Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. J. 2014 m. liepos 28 d. apie 23.00 val. L. ir P. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. Š. į veido sritį, po to vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį ir ranka patampė ją už plaukų bei pastūmė L. Š. į petį, ko pasėkoje nukentėjusioji kaire ranka atsitrenkė į metalinę laiptų konstrukciją, tokiais savo veiksmais padarė L. Š. kraujosruvą dešinio skruosto srityje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje viršutinėje dalyje, kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. Š. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.,

be to jis, 2014 metais birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neaiškiomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo pramoninės gamybos lygiavamzdį 380 (9mm) kalibro revolverį „Mauser L100“, skirtą šaudyti 380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo revolveriniais garsiniais (signaliniais) šoviniais, taip pat galintį šaudyti ir dujiniais šoviniais bei pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šaudmenimis, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie „C“ kategorijos šaunamųjų ginklų ir šešis pramoninės gamybos 380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš „C“ kategorijos šaunamųjų ginklų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo revolverių, šaudančių garsiniais ir dujiniais šoviniais, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė L. ir P. Š. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014-07-31, kol policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu juos rado ir paėmė, tai yra nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis P. Š. 1992 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, Juozapavičiaus prospekte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo - gavo dovanų savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą, pagamintą iš pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro graižtvinio pneumatinio pistoleto IŽ40, Nr. 8135664, savadarbiu būdu suformuojant šovinio lizdą, paleidžiamąjį-skeliamąjį mechanizmą ir praplatinant vamzdį ir septynis pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo graižtvinių B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų (pistoletų, revolverių, šautuvų), kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014-07-31, kol policijos pareigūnai kratos metu juos rado ir paėmė, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis D. J. pagal jam pateiktus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies, ir parodė, kad jis paskutiniu metu gyvena Airijoje, dirba Dubline, firmos gamina jo projektuotus žaislus, o jis parduoda, jo šeima irgi ten, jis gyvena nesusituokęs jau 15 metų su drauge – P. Š. dukterimi, kartu veda bendrą ūkį, kadangi anksčiau planavo pensijoje grįžti į Lietuvą, todėl P. Š. atidavė jam žemes šalia savo namų ūkio valdos (duomenys neskelbtini)., ir kaltinamasis planavo ten sukurti parką, tam jau kelis metus vežasi sėklas iš užsienio, kad butų įvairesni augalai, kūrė bonsus. Tačiau parko auginimui trukdo kurmiai, 2014 metais birželio mėnesį, draugui, kurio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pavardės ir vardo neprisimena, pasiskundė, kad jo jaunus klevus, išdžiovina kurmiai išrausdami klevų šaknis ir jis pasiūlė pažiūrėti internete kaip juos baidyti. Draugas pasiūlė nusipirkti dujinį ginklą ir iš jo jį nusipirko. Tokiu būdu pradėjo gaudyti kurmius, jis šaudavo į kurmio išraustą urvelį ir po šūvio pagaudavo kurmį, taip su tuo ginklu pagavo 4 kurmius. Jo draugas nusipirkęs šį ginklą buvo be dokumentų, todėl ir jis jo neregistravo policijoje. Pas jį ginklas buvo padėtas kieme, ten stovinčio suolo stalčiuje, kartu su kitais ūkio daiktais. Apie tai kad ir P. Š. turi šaunamąjį ginklą – nežinojo. P. Š. žmona L., kuri byloje pripažinta nukentėjusiąją, labai problematiškas žmogus, tokia buvo ir jos jau mirusi motina O. M.. L. prieš kelis metus sužinojo, kad Povilas atidavė D. J. šalia jų sklypo esančią žemę, ir pasakė, kad ji to nepaliks, prasidėjo konfliktai buvo tiek su ja, tiek vėliau retkarčiais su jos motina. Jis būdamas Lietuvoje gyveno ir dirbdavo Šidlauskų namo pirmame aukšte esančiame kambaryje, nes Povilas atidavė jam vieną kambarį gyventi, už jo buvo L. Š. motinos kambarys, įrengtas namo verandoje. 