Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-19 · Administracinė byla Nr. eI-2620-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
eI-2620-968/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00163-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2620-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01224-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismo 2018-04-18 nutartimi (elektroninės bylos Nr. eI-2620-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 23) priimtas pareiškėjos G. B. skundas (e. bylos 1 t., b. l. 1–4), kuriuo ji prašo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018-03-08 sprendimą Nr. 5-S-2317 „Dėl siuntimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) išdavimo“ (toliau – Sprendimas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodo, kad ji 2017-10-23 tarnybos metu buvo sužalota. Dėl sužalojimo gydosi, yra nedarbinga. Dėl šio įvykio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK) atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir patvirtinta 2017-11-21 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 30-IS3-34 (toliau – 2017-11-21 išvada). Taip pat dėl šio įvykio Klaipėdos AVPK atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-40 (toliau – 2017-12-06 išvada). Klaipėdos AVPK 2017-12-06 išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu, sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi, pareigūno statusu vykdant tarnybines pareigas ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir nuspręsta kompensacijos jai nemokėti. Pareiškėja, nesutikdama su 2017-12-06 išvada, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 50 straipsnio 10 dalimi, Departamentui 2018-03-05 pateikė prašymą išduoti siuntimą į CMEK, sveikatos sutrikdymo masto sunkumui nustatyti (toliau – 2018-03-05 prašymas). Departamentas Sprendimu šio prašymo netenkino. Sprendimas yra nepagrįstas, nes pagal Statuto 50 straipsnio 10 dalį pareigūno sveikatos sutrikdymo mastą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato CMEK. Kartu pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad išsamių medicinos tyrimų metu jai buvo nustatyta žymiai sunkesnė trauma, nei buvo konstatuota remiantis pirminės apžiūros duomenimis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 25–26) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos AVPK, kuriame atlieka tarnybą pareiškėja ir kur 2017-10-23 ji buvo sužalota, buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir patvirtinta 2017-11-21 išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėja susižalojo tarnybos metu. Taip pat Klaipėdos AVPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir patvirtinta 2017-12-06 išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, o sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi, padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Dėl to, kad pareiškėjos 2018-03-05 prašymo išduoti siuntimą į CMEK pateikimo metu policijos įstaigose buvo atliekamas personalo administravimo funkcijos centralizavimas, Sprendimą, t. y. atsakymą į pareiškėjo 2018-03-05 prašymą, parengė ir pateikė Departamento Personalo administravimo valdyba. Sprendimas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes juo pareiškėja buvo tik informuota apie tai, kad nėra pagrindo išduoti jai siuntimą į CMEK. Nagrinėjamu atveju sprendimas, pareiškėjai sukeliantis teisines pasekmes, įformintas 2017-12-06 išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti siuntimą į CMEK, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis rašytiniais įrodymais, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatytos šios nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

5.1. Klaipėdos AVPK nuolatinė nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija (toliau – Komisija), atlikusi 2017-10-23 įvykio, kurio metu pareiškėja (Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja) patyrė traumą, tyrimą, patvirtino 2017-11-21 išvadą (e. bylos 1 t., b. l. 17–19). Komisija 2017-11-21 išvadoje, be kita ko, konstatavo, kad 2017-10-23 nelaimingas atsitikimas yra susijęs su tarnyba, jis įvyko vidaus įstaigos patalpose, o jo metu pareiškėja patyrė kairio kelio sąnario medialinių lateralinių raiščių patempimą (trauma prie sunkių nepriskiriama).

