Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), mokosi, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 9 d. apie 0 val. 20 min. G. J. Tauragės mieste, Dariaus ir Girėno - J. Kruopo gatvių sankryžoje vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į kelio ženklą, kurį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešusi policijai. Tokiais veiksmais G. J. pažeidė KET 127, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

G. J. kaltę pripažįsta iš dalies, teigia, kad leistino važiavimo greičio neviršijo. Parodė, kad 2016-10-09 važiavo Dariaus ir Girėno gatve, mamai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini). Sukant į J. Kruopo gatvę sprogo automobilio padanga, todėl ji nesuvaldė jo, užvažiavo ant salelės, bei kliudė kelio ženklą, kuris pakrypo. Pro šalį važiavęs draugas D. K. padėjo pakeisti padangą. Jis automobilyje turėjo virvę, su kuria tempė jos vairuojamą automobilį į namus. Tuomet sustabdė policijos pareigūnai, kuriems ji paaiškino, kad įvyko eismo įvykis. Su pareigūnais buvo nuvykusi į įvykio vietą. Kokiu greičiu važiavo, tiksliai negali pasakyti, tačiau leistino greičio neviršijo. Prieš posūkį greitį sumažino ir galėjo važiuoti 20-30 km/h greičiu. Kelio danga buvo šlapia, lijo lietus. Po eismo įvykio ji buvo streso būsenoje, todėl negalėjo mąstyti ir tinkamai pasielgti. Teismui yra pateikusi seniūnijos raštą, kuriame jie pažymi, kad jai pretenzijų neturi. Vairuotojo pažymėjimą įgijo prieš metus. Gailisi, kad apie eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams. Galvojo, kad atsitrenkdama į kelio ženklą niekam žalos nepadarė.

Administracinio teisės pažeidimo protokole G. J. nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 1).

Paaiškinime G. J. nurodė, kad 2016-10-08 apie 23 val. 40 min., važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Dariaus ir Girėno gatve, Tauragėje. Sukant į J. Kruopo gatvę sprogo automobilio priekinis ratas, užvažiavo ant salelės, atsitrenkė į kelio ženklą ir jį nulenkė. Atvykęs draugas D. K. eismo įvykio vietoje pakeitė sprogusį automobilio ratą ir tempė jos vairuojamą, apgadintą automobilį link namų. Apie eismo įvykį policijai nepranešė. (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Nors G. J. kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau ji visiškai įrodyta šiais įrodymais:

Liudytoja policijos pareigūnė T. A. parodė, kad 2016-10-09 patruliavo mieste ir važiuojant tarnybiniu automobiliu pastebėjo tempiamą automobilį (duomenys neskelbtini). Sustojus ir paklausus kas nutiko, tempiamo automobilio vairuotoja G. J. paaiškino, kad įvyko avarija. Jos vairuojamam automobiliui sprogo padanga, todėl ji nesuvaldė jo ir trenkėsi į kelio ženklą. Įvykio vietos deklaracijos neužpildė. Nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus ją, matėsi, kad buvo nepasirinktas saugus važiavimo greitis, todėl nesuvaldyta transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į kelio ženklą ir jį nulenkė. Automobilio šonas buvo sugadintas, ant kelio ženklo matėsi nubrozdinimai, taip pat, kad jis buvo tiesintas.

Policijos pareigūnė T. A. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 3)

Liudytojas D. K. parodė, kad 2016-10-09 važiuojant pamatė ant kelio stovintį pasvirusį automobilį. Atpažinęs draugę G. J. sustojo ir paklausė kas nutiko. Gintarė atsakė, kad jai sprogo padanga, todėl jis padėjo ją pakeisti. Vėliau bandė užkurti G. J. automobilį, bet jis sunkiai kūrėsi, todėl sugalvojo tempti jį virve. Tempiant, netoli namų trūko virvė, todėl sustojo ant kelio, tada privažiavo policijos pareigūnai.

