Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 20114,19 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė 2013 m. kovo 5 d. su UAB „Dirvintos transportas“ sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė transporto priemonės M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. 2013 m. gruodžio 7 d. Norvegijoje įvykusio eismo įvykio metu dėl automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo R. D. kaltės buvo apgadintas taksi automobilis Mercedes B. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo vairuojamas automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas iš eismo įvykio vietos pabėgo palikęs automobilį ir nurodė, kad automobilis buvo pavogtas, eismo įvykį sukėlė automobilį pavogęs asmuo. Tačiau automobilyje nebuvo rasta jokių įsilaužimo požymių, automobilis buvo apie 700 metrų nuo atsakovo namų. Automobilyje buvo rastas atsakovo telefonas, vagis būtų telefoną išmetęs, nes pagal jį lengva nustatyti automobilio buvimo vietą. Atsakovas apie vagystę nepranešė policijai, o grįžęs namo nuėjo miegoti. Po įvykio tuoj pat į įvykio vietą atėjo atsakovo sutuoktinė su atsakovo draugu, o tai padaryti nežinant, kur yra automobilis, neįmanoma. Iš įvykio vietos pasišalinusio asmens išvaizda ir drabužiai sutampa su atsakovo. Eismo įvykio metu buvo padaryta 20114,19 Eur turtinė žala. Ieškinio senaties termino eigos pradžia laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui. Išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų vertinimo kriterijai.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės pareikštam ieškinio reikalavimui. Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, kuriais remiasi ieškinyje, kad atsakovas vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovės nurodoma Norvegijos policijos medžiaga nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, o tik patvirtina faktą, kad atsakovas buvo apklaustas policijos įstaigoje, kaip asmuo, galimai vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, tačiau tai nebuvo nustatyta ir konstatuota, o tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl šio eismo įvykio nutrauktas nesurinkus įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę dėl jam inkriminuojamų veiksmų. Ieškovė sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti tyrimą atsakovo atžvilgiu, neskundė, o tai reiškia, kad atsakovo kaltė dėl eismo įvykio nėra konstatuota, todėl nesant atsakovo kaltės (neteisėtų veiksmų) dėl eismo įvykio sukėlimo, jo atžvilgiu negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Įrodyti tris pagrindines civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį yra ieškovės pareiga, o neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, neįrodžius fakto, kad atsakovas yra eismo įvykio kaltininkas, neįrodomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai. Norvegijos Karalystės organai atsakovo kaltės neįžvelgė vertindami tuos pačius įrodymus, kurie yra pateikti nagrinėjamoje byloje. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėja Norvegijos policijos pranešimu apie eismo įvykį, kuriame yra pateikiami policijos pareigūnų, nemačiusių eismo įvykio, ir trijų liudytojų, kurie teigia matę eismo įvykį, parodymais, tačiau remiantis teismų praktika, vadovautis liudytojų parodymais, kurie nebuvo apklausti nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra draudžiama. Be to, ieškovės pateiktas Norvegijos policijos pranešimas apie eismo įvykį nėra pasirašytas, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Taip pat ieškovė nėra tinkamai pagrindusi ir patirtos žalos dydžio, ieškovė nurodė, kad patirtą žalą, be kita ko, sudaro 137580,00 Norvegijos kronų suma, kuri 2014 m. sausio 30 d. buvo tiesiogiai sumokėta remontą atlikusiai įmonei, tačiau įvertinus mokėjimo nurodymą galima nustatyti tik remonto įmonės pavadinimą ir sumokėtą sumą, bet už ką ši pinigų suma buvo sumokėta, byloje jokių įrodymų nėra. Dar ieškovė bando kompensuotis ir išlaidas, kurios susijusios su nukentėjusiojo negautomis pajamomis (17766,00 Norvegijos kronų), tačiau pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad didžioji dalis draudimo išmokos, sudaranti 137580,00 Norvegijos kronų buvo sumokėta dar 2014 m. sausio 30 d. iš ieškovės sąskaitos, o likusi dalis, sudaranti 27766,00 Norvegijos kronų, buvo sumokėta 2015 m. gegužės 8 d., tai reiškia, kad reikalavimas priteisti 137580,00 Norvegijos kronų, kaip žalos atlyginimą, yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl negali būti tenkintas vien tik šiuo savarankišku pagrindu, kadangi atsakovas reikalauja taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.