- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-30
- Bylos Nr.
- AN2-329-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00136-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- G. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo G. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu G. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 2 700 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nurodo, kad byla iš esmės pradėta pagal jo paties prašymą kaip bendrovės vadovui, siekiant tinkamai vykdyti pareigas VMI, kuri yra bendrovės kreditorė nuo 2013 m. balandžio 16 d. ir bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, iš ko seka, kad jau nuo tada VMI yra žinoma apie ginčo atsiskaitymus, nes iš esmės visą tą laiką vyko atsiskaitymai su tiekėjais tokia pat tvarka, kaip ginčo atveju, tačiau niekada prieš tai VMI jam dėl tokio atsiskaitymų eiliškumo jokių pretenzijų neturėjo, todėl laiko, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta praėjus daugiau nei 2 metams po nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl buvo pažeistos ANK 39 straipsnio nuostatos. Jis siekdamas sumažinti įsiskolinimą, panaudojo asmenines pinigines lėšas sukauptas pensijų kaupimo fonde, įkeitė sklypą, gavo paskolą, dengė įsiskolinimą kiek galėjo ir pan., kad kuo greičiau kuo didesne apimtimi galėtų padengti įsiskolinimus.
2.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas savo iniciatyva visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nutarė, kad pažeidimas pakartotinis ir skyrė baudą pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, kadangi ginčo laikotarpiu dėl teismo nutarime nurodomoje kitoje administracinio nusižengimo byloje jam skirtos baudos vis dar vyko teisminiai ginčai, t. y. net ir VMI paduodant pareiškimą, kurio data 2019 m. sausio 16 d., tai tuomet jau buvo atnaujinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir joje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinį sprendimą priėmė tik 2019 m. sausio 28 d., kurioje jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Minėtoje byloje paskirta bauda (1 400 Eur) jo yra mokama dalimis, t. y. iš jo pensijos antstolis kas mėnesį išskaičiuoja po 102 Eur, nes pajamas ribotos, tačiau šiai dienai ji dar nėra pilnai sumokėta, o ir apskritai ginčo atveju laikytina, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad jis visomis išgalėmis stengiasi tiesiog išlaikyti bendrovės veiklą nenutrūkusią, kad galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais (įskaitant VMI) ir pan., šiuo atveju nutarimu paskirta bauda neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir todėl nutarimas turėtų būti panaikintas ar bent jau juo skirta bauda turėtų būti sumažinta. Pažymi, kad didžiąją dalį mokėjimų jis atliko savo asmeninėmis lėšomis, t. y. veikdamas ne kaip bendrovės vadovas ir ne bendrovės lėšomis, o kaip fizinis asmuo savo asmeninėmis lėšomis, todėl šiuo atveju visiškai neteisėtai ir nepagrįstai jam taikyta atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį už jame numatytą pažeidimą, kaip neva pažeidusiam CK 6.930¹ straipsnyje numatytą eilę. Jis visuomet VMI atžvilgiu elgėsi geranoriškai, nevengė kontakto, siekė bendradarbiauti. Kaip minėta, net ir ginčo atveju iš esmės viskas prasidėjo tik nuo to, kad pats jis kreipėsi į VMI dėl skolos išdėstymo dalimis, tuo tarpu VMI, akivaizdu, jo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir netinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja G. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
4. G. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. K. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. pripažino padariusį ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad G. K. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta.
8. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apie G. K. daromą nusižengimą VMI sužinojo 2013 m. balandžio 16 d., kaip teigiama skunde, kadangi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnyje, jam buvo inkriminuotas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., o nustatytas 2018 m. gruodžio 14 d. išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (b. l. 10–14). Taigi, net ir laikant, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 2018 m. sausio 1 d., administracinės nuobaudos skyrimo terminas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo priėmimo dieną nebuvo suėjęs, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
10. Kauno apylinkės teismo nutarimu G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
11. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
12. Apeliantas teigia, kad didžiąją dalį mokėjimų jis atliko savo asmeninėmis lėšomis, t. y. veikdamas ne kaip bendrovės vadovas ir ne bendrovės lėšomis, o kaip fizinis asmuo savo asmeninėmis lėšomis, todėl šiuo atveju visiškai neteisėtai ir nepagrįstai jam taikyta atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį už jame numatytą pažeidimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, kad nors G. K. teigia mokėjimus atlikęs kaip fizinis asmuo, tačiau jis šiuo atveju negali būti atsiejamas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, be to, kaip nurodoma VMI pareiškime (b. l. 2–5), dalis atsiskaitymų bendrovėje vyksta tiesiogiai su bendrovės vadovu, t. y. įplaukos fiksuojamos vadovo avansinėse apyskaitose, tačiau pinigai į kasą nėra įnešami, o atsiskaitoma su tiekėjais. Tai rodo, kad G. K. tokiu būdu veikia ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.
13. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. sausio 1 d. (tikrinto laikotarpio pradžioje) sudarė 9 329,50 Eur, o 2018 m. rugsėjo 30 d. (tikrinto laikotarpio pabaiga) sudarė 15 028,29 Eur. Per tikrinamą laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 69 604,49 Eur įplaukų, išmokėta 83 395,09 Eur, o VMI geranoriškai buvo sumokėta 2 517 Eur. Remiantis šiais duomenimis, konstatuota, kad bendrovė, žinodama apie skolą valstybei ir jos nelikvidavusi, privalėdama atsiskaityti su VMI kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus ir su tolesnėse eilėse laukiančiais kreditoriais, t. y. pažeidė bendrovės kreditorių teises, nes bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K., žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas galimybę ją sumažinti, to nepadarė. Apelianto argumentai, kad tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, neatleidžia nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina pareiškėją veikus tyčia – G. K. kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai, o atsiskaitė su kitais kreditoriais.
14. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai G. K. administracinį nusižengimą perkvalifikavo iš ANK 120 straipsnio 1 dalies į ANK 120 straipsnio 2 dalį, kadangi ginčo laikotarpiu dėl kitoje administracinio nusižengimo byloje jam skirtos baudos vis dar vyko teisminiai ginčai.
15. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Nagrinėjamu atveju G. K. nuobauda, paskirta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nebuvo baigta vykdyti. Apeliantas teigia, kad dėl šios nuobaudos teisminiai procesai vyko iki 2019 m. sausio 28 d.. kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2018 m. gegužės 2 d. atmetus G. K. apeliacinį skundą (ANK 654 straipsnis). Vien tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujino administracinio nusižengimo bylą, savaime Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimo vykdymo nesustabdė. Atrankos kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti kolegija gali sustabdyti toje byloje priimtų nutarimų ir nutarčių vykdymą (ANK 662 straipsnio 8 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad terminas Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimu paskirtai baudai sumokėti prasidėjo 2018 m. gegužės 2 d., laikotarpis nuo šiuos dienos patenka į šioje byloje G. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laikotarpį (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.), todėl laikytina, kad G. K. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarė pakartotinai, taigi G. K. veika buvo teisingai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.
16. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, G. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.