5.2. Atsižvelgdamas į 2017-11-21 išvadą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintomis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklėmis (toliau – Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklės), Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio tyrėjas atliko tarnybinį patikrinimą ir parengė 2017-12-06 išvadą, kurią tą pačią dieną patvirtino Klaipėdos AVPK viršininkas (e. bylos 1 t., b. l. 13–16). Tarnybinio patikrinimo 2017-12-06 išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad „nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad G. B. traumą patyrė tarnybos metu, tačiau patirta trauma nėra susijusi su pareigūno specialiosios funkcijos vykdymu, tai reiškia, jog G. B. sveikata šiuo konkrečiu atveju sutriko kuomet ji nevykdė Policijos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų uždavinių. Tokiu būdu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo požiūriu laikytini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Statuto 2 straipsnio 4 dalis), o ne sveikatos sutrikdymu Statuto 50 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Todėl pagrindo G. B. siųsti į CMEK, kuri remdamasi Taisyklėmis, kurios nustato pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, bei vadovaujantis Statuto 50 straipsnio 3 dalimi išmokėti kompensacijos nėra“. 2017-12-06 išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu, jos sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ar su jos statusu vykdant tarnybines pareigas (2 punktas) ir kompensacijos pareiškėjai nemokėti (3 punktas).

5.3. Nesutikdama su 2017-12-06 išvada, pareiškėja 2018-03-01 pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (toliau – RAAT KR), prašydama panaikinti 2017-12-06 išvados 2 ir 3 punktus ir įpareigoti Klaipėdos AVPK per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, atsižvelgus į CMEK išvadoje nustatytą G. B. sveikatos sutrikdymo mąstą. RAAT KR 2018-03-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2961-386/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00163-2018-6) pareiškėjos 2018-03-01 pateiktą skundą priėmė, administracinę bylą išnagrinėjo iš esmės ir 2018-06-08 sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja RAAT KR 2018-06-08 sprendimą apeliacine tvarka 2018-07-09 apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuris bylos apeliacine tvarka nėra išnagrinėjęs. Taigi administracinėje byloje Nr. eI-2961-386/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00163-2018-6) priimtas RAAT KR 2018-06-08 sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs.

5.4. Pareiškėja su 2018-03-05 prašymu kreipėsi į Klaipėdos AVPK ir nurodė, kad 2017-10-23 tarnybos metu, vykstant mokymams patyrė kairės kojos traumą, yra nedarbinga ir, vadovaudamasi Statuto 50 straipsnio 10 dalimi, paprašė išduoti siuntimą į CMEK sveikatos sutrikdymo masto sunkumui nustatyti (e. bylos 1 t., b. l. 12). Į šį pareiškėjos prašymą Departamento Personalo administravimo valdyba atsakė 2018-03-08 raštu Nr. 5-S-2317 (Sprendimas), kuriuo pareiškėją informavo, kad, atsižvelgiant į 2017-12-06 išvadą, nėra pagrindo ją siųsti ekspertizei į CMEK (e. bylos 1 t., b. l. 8–9).

6. Pareiškėja mano, kad Sprendimas, kuriuo Departamentas atsisakė tenkinti jos 2018-03-05 prašymą išduoti siuntimą į CMEK, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Departamentas atsiliepime teigia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Departamento Sprendimas pareiškėjai skunde nurodytų pasekmių nesukelia. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ nuostatas, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, o skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2012-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-60/2012, 2012-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2102/2012, 2016-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016, 2016-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-896-438/2016). Vadinasi, siekiant išspręsti ginčą, pirmiausiai, būtina įvertinti, ar patenkintus šioje byloje keliamą pareiškėjos reikalavimą, t. y. panaikinus Sprendimą, bus apgintos kokios nors jos pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai ir ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

7. Nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI-2961-386/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00163-2018-6), kurią išnagrinėjus priimtas RAAT KR 2018-06-08 sprendimas, medžiaga patvirtina, jog, teikdama skundus teismams, pareiškėja siekia, kad jai būtų išmokėta Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensacija, atsižvelgus į CMEK išvadoje nustatytą jos sveikatos sutrikdymo mąstą.

8. Nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas nustatytas Statute, Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 (aktuali redakcija išdėstyta Vyriausybės 2015-02-25 nutarimu Nr. 199) patvirtintose Pataisos pareigūno, vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklėse (toliau – Sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklės) ir vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintose Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklėse.

