes ieškinio reikalavimai buvo viršyti išimtinai nepilnamečio vaiko interesais.Nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors ieškinys buvo tenkintas iš dalies, nes visų pirma, 200 Eur išlaidos, susijusios su atstovo pagalba, parengiant ieškinį ir atstovaujant teisme, yra visiškai nedidelės, ir antra, net neviršijančios rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžių. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, aiškino ir taikė išlaikymo dydžio nustatymą už įsiskolinimo laikotarpį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas).Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinį mėnesio bruto darbo užmokestį), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovei iš apelianto priteisiama 650 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. N. atsakovės D. O. naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BujokaitėAsta RadzevičienėRūta Veniulytė - Jankūnienė