2014 m. liepos 28 d. apie 23.00 val. jis buvo savo kambaryje, buvo vakaras, sėdėjo, žiūrėjo per kompiuterį filmą ir pergyveno dėl L. mamos, kad ji nesusirgtų, nes buvo atidarytos pirmame aukšte durys ir langas jos kambaryje, todėl buvo skersvėjis. Jis baiminosi, kad močiutės neperpūstų ir todėl iš motinos kambario pro jį praeinančiai L. pasakė, kad ši uždarytų jo kambario duris. Ji to nepadarė, tuo metu nuo skersvėjo stipriai užsidarė durys, tada atėjusi L. trenkė jam per pakaušį su kumščiu, jis atsisuko šonu ir ją išstūmė iš kambario. Neigia L. sakęs „eik nachui“, o tik pasakė, kad eitų iš kambario. Pastumpta L. atsitrenkė į lentyną ir pradėjo klykti, sakydama „kaip tu drįsti jos namuose taip elgtis“ ir pan. Jis ją nustūmė tik todėl, kad ji daugiau netrankytų jam, nes jis negalėjo sėdėti kaip avinas, kada jį tranko. Jis buvo nusisukęs, todėl nematė kaip L. prie jo priėjo. Konfliktas prasidėjo kambaryje, jis ją nustūmė, po to jis nuėjo uždaryti kambario duris, ji neleido, tolimesnis konfliktas tarp jų jau vyko tarpduryje. Jis daugiau jos nestūmė, ją nustūmė tik kartą nuo savęs. Nors medicinos ekspertai nustatė nukentėjusiajai daugiau sužalojimų, jis mano, kad mėlynių nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati. Jis po šio konflikto iš Šidlauskų namų išvyko maždaug po savaitės, nors plicija buvo įpareigojusi jam ten negyventi. Jis po šio įvykio nepastebėjo nukentėjusiosios gyvenime pokyčių, kad jai būtų buvusi depresija, negalėtų bendrauti, ji po to dar bendravo su juo, kartą iš policijos važiavo vienoje mašinoje. Jis nežino, ar ji lankėsi pas gydytojus. Jis dėl šio įvykio nesikreipė niekur, nes manė, kad šeimos problemas reikia spręsti šeimoje. Čia buvo šeimyninis nesusipratimas. Jeigu būtų žinojęs kas atsitiks, tai taip nebūtų daręs L.. nes užsienyje yra taip – kas pirmas trenkia, tas ir kaltas. Nukentėjusiosios pareikštas ieškinys jam yra juokingas, jos prašymą priteisti iš jo pinigų vertina blogai, yra, kad viena ranka duoda (žmonos patėvis P.), o kita (L.) nori atimti, nes jai šeima yra tik jos dukros, o Povilo vaikai ne šeima. Kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamą veiką ir smurtavęs prieš L. motiną O. M., jis anksčiau jokių problemų su O.neturėjo, kartą jis paklausė jos, kodėl su savo anūkėm nebendrauji, o ji pasakė, kad „jos kalės, nes tai su vienu, tai su kitu, vaikų prisidarė“. J. pasakė, kad vis tiek turi palaikyti santykius su jomis. Kartą atėjusi Povilo dukra Saulė pradėjo bendrauti su O., jis išgirdo, kad kalba apie jį ir dergia jį, kad jis mieste turi pupyčių, todėl negrįžta namo. Tada J. pasakė O., kad jos į jo gyvenimą nesikštų. 2014 m. liepos mėnesį, datos neprisimena, jis buvo vakare namuose, namie buvo skersvėjis, jis nespėjo durų uždaryti, pats vėjas duris užtrenkė, todėl galimai kambaryje ėjusi O. M. parkrito ant grindų. Jis išgirdo, kaip O. kviečia dukrą, sakydama „L., L.“. Tada jis užlipo į antrą aukštą ir pakvietė L. pas motiną, nors ji jau miegojo. Atėjo L. ir prasidėjo jos rėkavimai O. kambaryje. Tada ji atėjo pas jį į kambarį ir paklausė kodėl jis mušė O.. Jis pasakė, kad nemušė O., tada ji jam pasakė, kad jos motinai marazmas ar ji prisisapnavo, L. tą kartą jo nekaltino, kad jis būtų smurtavęs prieš O.. Pati nukentėjusioji L. sudarydavo namuose psichologinį stresą visiems, jos mama O. M. dukros buvo labai blogai prižiūrima, kambaryje kvapas buvo labai baisus. (t. 2, b.l. 9-11, 22).

