- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-1155-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00982-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. S., G. V.
- Pareiškėjas
- E. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų L. S. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl praleisto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams atnaujinimo suinteresuoti asmenys L. S. ir G. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiems įpėdiniams G. V. ir L. S.
1.1. Pareiškėja nurodė, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė, nuolat gyvena Ispanijos Karalystėje. 2015 m. Ispanijoje ji susipažino su Lietuvos Respublikos piliečiu A. S., kuris pasisiūlė padėti jai įsigyti automobilį. A. S. grįžus į Lietuvą, jis pranešė pareiškėjai, jog rado pareiškėjos pageidaujamą transporto priemonę. Siekdama įsigyti minėtą transporto priemonę, pareiškėja turėjo pervesti 30 000 Eur į A. S. verslo partnerių banko sąskaitas Lietuvoje. A. S. nurodymu pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. pervedė iš viso 16 500 Eur į jai nepažįstamo asmens R. V. banko sąskaitą, 2015 m. spalio 1 d. – 10 000 Eur į R. V. banko sąskaitą, 2015 m. spalio 20 d. – 6 500 Eur į R. M. banko sąskaitą. Dėl susiklosčiusių aplinkybių pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. S., R. V. , R. V. ir R. M. nusikalstamų veikų – sukčiavimo ir pareiškėjos piniginių lėšų pasisavinimo. 2021 m. kovo 17 d. pareiškėja gavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) 2021 m. kovo 16 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtas nutarimas buvo parengtas lietuvių kalba, jo vertimas į rusų kalbą pareiškėjai pateiktas nebuvo. 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. Ž. Pastarasis išvertė ir 2021 m. kovo 20 d. pateikė jai Klaipėdos AVPK 2021 m. kovo 16 d. nutarimo vertimą į rusų kalbą, iš kurio pareiškėjai tapo žinoma, jog R. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjos pažymi, kad ji negalėjo žinoti, jog R. V. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą R. V. įpėdiniams praleido dėl objektyvių priežasčių.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.
2.1. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie, kad ji buvo R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), kreditorė, t. y. duomenų patvirtinančių tarp jų susiklosčiusios paskolos teisinius santykius, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad faktiškai pervedė pinigines lėšas į R. V. banko sąskaitą. R. V. nesivertė automobilių pardavimo, tarpininkavimo ar kita panašia veikla. Be to, pareiškėjos teigimu, ji dėl automobilio įsigijimo tarėsi su A. S., todėl būtent jis laikytinas sandorio šalimi, pareiškėja savo reikalavimus turėtų reikšti A. S.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos E. M. pareiškimą tenkino – atnaujino pareiškėjai E. M. trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui palikėjo R. V. turto paveldėtojams G. V. ir L. S. pareikšti.
3.1. Teismas nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. pareiškėja atliko mokėjimo pavedimus į R. V. vardu registruotą banko sąskaitą, pervesdama iš viso 16 500 Eur sumą. R. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja per trijų mėnesių terminą kreditorinio reikalavimo R. V. įpėdiniams (turto paveldėtojams) nepareiškė, todėl laikytina, kad ji praleido įstatyme nustatytą terminą.
3.2. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos ir R. V. artimi santykiai nesiejo, ji gyvena Ispanijoje, yra Rusijos Federacijos pilietė, nemoka lietuvių kalbos. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, pareiškėja apie R. V. mirtį ir jo įpėdinius sužinojo pasibaigus CK 5.63 straipsnyje nustatytam terminui pareikšti kreditorinį reikalavimą ir nedelsdama kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
3.3. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. V. paaiškino, jog nors palikimą sudarantis turtas jau yra parduotas, tačiau jis vis dar turi 40 000 Eur sumą, gautą už šio turto pardavimą. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atnaujinus pareiškėjai įstatyme nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, bus apgintos palikėjo kreditorės teisės ir taip pat užtikrinta įpėdinių interesų apsauga.
3.4. Teismas pažymėjo, jog suinteresuotų asmenų atsiliepimo argumentai dėl skolos pagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys L. S. ir G. V. (apeliantai) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos E. M. pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, nepagrįstai vertino pareiškėjos veiksmus tik po R. V. mirties. Šiuo atveju svarbu įvertinti pareiškėjos, kaip R. V. kreditorės, veiksmus iki pastarojo mirties. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo reikalavimo teisę grindžia 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo pavedimais, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad iki R. V. mirties, t. y. per ketverius metus, būtų kreipusis į jį dėl skolos grąžinimo, t. y. atlikusi veiksmus savo pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Pareiškėja į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi tik praėjus šešeriems metams po minėtų mokėjimų pavedimų atlikimo ir atitinkamai praėjus dvejiems metams po R. V. mirties. Be to, minėtas prašymas buvo pateiktas būtent dėl A. S. nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys, įskaitant A. S. paaiškino, kad pareiškėja lėšas į kitų asmenų sąskaitas pervedė tik dėl to, jog A. S. neturėjo savo sąskaitos. Taigi pačios pareiškėjos vertinimu, jai skolingas A. S. , o ne R. V.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja E. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog skolos pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad pareiškėja nepareiškė pretenzijos R. V., taip pat dėl A. S. ir R. V. tarpusavio santykių yra aktualūs ginčo teisenos tvarka sprendžiant klausimą dėl reikalavimo grąžinti pinigines lėšas, tačiau nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
5.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja įstatyme nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Kaip teisingai nurodė teismas, pareiškėjos ir R. V. artimi santykiai nesiejo, ji gyvena Ispanijoje, yra Rusijos Federacijos pilietė, nemoka lietuvių kalbos. Be to, A. S., R. V., R. V. ir R. M. jai iki 2020 m. rugsėjo 28 d. grąžino 16 870 Eur ir liko skolingi 16 262 Eur, t. y. 16 130 Eur skolos ir 132 Eur už mokesčius bankui. Su pareiškimu į Klaipėdos apygardos prokuratūrą pareiškėja kreipėsi 2021 m. kovo mėn., todėl darytina išvada, kad pareiškėja buvo aktyvi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria pareiškėjai E. M. atnaujintas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiems įpėdiniams, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kadangi neįvertino pareiškėjos veiksmų iki palikėjo R. V. mirties. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėja po 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo pavedimų atlikimo būtų kreipusis į R. V. dėl skolos grąžinimo. Be to, įvertinus pareiškėjos Klaipėdos AVPK pateiktą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, jog, pareiškėjos vertinimu, jai skolingas A. S., o ne R. V. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo motyvais nesutinka.
10. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
11. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
12. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
13. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.
15. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo pavedimais pareiškėja pervedė iš viso 16 500 Eur į R. V. banko sąskaitą. R. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, analizuotinos aplinkybės, sudariusios kliūtis pareiškėjai pareikšti kreditorinį reikalavimą per tris mėnesius nuo skolininko mirties datos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. birželio 6 d.
17. Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, jos gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos ir R. V. artimi santykiai nesiejo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog pareiškėja apie R. V. mirtį sužinojo pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui.
18. Nors apeliantai nurodo, jog pareiškėja reikalavimo dėl skolos grąžinimo iki R. V. mirties nereiškė, šiuos veiksmus atlikto tik praėjus dvejiems metams po R. V. mirties, tačiau remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pinigines lėšas pervedė ne tik R. V. , bet ir R. V. (10 000 Eur) bei R. M. (6 500 Eur). Klaipėdos AVPK 2021 m. kovo 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad, susiekus su R. V., pastarasis paaiškino, jog 2015 m. A. S. prašymu jis leido pastarajam pasinaudoti savo banko sąskaita tam, kad pareiškėja E. M. pervestų pinigines lėšas, skirtas automobiliui įsigyti. E. M. nusprendus automobilio nebepirkti, R. V. 2017 m. grąžino jai po 5 000 Eur. A. S. paaiškino, jog pareiškėja E. M. ginčo lėšas pervedė automobiliui įsigyti, tačiau jai persigalvojus, šios lėšos jai buvo grąžintos. Nutarime taip pat nurodyta, jog pareiškėjai iš 2017 m. R. V. sąskaitos buvo grąžinta 14 000 Eur.
19. Taigi, kaip matyti iš anksčiau esančių duomenų, nors pareiškėja pinigines lėšas pervedė R. V., R. V. ir R. M., tačiau tai padarė A. S. nurodymu, su R. V., R. V. ir R. M. dėl lėšų pervedimo tiesiogiai nebendravo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog labiau tikėtina, kad klausimą dėl lėšų grąžinimo pareiškėja taip pat iš esmės derino su A. S. . Įvertinęs tai, kad, A. S. teigimu, ginčo piniginės lėšos pareiškėjai buvo grąžintos, ir tai, kad iš R. V. banko sąskaitos pareiškėjai buvo grąžinta 14 000 Eur, nors pareiškėja pastarajam pervedė tik 10 000 Eur, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad pareiškėja buvo pareiškusi pretenzijas dėl A. S., R. V., R. V. ir R. V. perduotų piniginių lėšų grąžinimo, pastarieji bendru sutarimu ne teismo tvarka šias pinigines lėšas pareiškėjai pradėjo grąžinti dalimis. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės neturėjo pagrindo kreiptis būtent į R. V. su raginimu grąžinti perduotas pinigines lėšas.
20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie skolininko mirtį.
21. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo G. V. paaiškino, kad palikimą sudarantis turtas jau yra parduotas, tačiau jis vis dar turi 40 000 Eur sumą, gautą už šio turto pardavimą, todėl atnaujinus pareiškėjai įstatyme nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, bus apgintos palikėjo kreditorės teisės ir taip pat užtikrinta įpėdinių interesų apsauga. Apeliantai atskiruoju skundu šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pareiškėja, gavusi informaciją apie skolininko R. V. mirtį, buvo aktyvi ir nedelsdama kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pateikti.
23. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino pareiškėjos nurodytas termino pareikšti kreditinį reikalavimą praleidimo priežastis kaip svarbias ir todėl teisėtai bei pagrįstai atnaujino praleistą terminą.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantų nurodytos aplinkybės apie tai, kad šiuo atveju pareiškėjai yra skolingas A. S., o ne R. V., vertintinos sprendžiant ginčą dėl piniginių lėšų grąžinimo ginčo teisenos tvarka ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias prašo priteisti.
28. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir apeliantų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl apeliantų atskirąjį skundą atmetus, yra pagrindas priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 pakeitimo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4). Taigi pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.
31. Vis dėlto, įvertinus pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai priteistinas išlaidų dydis mažintinas iki 200 Eur.
32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjai iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 100 Eur iš kiekvieno apelianto.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė pareiškėjos E. M. vardą lotyniškais rašmenimis, t. y. nurodė, kad pareiškėja yra „J. M.“, „J. M.“, „J. M.“.
34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai išduodame Rusijos Federacijos pase, taip pat Ispanijos Karalystės išduotame asmens tapatybės dokumente nurodyta, kad pareiškėjos vardas ir pavardė lotyniškais rašmenimis yra „E. M.“. Esant šioms aplinkybėms, siekiant užtikrinti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėtų imtis veiksmų šiai rašymo apsirikimo klaidai ištaisyti (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. S. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo pareiškėjai E. M.
Priteisti iš suinteresuoto asmens G. V. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo pareiškėjai E. M.