Liudytoja D. J. parodė, kad iš dukros pasakojimo žino, jog 2016-10-09 įvyko eismo įvykis. Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso jai, tačiau leidžia juo važinėti ir savo dukrai G. J.. Dėl įvykusio eismo įvykio dukra jai paaiškino, kad važiuojant sankryžoje sprogo minėto automobilio padanga, todėl ji nebesuvaldė automobilio ir trenkėsi į kelio ženklą. Dėl sugadinto automobilio dukrai pretenzijų neturi.

Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Tauragės mieste, Dariaus ir Girėno - J. Kruopo gatvių sankryžoje (b. l. 7).

Iš fotonuotraukų nustatyta, kad buvo apgadintas kelio ženklas „įvažiuoti draudžiama“, esantis adresu Dariaus ir Girėno - J. Kruopo gatvių sankryžoje. Taip pat apgadintas automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis ratas, nulūžę kairės pusės priekinio žibinto laikikliai.

Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnijos seniūno raštų nustatyta, kad Tauragės miesto seniūnija, dėl eismo įvykio įvykusio 2016-10-08, kurio metu buvo kliudytas kelio ženklas Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. ir J. Kruopo g. sankryžoje, materialinių nuostolių nepatyrė ir G. J. dėl šio įvykio pretenzijų neturi. Patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo palenktas kelio ženklo stovas (b. l. 29, 35).

Ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. J. įvykio metu vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini). Nr.(duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į kelio ženklą ir jį apgadino.

Nors G. J. teigia, kad ji leistino važiavimo greičio neviršijo, tačiau pažymėtina, kad ji tuo ir nekaltinama. G. J. kaltinama, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio. KET 127 punkte numatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Akivaizdu, kad jeigu G. J. vairuodama automobilį būtų pasirinkusi saugų važiavimo greitį, net ir sprogus padangai, ji būtų turėjusi galimybę sustabdyti transporto priemonę. O šiuo atveju, ji nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant salelės trenkėsi į kelio ženklą ir jį apgadino. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Aptartų įrodymų visuma taip pat įrodo, kad G. J., suvokdama, jog sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą – kelio ženklą, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

KET 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas privalo nedelsiant sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir nustatyta tvarka pažymėti eismo įvykio vietą.

KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu G. J. automobiliu atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino. Nors ji teigė, kad įvykio vietoje nesuprato, jog apgadino svetimą turtą, tačiau jos parodymus paneigia liudytojos T. A. parodymai, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad po eismo įvykio kelio ženklas buvo akivaizdžiai pasviręs. Tai matė ir G. J.. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu, Tauragės miesto seniūnija nurodė, kad dėl ženklo apgadinimo pretenzijų neturi, tačiau patvirtino, kad po eismo įvykio pasviręs kelio ženklas buvo tiesinamas. G. J. KET numatytų pareigų nevykdė, nors tokią galimybę turėjo. Nors eismo įvykis įvyko naktį, tačiau ji turėjo galimybę ir privalėjo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai. G. J. to nepadarė, todėl yra pagrindas teigti, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Skiriant nuobaudas G. J., atsižvelgtina, kad ji nėra bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l.24-25). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda - 28 Eur.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinė nuobauda švelninama, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Kartu LAT atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė ir pan., todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Taigi panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose LAT, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpindamas teisės vairuoti atėmimo terminą (LAT nutartys Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-53-697/2015).

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad G. J. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių. Eismo įvykio metu kelio ženklas buvo apgadintas nežymiai, Tauragės miesto seniūnija dėl jo ištiesinimo pretenzijų nereiškia. Pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, G. J. nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų KET pažeidimų. Iš karto po įvykio buvo tikrintas G. J. neblaivumas ir nustatyta, kad eismo įvykio metu ji automobilį vairavo blaivi. G. J. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, turėdama vienerių metų vairuotojos stažą. Jos veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji nedirba, šiuo metu mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad G. J. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda - 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams būtų per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, G. J. skiria mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, tai yra 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Paskirta nuobauda bendrintina su 28 eurų bauda, paskirta pagal ATPK 127 str.2d., griežtesne nuobauda apimant švelnesnę (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d., 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti G. J. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jai paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., taikant 30¹ str., – 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti galutinę nuobaudą – 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. G. J. nesumokėjus baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16062278177.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.