- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- eI-2961-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00163-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Laimonas Strauka
2018 m. gegužės 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja G. B. (toliau – ir pareiškėja) prašymu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, ir atsakovas) Vidaus tyrimų poskyrio 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-40 „Dėl G. B. traumos“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) 2 ir 3 punktus; 2) įpareigoti Klaipėdos AVPK per 30 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, atsižvelgiant į Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadoje nustatytą G. B. sveikatos sutrikdymo mastą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog 2017-10-23 tarnybos metu dalyvavo privalomuose pagal iš anksto sudarytą užsiėmimų grafiką savigynos mokymuose Klaipėdos AVPK, esančiame adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), 4 aukšto sporto salėje. Mokymų metu ji patyrė kairio kelio sąnario traumą, dėl kurios iki šios dienos yra nedarbinga. Teigia, jog Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyris, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl jos patirto susižalojimo, 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS3-40 (toliau – ir Išvada) pripažino, jog pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu, tačiau jos sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ar su jo statusu vykdant tarnybines pareigas (Išvados 2 punktas), todėl kompensacijos nusprendė nemokėti (Išvados 3 punktas).
Nesutikdama su tokia Tarnybinio patikrinimo išvada, išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į Klaipėdos APVK. Klaipėdos AVPK Tarnybinių ginčų komisija 2018 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 30 pareiškėjos skundo netenkino ir nepanaikino Tarnybinio patikrinimo išvados.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, policijos pareigūnų neatsiejama tarnybos dalis yra mokymai, tobulinant fizinės prievartos veiksmus, o dalyvavimas šiuose mokymuose yra privalomas. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta, jog kompensacija nemokama, jei pareigūno sveikata sutrikdyta dėl aplinkybių, nesusijusių su profesiniu mokymu. Šiuo atveju pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybinių mokymų metu, t. y. dėl tarnybinių pareigų atlikimo ir policijos pareigūno statuso, todėl jai pagal Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalį priklauso piniginė kompensacija. Taip pat nurodo, kad jos gydymas dar nėra baigtas, todėl negali pateikti duomenų iš Centrinės medicinos ekspertizės komisijos apie patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.
Pareiškėja teigia, kad Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio pareigūnai ir Klaipėdos AVPK Tarnybinių ginčų komisija netinkamai taikė Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 ir 7 dalies normas, todėl 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-40 2 ir 3 punktai naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą nurodo, jog prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog 2017-11-21 Klaipėdos AVPK baigus nelaimingo atsitikimo tyrimą Nr. 30-IS3-34 konstatuota, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. 2017-10-23 patirtas sužalojimas yra susijęs su tarnyba. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2017-12-06 surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-40 „Dėl G. B. traumos“, kurioje pripažinta, jog pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu, jos sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ar su jo statusu vykdant tarnybines pareigas, kad jai nepriklauso kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje.
Pareiškėja 2017-10-23 dalyvavo sporto mokymuose pagal iš anksto sudarytą grafiką, jų metu atliekant asmens sulaikymą ir bandant paguldyti ant žemės tariamą pažeidėją A. J., jis kliudė G. B. koją, dėl to pareiškėja kairės kojos kelio srityje pajuto trakštelėjimą ir stiprų skausmą. Pareiškėja dėl patirto sužalojimo kreipėsi į gydymo įstaigą. 2017-10-27 Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės išduotoje pažymoje Nr. 42 nurodyta, jog pareiškėjai diagnozuotas kairio kelio sąnario medialinių lateralinių raiščių patempimas, patirta trauma prie sunkių nepriskiriama. Laikinas pareiškėjos nedarbingumas tęsiamas iki šiol. Akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, jog panašių užsiėmimų metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Vidaus tarnybos statuto taikymo požiūriu laikytini nelaimingu atsitikimu tarnyboje, o ne sveikatos sutrikdymu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija iki 2016-01-01) taikymo prasme.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS3-40 teisingai įvertinta, jog pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu ir jos sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ar su jos statusu vykdant tarnybines pareigas, todėl kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje, pareiškėjai nepriklauso.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė jos prašymą ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimą į pareiškėjos prašymą palaikė ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-40 „Dėl G. B. traumos“ 2 ir 3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja G. B., ginčydama 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-40 2 ir 3 punktus, siekia įpareigoti Klaipėdos AVPK per 30 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti jai Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, atsižvelgiant į Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadoje nustatytą pareiškėjos sveikatos sutrikdymo mastą.
Byloje nustatyta, jog pagal patvirtintą Klaipėdos AVPK viršininko 2017-02-23 įsakymą Nr. 30-VC-115 „Dėl Klaipėdos AVPK 2017 m. pareigūnų šaudybos, profesinės taktikos, fizinės prievartos veiksmų ir fizinio parengimo pratybų tvarkaraščio, mokymo grupių sąrašo, teminio plano, sporto renginių plano ir sporto renginių sąmatos patvirtinimo“ 2017-10-23 Klaipėdos AVPK, esančiame adresu Kauno g. 6, Klaipėda, ketvirto aukšto sporto salėje nuo 10.30 val. iki 12.00 val. pareiškėja kartu su mokymų grupės dalyviais ruošėsi įskaitoms, kurių metu buvo kartojami fizinės prievartos veiksmai, lavinami tam būtini įgūdžiai. Minėtų mokymų metu pareiškėja patyrė traumą, apie kurią informavo Klaipėdos AVPK viršininką 2017-10-23 tarnybiniu pranešimu.
