Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei Dainai Jakimauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams R. B. ir A. M. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikė ieškinį (CBP-11179) ir patikslintus reikalavimus (DOK-122986), pareikštus atsakovams R. B. ir A. M., prašydamas sustabdyti šią civilinę bylą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-288/2022 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) ir priteisti solidariai iš atsakovų 10 256,78 Eur žalos sumą.

2. Nurodė, kad ieškovas, patikrinęs Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenų bazėje sukauptus draudėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 300031148, apdraustųjų duomenis ir draudėjo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nuo jos įsteigimo datos (2004 m. birželio 3 d.) apdraustųjų sąraše buvo 27 apdraustieji, iš jų 20 apdraustųjų atskirais ketvirčiais nurodytos ženkliai didesnės, nei kitų įmonės darbuotojų, draudžiamosios pajamos, 15 apdraustųjų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir šioms apdraustosioms ženkliai didesnės draudžiamosios pajamos apskaičiuotos būtent tais laikotarpiais, iš kurių apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos. Viena iš UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų – atsakovė R. B. UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2008 m. sausio 11 d. (2008 metų 1 ketvirtį), ir tik įsidarbinus, 2008 metų 1 ketvirtį jai jau buvo apskaičiuota 5 676,55 Eur (19 600 Lt) draudžiamųjų pajamų.

3. Ieškovas pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 6-24-14387 atsakovei R. B. paskirta 527,31 Eur (1 820,70 Lt) motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. rugpjūčio 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi, motinystės pašalpa atsakovei R. B. turėjo būti paskirta pagal jos 2007 metų 4 ketvirčio (spalio – gruodžio mėnesių) draudžiamąsias pajamas. Pagal Registro duomenis atsakovė R. B. 2007 metų 4 ketvirtį draudžiamųjų pajamų neturėjo, todėl jai motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. rugpjūčio 17 d. paskirta pagal nustatytą minimalų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį – 6,20 Eur (21,42 Lt). 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 6-24-24475 atsakovei R. B. paskirta 40 605,75 Eur (140 203,55 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. liepos 1 d. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, motinystės (tėvystės) pašalpa atsakovei R. B. už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. liepos 1 d. apskaičiuota pagal jos 2008 metų 1 ketvirčio (sausio – kovo mėnesių) draudžiamąsias pajamas, taikant 94,61 Eur (326,67 Lt) vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas atsakovės R. B. 2008 metų 1 ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 5 676,55 Eur (19 600 Lt) dalijant iš 2008 metų 1 ketvirčio 60 darbo dienų skaičiaus.

5. Remiantis ieškovo Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės (pašalpoms) 2009 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-725, atsakovei R. B. išmokėjus: 1) paskirtą 527,31 Eur (1 820,70 Lt) motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. rugpjūčio 17 d., Fondo biudžetui padaryta 527,31 Eur (1 820,70 Lt) žala (iš jų 482,37 Eur (1 665,53 Lt) pervesta į atsakovės R. B. asmeninę sąskaitą ir 44,94 Eur (155,17 Lt) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio; 2) dalį paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos (už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. vasario 28 d.) – 12 665,55 Eur (43 731,61 Lt), Fondo biudžetui padaryta 12 665,55 Eur (43 731,61 Lt) žala (iš jų 9 774,41 Eur (33 749,07 Lt) pervesta į atsakovės R. B. asmeninę sąskaitą ir 2 891,14 Eur (9 982,54 Lt) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio). Iš viso atsakovei R. B. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 13 192,86 Eur (45 552,31 Lt) žala (iš jų 10 256,78 Eur (35 414,60 Lt) pervesta į atsakovės R. B. asmeninę sąskaitą ir 2 936,08 Eur (10 137,71 Lt) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio.

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) atsakovės R. B. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismas nutartyje nustatė, kad atsakovas A. M. kaltinamas tuo, kad jis apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Atsakovas A. M. parengė nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, apgaule įgyti Fondo biudžetui priklausančias lėšas, ir pasiūlius šį planą vykdyti, atsakovė R. B. su šiuo planu sutiko. Atsakovė R. B. kaltinama tuo, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule savo ir atsakovo A. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Atsakovė R. B., žinodama, kad yra nėščia, susitarė su atsakovu A. M., kad šis fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančią UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ji – atsakovė R. B. realiai UAB (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, perdavė savo duomenis. Ieškovas, paskyręs R. B. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pervedė jas į atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą, po to atsakovas, naudodamasis atsakovės vardu išduota debetine kortele, išgrynino pinigines sumas ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė atsakovei. Teismas konstatavo, kad atsakovo veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai, atsakovės veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio dalyje, požymiai. Dėl atsakovų kaltų veiksmų R. B. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 10 256,78 Eur žala, todėl šią žalą turi atlyginti atsakovai solidariai.

8. Teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-203-909/2024 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-11204-2022-3) iki Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-288/2022 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

9. Teisme gautas ieškovo 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir papildomų dokumentų prijungimo prie bylos Nr. (1.14E) DV_S-65478, kuriuo informavo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-000123-2008-4) nutraukė baudžiamąjį procesą atsakovo A. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nurodė, kad ši nutartis yra įsiteisėjusi, prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą.

10. Teisme 2023 m. rugpjūčio 2 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo Nr. (1.14E) DV_S- (DOK-122986), kuriuo ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų – 2 936,08 Eur.

11. Teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio – 2 936,08 Eur, bylą šioje dalyje nutraukė, taip pat nustatė atsakovams terminą pateikti atsiliepimus (papildomus paaiškinimus).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

18. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

20. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

21. Byloje nustatyta, kad ieškovas, patikrinęs Registro duomenų bazėje sukauptus draudėjo UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų duomenis ir draudėjo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nuo jos įsteigimo datos (2004 m. birželio 3 d.) UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų sąraše buvo 27 apdraustieji, iš jų 20 apdraustųjų atskirais ketvirčiais nurodytos ženkliai didesnės, nei kitų įmonės darbuotojų, draudžiamosios pajamos, 15 apdraustųjų iš Fondo biudžetas yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir šioms apdraustosioms ženkliai didesnės draudžiamosios pajamos apskaičiuotos būtent tais laikotarpiais, iš kurių apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos. Viena iš UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų – atsakovė R. B. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2008 m. sausio 11 d. (2008 metų 1 ketvirtį), ir tik įsidarbinus, 2008 metų 1 ketvirtį jai jau buvo apskaičiuota 5 676,55 Eur (19 600 Lt) draudžiamųjų pajamų. Šiai atsakovei išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai paskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 13 192,86 Eur (45 552,31 Lt) žala (iš jų 10 256,78 Eur (35 414,60 Lt) pervesta į R. B. asmeninę sąskaitą ir 2 936,08 Eur (10 137,71 Lt) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio.

22. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) atsakovės R. B. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismas dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio nepasisakė.

23. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 baudžiamasis procesas atsakovo A. M. atžvilgiu dėl pareikštų kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismas dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio nepasisakė.

Dėl žalos atlyginimo

25. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurie pasireiškė neteisingos informacijos ieškovui pateikimu, kas, ieškovo nurodymu, sąlygojo nepagrįstą motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokų išmokėjimą. Ginčui spręsti teismas vadovaujasi CK straipsnių, reglamentuojančių deliktinę atsakomybę, nuostatomis, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) nuostatomis, ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis.

26. VSDĮ 18 straipsnyje (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojo 18 straipsnio redakcija, nuo 2017 m. sausio 1 d. – 21 straipsnio 1 dalis) numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

27. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovui atsakovei R. B. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. vasario 28 d. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

28. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Kaip minėta, nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas.

29. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas šalių aplinkybes dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, konstatuoja, kad byloje nebuvo ginčo dėl – 1) fakto, kad ieškovui duomenys apie asmens (darbuotojo) draudžiamąsias pajamas buvo pateikti iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakovo A. M. iniciatyva; 2) ieškovui pateikti duomenys apie darbuotojo draudžiamąsias pajamas buvo tokie, kokius nurodė ieškovas; 3) ieškovui pateikti duomenys buvo neteisingi (fiktyvūs) (atsakovė nedirbo nurodytoje įmonėje); 4) ieškovui pateiktų neteisingų duomenų pagrindu buvo paskaičiuotos ir išmokėtos atsakovei R. B. motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokos už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. vasario 28 d.; 5) bendra išmokų suma atsakovei nurodytu laikotarpiu sudaro 10 256,78 Eur sumą.

30. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) baudžiamasis procesas R. B. atžvilgiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nutartį priėmęs teismas nustatė, kad A. M., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjime, savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. A. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDFV Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus R. B. ir kitiems asmenims, ir pasiūlius šį planą vykdyti, R. B. ir kiti asmenys sutiko su šiais pasiūlymais.

