Kauno apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kauno r., (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnai išnagrinėję UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovės) 2018-09-14 pateiktą prašymą, papildomai gautus dokumentus bei iš kitų šaltinių surinktą informaciją, išdėstyti 14429,75 EUR pridėtinės vertės mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2022-10-25. Tikrintinas laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2018-09-30. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, įvertinus Bendrovės pateiktus dokumentus 2018-12-16, buvo surašyta išvada Nr. (23.21-08)- 326-10623 dėl Bendrovės mokestinės nepriemokos išdėstymo ir 2018-12-14 priimtas sprendimas „Atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (23.24-08)-327-11744, kuriuo nuspręsta neišdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimo. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018-01-01 sudarė 9.329,50 EUR, o 2018-09-30 sudarė 15.028,29 EUR. Įsiskolinimas 2019-01-16 (pareiškimo surašymo dieną) sudaro 15.128,75 Eur. Išanalizavus Bendrovės pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Bendrovėje dalis atsiskaitymų vyksta tiesiogiai su Bendrovės vadovu, t. y. įplaukos fiksuojamos vadovo avansinėse apyskaitose, tačiau pinigai į kasą nėra įnešami, o atsiskaitoma su tiekėjais. Duomenų apie turimų sąskaitų likučius ir apyvartas Bendrovė nepateikė, todėl negalima pilnai įvertinti Mokesčių mokėtojo įplaukų. Pagal avansines apyskaitas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-30 buvo gauta įplaukų 69604,49 EUR, išmokėta 83395,09 EUR, t. y. nustatyta, kad G. K., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2018-01-01 iki 2018-09-30, nustatyta, kad G. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Motyvuojamoji dalis

G. K. šioje byloje savo nekaltumą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie visų instancijų teismuose buvo aiškiai, motyvuotai paneigti jau išnagrinėtoje byloje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra VMI prie FM skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui, nuo 2013 m. balandžio 16 d. bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o nuo buvo priimtas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-261589 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui.

VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. vasario 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 3632,85 Eur, iš jos: 48,00 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 26,39 Eur šio mokesčio delspinigiai, 3307,00 Eur Pridėtinės vertės mokestis ir 251,46 Eur šio mokesčio delspinigiai, tuo tarpu Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. kovo 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 5777,49 Eur, iš jos: 26,00 EUR Mokestis už aplinkos teršimą ir 0,13 EUR šio mokesčio delspinigiai, 48,00 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 24,60 Eur šio mokesčio delspinigiai, 192,00 EUR Nekilnojamojo turto mokestis ir 0,78 Eur šio mokesčio delspinigiai, 5206,01 Eur Pridėtinės vertės mokestis ir 279,97 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. gegužės 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo jau 7473,55 Eur, iš jos: 26,00 Eur Mokestis už aplinkos teršimą ir 0,61 Eur šio mokesčio delspinigiai, 211,38 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 27,28 Eur šio mokesčio delspinigiai, 192 Eur Nekilnojamojo turto mokestis ir 3,66 Eur šio mokesčio delspinigiai, 6629,70 Eur Pridėtinės vertės mokestis ir 382,92 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. birželio 1 d, duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 5963,75 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 76,88 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 3,64 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 5609,00 Eur Pridėtinės vertės mokestis ir 273,95 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. liepos 1 d, duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo jau 7466,41 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 66 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 3,99 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 279,00 Eur Pelno mokestis ir 1,20 Eur šio mokesčio delspinigiai, 6803,65 Eur Pridėtinės vertės mokestis ir 312,29 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 14990,34 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 123,76 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 5,05 EUR šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 279,00 Eur Pelno mokestis ir 3,68 Eur šio mokesčio delspinigiai, 14205,87 Eur Pridėtinės vertės mokestis ir 372,70 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. rugsėjo 1 d, duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė 16687,01 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 149,64 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 6,29 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 279,00 Eur Pelno mokestis ir 6,16 EUR šio mokesčio delspinigiai, 15761,49 Eur Pridėtinės vertės mokestis ir 484,15 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m, rugsėjo 30 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo net 17765,47 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 149,64 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 6,29 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 279,00 Eur Pelno mokestis ir 6,16 Eur šio mokesčio delspinigiai, 16839,95 Eur Pridėtinės vertės mokestis ir 484,15 Eur šio mokesčio delspinigiai.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad bendrovės direktorius G. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl G. K. kaltės padarius šį teisės nusižengimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. K. pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. K. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant G. K. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir už tokio paties nusižengimo, padarymą.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta G. K. už ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

G. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje ir skirti 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.