Kaltinamasis P. Š. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad tarnavo tarybinėje armijoje, kai prasidėjo Lietuvoje perversmas ėjo savanoriu ir buvo paskirtas savanorių būrio vadu 1992-1994 m. Vėliau po tarnybos jam siūlė pasilikti, tačiau pasakė, kad du metus atidavė rusams, du – Lietuvai ir išėjo. Savanoriams mokėjo mažai, o turėjo šeimą ir reikėjo išlaikyti ją. Tarnaudamas turėjo automatą, nes manė, kad buvo grėsmė jam, jis niekam grėsmės nekėlė. Po popiežiaus vizito Lietuvoje gavo medalį už jo apsaugą, o jo draugai, jų anketinių duomenų neprisimena, jį apdovanojo kuopos ginklu, kurį rado policija, tai buvo juoko forma. Jis tą ginklą kažkur padėjo, galvojo, kad jo jau nebėra. Suprato, kad gautas šaunamasis ginklas buvo perdirbtas, žinojo, kad jį laikyti draudžiama, bet neperdavė policijai ir laikė tik dėl prisiminimo. Suprato, kad laikė be leidimo, jis yra stabilios psichikos ir mano, kad ir dabar gautų leidimą ginklui. Prisipažįsta, kad neteisėtai namuose turėjo ginklą, tačiau jis buvo paslėptas ir nežinojo kur jis buvo. Poelgį vertina neigiamai. Po 2014-07-28 konflikto tarp jo žmonos ir J. jis net nežinojo kur ginklas yra, nes jis buvo katilinėje, jo buvimo vietą matyt žinojo žmona, todėl iki atvykstant policijai, L. paslėpė ginklą į kitą vietą ir jį pati po to atidavė policija. Ikiteisminio tyrimo metu jis neprisipažino dėl ginklo, nes nežinojo, kur jis buvo. Kartą jis iš darbo norėjo važiuoti su autobusu, tačiau jį sulaikė policija ir ėmė klausinėti apie ginklą, jis pasakė, kad ginklo neturi, nes nežinojo, kur ginklas yra paslėptas. Pradžioje jis policijai pasakė, kad žmonos policijai perduotas ginklas yra ne jo, kad jis neslėpė ginklo, vėliau prisipažino, savo elgesį dėl neteisėto ginklo laikymo vertina kritiškai, gailisi, nori, kad teismas nutrauktų prieš jį bylą pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojui giminaičiui Ž. G..

P. Š. apie D. J. ir jo žmonos 2014-07-28 konfliktą sužino iš D. ir L. skirtingų pasakojimų, jis pats įvykio nematė, tik išgirdęs triukšmą atėjo į pirmą aukštą ir prie metalinių laiptų juos išskyrė, apibarė, pasiėmė žmoną ir ją nuramino pardedęs į antrą aukštą. Jis jų konfliktą tik girdėjo, nes nemiegojo, buvo namo 2-ame aukšte, savo miegamajame. Jam L. po to sakė, kad D. ją pastūmė, ir ji atsitrenkė į laiptus, rodė, kad buvo susitrenkusi ranką, tačiau mėlynių nebuvo tokių didelių kaip ji teisme pasakojo. Po to bandė juos taikyti, prieš porą savaičių suvedęs į krūvą ir jie sutiko taikytis ir manė, kad bus gerai. L. sakė D., kad sutinka atleisti, bet turi moralinę žalą atlyginti. Jis pasakė L., kad ji pinigus iš jo dukros šeimos atima, ir neleis jai to daryti. Tą kartą jis laiptais žemyn nusileido nes buvo triukšmas. Jis apibarė abu ir nusivedė L. į miegamąjį. L. stovėjo prie laiptų. Jis garsiais ir kategoriškais žodžiais ramino dalyvius. D. buvo darbo kambaryje. Durys nebuvo uždarytos. L. su D. nebendravo, nes jis neleido. Jis nepamena ką L. pasakė kitą dieną po smurto, kai jis norėjo L. ir D. sutaikyti. Neprisimena ką pasakė