31. Pažymėtina, kad nutraukiant baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties yra konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas, kas duoda neginčytiną pagrindą pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, tačiau BPK 307 straipsnis neleidžia vartoti šio termino kituose procesiniuose dokumentuose, išskyrus apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi kaltininkas pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nepripažįstamas kaltu dėl jos padarymo. Tai suponuoja teismo išvadą, kad atsakovai baudžiamojoje byloje pagrįstai buvo kaltinami jiems pareikštų kaltinimų padarymu, tačiau jų atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai nebuvo priimti dėl apkaltinamųjų nuosprendžių senaties taikymo ir jiems neprašant tęsti proceso. Tokiu būdu atsakovų neteisėti veiksmai šiame civiliniame procese įrodyti.

32. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojančią bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose, nustatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, konstatuotina, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, taip pat žalos dydis bei nurodė atsakovų veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, t. y. atsakovė, žinodama, kad yra nėščia, sutiko, kad būtų formaliai įdarbinta atsakovo A. M. nurodytoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), tačiau joje niekada faktiškai nedirbo, o jai išmokėtas pašalpas nurodytais laikotarpiais dalijosi su atsakovu. Nurodytas aplinkybes ieškovas įrodinėja į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais iš baudžiamosios bylos – kaltinamuoju aktu, taip pat teismo nutartyse, kuriomis buvo nutrauktas baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovų atliktų veiksmų. Teismas konstatuoja, kad į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir nurodytais paaiškinimais ieškovas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams. Vadinasi, atsakovams nesutinkant su ieškiniu, jiems tenka pareiga paneigti ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – dėl žalos fakto, žalos dydžio ir priežastinio ryšio dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Įvertinus aplinkybes, kad atsakovė byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose tik nurodė, kad teismai nepasisakė dėl jos kaltės, ji nebuvo pripažinta civiliniu atsakovu byloje ir nutartyse nieko nebuvo pasisakyta apie ieškovo civilinį ieškinį, o atsakovas prašė ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį, spręstina, kad atsakovai neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių šioje civilinėje byloje dėl ieškovui atsakovų veiksmais padarytos žalos fakto, dydžio ir priežastinio ryšio, kas sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovo patikslintas reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.245-6.249 straipsniai).

33. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bylos duomenys sąlygoja išvadą, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos atsakovei buvo išmokėtos dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, todėl pripažintina, kad ieškovas turi solidarią reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu.

34. Abu atsakovai ieškinį prašė atmesti dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas argumentavo, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

35. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

36. Byloje nustatyta, kad pirma motinystės ir motinystės (tėvystės) išmoka atsakovei buvo paskaičiuota 2008 m. gegužės 8 d. ieškovo sprendimu Nr. 6-24-14387, o ieškovo pranešimas ikiteisminio tyrimo institucijai apie galimai neteisėtus atsakovų veiksmus ir atitinkamai žalos fakto buvo pateiktas 2008 m. gruodžio 15 d. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminio tyrimas dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadinasi, 2008 m. gruodžio 15 d. yra data, kada ieškovas įvertino ir suprato apie galimai jam atsakovų veiksmais padarytą žalą, todėl teismas sutinka su ieškovo paaiškinimais, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. gruodžio 15 d., kuri laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena, kada ieškovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu.

37. CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, ieškovui ikiteisminio tyrimo metu pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškinio senaties terminas nutrūko. Atsakovės atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, o atsakovo atžvilgiu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi. CK 1.130 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamąjį procesą nutraukus ir teismui nepasisakius dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio, laikytina, ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2022 m. gegužės 10 d., darytina išvada, kad atsakovų nurodytu pagrindu ieškinys negali būti atmestas, nes ieškinys pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino (pirmą išmoką ieškovas atliko 2008 m. gegužės 8 d., apie galimai savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2008 m. gruodžio 15 d., civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2009 m. liepos 22 d., baudžiamieji procesai atsakovų atžvilgiu nutraukti atitinkamai 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. gegužės 23 d., o ieškinys šioje byloje pareikštas 2022 m. gegužės 10 d.).

38. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovui jo patirtą žalą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 10 256,78 Eur Eur žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas.

39. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio, ieškinio tenkinimo atveju žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo. Teismui tenkinus reikalavimą dėl 10 256,78 Eur žalos priteisimo, mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 231 Eur, kuri priteisiama iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis.

41. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (75,80 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

42. Susumavus iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinas sumas, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 306,80 Eur (231 Eur + 75,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovo A. M. – 153,40 Eur, iš atsakovės R. B. – 153,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 10 256,78 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 78 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 306,80 Eur (tris šimtus šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovo A. M. – 153,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 40 ct), iš atsakovės R. B. – 153,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.