8.1. Statuto 50 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Pagal šio straipsnio 6 dalį tai, ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Statuto 50 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl atsisakymo mokėti kompensaciją nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 10 dalį pareigūno sveikatos sutrikdymo mastą Vyriausybės nustatyta tvarka nustato CMEK, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu.

8.2. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymą CMEK reglamentuoja Sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklės. Pagal šių taisyklių 4 punktą pareigūnas siunčiamas į CMEK, kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba. Pagal Sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklių 5 punktą pareigūną į CMEK siunčia inter alia (lot. k. be kita ko) vidaus reikalų statutinė įstaiga.

8.3. Ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba nustatoma, vadovaujantis Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklėmis. Pagal šių taisyklių 6 punktą įstaigos vadovas, gavęs pranešimą apie pareigūno sveikatos sutrikdymą, paveda valstybės tarnautojui atlikti tarnybinį patikrinimą; ypatingais atvejais įstaigos vadovas įsakymu paveda tirti įvykį trijų narių komisijai, į kurios sudėtį įeina valstybės tarnautojai, kompetentingi nustatyti visas įvykio aplinkybes. Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklių 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas ar komisijos nariai turi atlikti tarnybinį patikrinimą ir surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą. Šių taisyklių 10 punkte nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, nurodoma, ar tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, o tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (10.6 punktas). Pagal Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklių 11 punktą tarnybinio patikrinimo išvada teikiama tvirtinti įstaigos vadovui. Šių taisyklių 14 punkte nustatyta, kad pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį bei priežastinį ryšį tarp mirties ir sveikatos sutrikdymo nustato CMEK.

9. P. S., Sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklėse ir Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, konstatuotina, kad: 1) tai, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu įstaigos vadovo pavedimu nustato paskirtas valstybės tarnautojas arba komisija, surašydami tarnybinio patikrinimo išvadą, kurią tvirtina įstaigos vadovas ir kurioje, be kita ko, nustatoma, ar teisės aktų nustatyta tvarka pareigūnui išmokėtina kompensacija; 2) tarnybinio patikrinimo išvadoje nustačius, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareigūnui išmokėtina kompensacija, vidaus reikalų statutinė įstaiga, vadovaudamasi Sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklių 4 punktu, pareigūną siunčia į CMEK, kur nustatomas pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio tyrėjas, Nustatymo, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba taisyklių nustatyta tvarka atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2017-12-06 išvadoje, kurią tą pačią dieną patvirtino Klaipėdos AVPK viršininkas, iš esmės konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjai išmokėti kompensacijos dėl to, kad jos tarnybos metu patirta trauma nėra susijusi su jos kaip pareigūnės specialiosios funkcijos vykdymu ir nelaikytina sveikatos sutrikdymu Statuto 50 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2017-12-06 išvadoje expressis verbis (lot k. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) konstatuota ir tai, kad „pagrindo G. B. siųsti į CMEK, kuri remdamasi Taisyklėmis, kurios nustato pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį <...> nėra“. Vadinasi, motyvuotą sprendimą nesiųsti pareiškėjos į CMEK jos sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti nagrinėjamu atveju priėmė Klaipėdos AVPK viršininkas patvirtindamas 2017-12-06 išvadą. Būtent 2017-12-06 išvada, kurią, kaip nustatyta, pareiškėja yra apskundusi teismui ir kurios teisėtumo klausimas šiuo metu sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI-2961-386/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00163-2018-6), laikytinas teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančiu individualiu administraciniu aktu.

11. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, atsižvelgiant į pareiškėjos ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, konstatuotina, kad Sprendimas, kuriuo Departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjos 2018-03-05 prašymą išduoti siuntimą į CMEK 2017-10-23 tarnybos metu, vykstant mokymams patirto sveikatos sutrikdymo masto sunkumui nustatyti, realių teisinių pasekmių jai nesukėlė. Skundžiamu sprendimu pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Taigi pareiškėjos reikalavimo panaikinti Sprendimą patenkinimas nagrinėjamoje byloje neturėtų įtakos kokioms nors jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. LVAT praktikoje pripažįstama, kad, konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., LVAT 2009-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas