Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. (B.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant bausmės metu dirbti;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant bausmės metu dirbti bei per 10 mėnesių atlyginti nukentėjusiajai L. K. nusikalstama veika padarytą 2 515,00 eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir P. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, su intensyvia priežiūra, įpareigojant asmenį būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., bausmės metu dirbti bei per 10 mėnesių atlyginti nukentėjusiajai L. K. nusikalstama veika padarytą 2 515,00 eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. B. paskirta sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant asmenį būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant bausmės metu dirbti bei per 10 mėnesių atlyginti nukentėjusiajai L. K. nusikalstama veika padarytą 2 515,00 eurų turtinę žalą.

L. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš P. B. priteista civilinei ieškovei 2 515,00 eurų turtinės žalos.

1. P. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 19 d. apie 10.00 val., būdamas A. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė A. J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY J4“, su SIM kortele, 100,00 eurų vertės ir 585,00 eurų. Iš viso pagrobė A. J. priklausančio turto už 685,00 eurus. Šiais veiksmais P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 14.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išėmęs durų stiklą ir rastu duryse raktu atrakinęs iš vidaus duris, įsibrovė į L. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą: 400,00 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI“, su SIM kortele, 300,00 eurų vertės gintarinius karolius, 500,00 eurų vertės perlo karolių vėrinį, 300,00 eurų vertės auksinį žiedą, 400,00 eurų vertės auksinę grandinėlę su pakabuku bei 25,00 eurus. Iš viso pagrobė svetimo turto už 1 925,00 eurus. Šiais veiksmais P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir skirti P. B. griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį prokurorė prašo skirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Prokurorė skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas skirdamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas bausmes netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmeniui gali būti skiriami viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmeniui gali būti skiriama bauda, areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas. Nors apylinkės teismas ir nurodo, kad remiantis nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu ir pobūdžiu, nuteistojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, atsakomybę sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra ir atitinkamais įpareigojimais, tačiau prokurorės vertinimu, P. B. asmenybės charakteristika neleidžia daryti išvados, kad laisvės apribojimo bausmė yra pakankama jam nubausti.

4.3. Prokurorės vertinimu, visos P. B. asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir teisingumo principas, nes nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir tinkamų išvadų iš savo neigiamo elgesio nedaro.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė skunde pareikštiems reikalavimams ir prašė jį tenkinti, nuteistojo gynėja prašė prokurorės skundą atmesti.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija įrodymų vertinimo, ar P. B. kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, o dėl veikos kvalifikavimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama su P. B. paskirta galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, su intensyvia priežiūra, paskiriant tam tikrus įpareigojimus.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis P. B. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Civilinio ieškinio klausimas taip pat neginčijamas.

8. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su nuteistajam P. B. paskirta laisvės apribojimo bausme ir prašo paskirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą, pažymėdama, jog visos P. B. asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.

9. Apylinkės teismo nuosprendžiu P. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra paskiriant įpareigojimus ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, su intensyvia priežiūra paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėjus, paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir P. B. paskirta – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., paskiriant įpareigojimą dirbti bei per 10 mėnesių atlyginti nukentėjusiajai L. K. nusikalstama veika padarytą 2 515,00 eurų turtinę žalą.

10. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šio straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešių metų bausmės.

11. Apylinkės teismas, parinkdamas P. B. bausmės rūšis ir jų dydžius, nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atlygino nukentėjusiajam A. J. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis praeityje teistas devynis kartus už paprastų ir kvalifikuotų vagysčių padarymą, t. y. tyčinių nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Iš įkalinimo įstaigos paleistas 2020 m. vasario 3 d. Nusikalto praėjus neilgam laiko tarpui po paskutinės bausmės atlikimo, kas rodo jo polinkį laisvėje daryti naujas vagystes. Padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad P. B. teigė, jog išvadas padarė, žada daugiau nenusikalsti, atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nes pradėjo dirbti. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog P. B. neigiamai vertina savo veiksmus, siekia ištaisyti padarytą žalą, kas leidžia daryti išvadą, kad asmuo gyvenimo tikslų gali siekti teisėtais būdais, nes jo anksčiau visos padarytos veikos buvo susiję su turtinių lėšų stygiumi pragyvenimui.

12. Vertinant apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumą, pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas individualias aplinkybes bei parinko P. B. netinkamą bausmės rūšį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. B. švelnesnę nei terminuotas laisvės atėmimas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam A. J. padarytą žalą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai L. K. padarytą turtinę žalą, tačiau pažymėtina, kad iki nuosprendžio priėmimo dienos, nuteistasis nė nepradėjo nukentėjusiajai L. K. atlyginti padarytos turtinės žalos, nors turėjo visas galimybes atlyginti bent dalį turtinės žalos.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių, jog P. B. inkriminuoti nesunkus ir apysunkis nusikaltimai – svetimo turto vagystės, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis – kriminalinę praeitį bei jo asmenybės charakteristiką. Svarstydama nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį ir vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą. Anksčiau P. B. teistas net devynis kartus, visos anksčiau padarytos nusikalstamos veikos susijusios su vagystėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos su terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės, o paskutiniu nuosprendžiu (2017 m. sausio 13 d.) subendrintą ir paskirtą 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę P. B. atliko 2020 m. vasario 3 d., po ko praėjus tik tiek daugiau nei pusantrų metų jis vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaip nustatyta, P. B. nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų. Teistumas yra neišnykęs, todėl laikytina, kad naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Be to, vos išėjęs iš pataisos įstaigos nuteistasis baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 83–87), iš jų du kartus už smulkias vagystes.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, P. B. skirtinos griežčiausios BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – terminuotas laisvės atėmimas. P. B. nusikalto neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais taip pat buvo baustas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, kurių atlikimas didesnio poveikio jo elgesio korekcijai nepadarė, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad P. B. iš ankstesnio patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas ir savo elgesio pozityvia linkme nekoreguoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija P. B. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimo bausmės skyrimas jokios įtakos nedarys. Visos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, nusikalstamas veikas padarė tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, aukštesnysis teismas pritaria prokurorės skundo motyvams, jog P. B. asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai, dėl ko pagrįstai manytina, kad terminuotas laisvės atėmimas dešimtą kartą teisiamam asmeniui, yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei, paveiks P. B., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistajam P. B. paskirtas laisvės apribojimo bausmes už nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje pakeisti į griežtesnes bausmes – terminuotą laisvės atėmimą. Pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis, dešimtą kartą teisiamam asmeniui yra vienintelė ir efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo bei tikėtina paveiks P. B., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas jau anksčiau išdėstytas aplinkybes, skirtinų bausmių dydžiai nustatytini didesni nei sankcijoje numatytas minimumas, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindais, P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, tai yra prie griežtesnės bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, pridedant 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo už BK 178 straipsnio 1 dalyje paskirtą bausmę. Tokia išvada dėl pridedamų bausmės dalių daroma atsižvelgiant į P. B. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, padarinius, nuteistojo veiksmų kartotinumą sąlyginai trumpu laikotarpiu, tuo, kad nuteistasis teisiamas dešimtą kartą, kartu atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną ją sunkinančią aplinkybę. Paskirta laisvės atėmimo bausmė, įvertinus tai, kad baudžiamoji byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu skiriant galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

18. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti P. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

19. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

21. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. B. pilnai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, nuoširdžiai gailisi, ir tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, turi pastovią gyvenamąją vietą, atlygino vienam iš nukentėjusiųjų padarytą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė duomenis apie tai, jog įsidarbino. Šie duomenys leidžia manyti, kad P. B. siekia integruotis į visuomenę.

23. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Vertinant materialaus pagrindo buvimą svarbu pažymėti tai, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, kaltę pripažino, davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Aukštesnysis teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgia ir tai, kad nuteistasis, kaip paaiškino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios materialinės padėties, dėl ko šiuo atveju svarbu pažymėti, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo, P. B. įsidarbino, pasižadėjo atlyginti nusikalstama veika padarytą nukentėjusiajai L. K. turtinę žalą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (2 t., b. l. 89–100). Dėl ko, įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labiau neigiamai jį paveiktų, pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus nuteistojo socialiniams ryšiams, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl P. B. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktų nuostatomis, nuteistajam skirtini įpareigojimai – tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

25. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu P. B. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

26. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdama klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): P. B. padarytų nusikalstamų veikų rūšis – tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas nesunkus (BPK 178 straipsnio 1 dalis) ir vienas apysunkis (BK 178 straipsnio 2 dalis), į tai, kad kaltinamasis turtinę žalą nukentėjusiajai L. K. padarė veikdamas tyčia ir dėl to L. K. patyrė iš viso 2 515,00 eurų turtinę žalę, kurią P. B. pats įsipareigojo atlyginti. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad P. B. pakeistus bausmę ir jam paskyrus terminuotą laisvės atėmimą, kurio vykdymas atidedamas, turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas nustatant šios žalos atlyginimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d.

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. birželio 21 d. pažymą Nr. APD-2022-07213, kurioje prašoma priteisti valstybei iš P. B. 63,33 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Angelės Fominienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

28. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs asmenį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

29. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

30. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendį apskundė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė. Apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis P. B. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, o procese pasirinko tiesiogiai nedalyvauti. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, P. B. paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinka gynėja advokatė Angelė Fominienė. Apeliacinis teismas, prokurorės skundą tenkina, tačiau atsižvelgtina, kad prokurorės apeliacinis skundas paduotas nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, be to, atsižvelgtina į tai, kad byla nėra didelės apimties, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas nepilnoje apimtyje, tai yra dėl paskirtos bausmės, byla apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, nuteistasis teismo posėdžio metu nedalyvavo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą P. B. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio27 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmė, su intensyvia priežiūra, įpareigojant asmenį būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant bausmės metu dirbti bei per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti nukentėjusiajai L. K. nusikalstama veika padarytą 2 515,00 eurų turtinę žalą.

P. B.

- už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindais P. B. paskirtas terminuotas laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant įpareigojimus: tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlyginti civiliniu ieškiniu iš jo priteistą turtinę žalą nukentėjusiosios L. K. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo P. B. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.