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės 2017-10-27 pažymos Nr. 42 matyti, jog pareiškėjai nustatytas kairio kelio sąnario medialinių lateralinių raiščių patempimas, taip pat nurodyta, jog šis pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių.
Klaipėdos AVPK 2017-11-21 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 30-IS3-34 „Dėl G. B. traumos“ pripažinta, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja G. B. 2017-10-23 susižalojo tarnybos metu. Siekiant nustatyti, ar jos susižalojimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai, siūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą.
Klaipėdos AVPK Vidaus tarnybos poskyris, atlikęs tarnybinį patikrinimą, surašė 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-40, kurioje pripažinta, jog pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu ir jos sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ar su jos statusu vykdant tarnybines pareigas. Taip pat nurodė, jog pareiškėjai nepriklauso kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje.
Pareiškėja, nesutikdama su 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-40, kreipėsi prašymu į Klaipėdos AVPK. Klaipėdos AVPK Tarnybinių ginčų komisija 2018-02-01 sprendimu Nr. 30 pareiškėjos prašymo netenkino.
Statutinių valstybės tarnautojų veiklą, statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2015-06-05 įstatymo redakcija Nr. XII-1855) (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalis numato, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog Vidaus tarnybos statuto nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą būtina išsiaiškinti: 1) ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; 2) ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (LVAT 2011-11-24 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 2012-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2/2012, 2012-06-21 d. nutartis administracinė byloje Nr. A552-2000/2012 ir kt).
Sąvoka „atliekant tarnybines pareigas" reiškia, kad kompensacija pareigūnui turi būti mokama, kai jis sužalojamas einant tarnybines pareigas ir tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, t. y. nustačius, jog pasekmės (sužalojimas) atsirado dėl tiesiogiai teisės akte įsakmiai nurodyto pareigų vykdymo esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai. Tarnybinių pareigų ėjimą reglamentuoja atitinkami pareigūno tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai (įstatymai, statutai, pareigybės aprašymas, tarnybinės užduotys ir pan.).
Sąvoka „dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso" reiškia, kad yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų ar atliekamų pareigų ir kūno sužalojimo arba trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną motyvas buvo pareigūno statusas ar pareigūno tarnyboje atlikti veiksmai.
Sąvoka „sužalojimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu" pagal prasmę reiškia, kad tarp patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus.
Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai pareigūnams gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką.
Pareigūno sportavimas fizinio pasiruošimo ar tam tikrų policijos pareigūnui būtinų turėti įgūdžių lavinimas yra būdai atitikti Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą nuolat būti einamoms pareigoms būtinos parengties bei Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies bei 24 straipsnio 9 dalies reikalavimą būti specialiai parengtam gebėjimui veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimu. Tačiau toks sportavimas arba tam tikrų fizinių įgūdžių lavinimas (neatsižvelgiant į jų konkretų būdą ir konkrečią sporto šaką) nelaikytini tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu Policijos veiklos įstatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruošimo veiksmai nelaikytini specialiųjų pareigūno funkcijų vykdymu. Todėl tokių užsiėmimų (šiuo atveju mokymų, tobulinant fizinės prievartos veiksmus) metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Vidaus tarnybos statuto taikymo požiūriu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje, o ne sveikatos sutrikdymu Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.
Nustatyta, jog pareiškėja savo teisę į Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kompensaciją grįsdama tuo, jog jos sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, leidžia ją suprasti taip, kad tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareiškėjos sveikatos sutrikdymą, t. y. jeigu pareiškėja, patyrusi sveikatos sutrikdymą nebūtų turėjusi pareigūno statuso arba nebūtų atlikusi savo tarnybinių pareigų iki to laiko, kai buvo sutrikdyta jos sveikata, tokių pasekmių kaip sveikatos sutrikdymas nebūtų buvę.
Kadangi pareiškėja traumą patyrė vykdydama tiesiogines tarnybos funkcijas, tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai, ar su jos statusu vykdant tarnybines pareigas, todėl jos sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos Statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS3-40 apibrėžta situacija susižalojimo metu pagal pareiškėjos atliekamų pareigų pobūdį, pagrįstai pripažinta įprasta atitinkamoms pareigoms ir nesusijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai, ar su jos statusu vykdant tarnybines pareigas, todėl 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-40 2 ir 3 punktai yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo juos panaikinti. Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Klaipėdos AVPK per 30 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjai išmokėti kompensaciją. Pareiškėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos G. B. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2017-12-06 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-40 „Dėl G. B. traumos“ 2 ir 3 punktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.