L.. Jis, kai pamatė žmoną ir D. konflikto metu sužalojimų nematė, ji skundėsi, kad jai skaudėjo ranką, bet į tokius sužalojimus nekreipė dėmesio. Sužalojimų ant veido nebuvo. Neprisimena ar L. eidama miegoti šaldė ranką ledukais, tačiau dejavo. Jis su L. gyvena apie 10 metų, nes visada eina į kompromisą. Jie pasistatė namą savo jėgomis, galvojo ramiai ir gražiai senatvėje gyventi. Konfliktai prasidėjo paskutiniu metu, jis D. J. pažįsta 15 metų, su jo sutaria gerai. Negali įvardinti dėl ko buvo įtempti nervai L., mano kad tuo metu ir įvyko šis konfliktas tarp L. ir D.. Jo uošvienė O. M. buvo konfliktiška, niekuo nesiskiria ir L. bei jos dukros, jam uošvienė yra daug ką netiesos pasakiusi, jis nekreipdavo dėmesio, ji gyveno namuose tik jo dėka, nes L. O. M. norėjo motiuną išvežti į senelių namus, o jis pasakė L., kad „tu esi dukra ir prižiūrėti ją turi“, jai įrengė pirmame aukšte verandoje kambarį, jis parūpino jai ortopedinę lovą, kad ji lengviau atsikeltų. Jis D. J. konflikto su O. nematė, jis uošvienės parodymus vertina kritiškai, nes logiškai, jei D. būtų norėjęs ją sumušti, tai būtų pastūmęs, ir po to jis nebūtų kvietęs jos dukters L.. Tuo metu O., dėl silpnos sveikatos, sunkiai vaikščiojo, net ir vėjo pūstelėjimo būtų užtekę, kad ji pargriūtų. Jos kaltinimai D. buvo tik senatvinis marazmas. Jis nenorėdavo gilintis į Liucijos šeimos problemas, nes jos šeimoje konfliktai tai yra įprasta, todėl pats stengėsi tik išskirti atsiradusius konfliktus. Žinojo, kad D. J. turi ginklą, bet jis buvo dujinis ir juo kurmius gąsdino. Žinojo, kad dujinis, nes čiupinėjo. Jis negirdėjo, kad D. kam nors būtų grasinęs ginklu. D. ginklas buvo oriniais šoviniais šaudomas, o jo perdarytas šaudyti 9 kalibro koviniais šoviniais. (t. 2, b.l. 7-9, 11).

Nukentėjusioji L. Š. teisme parodė, kad Povilas yra jos vyras, o D. J. yra podukros sugyventinis. Jis jai ne giminė. Jie gyvena Kauno rajone, nuosavame name. Jis jau apie 6-7 metus atvažinėja į Lietuvą ir dirba jos vyro žemėje, sodina įvairius augalus ir daro eksperimentus. D. J. gyvena pas juos, kartas nuo karto važiuoja pas savo mamą, bet didelę laiko dalį praleidžia pas juos darbo kambaryje, tai kelia įtampa dėl svetimo žmogaus gyvenimo jų namuose, nes tas D. pabuvimas pas juos yra kaip įnamio. J. 2014-07-28 apie 23 val. sėdėjo darbo kambaryje prie kompiuterio, ji pro darbo kambarį ėjo į žiemos kambarį, kur būdavo jos motina O., tvarkė mamos daiktus. Mamai buvo 82 metai.O. M., buvo ligonė, 2014-12-31 ji mirė dėl ligos ir emocinių dalykų po konflikto su D.. Tą vakarą ji vaikščiojo pro D. keletą kartų, nešė daiktus ir todėl kaskartą durų į motinos kambarį neuždarydavo. D. jai piktai pasakė, kad uždarytų duris, ji jam atsakė, kad kada baigs tvarkyti kambarį, tada ir uždarys, nes tai jos namai, o ne įnamio. Jai praėjus jis kaskart privažiuodavo prie durų su darbo kėde ir tyčia uždarydavo duris, nes matyt jam smirdėjo iš mamos kambario. Kada ji vėl ėjo ir paliko atidarytas duris, tada jis trenkė durimistaip stipriai, kad net namas sudrebėjo. Ji jam pasakė, kad netrankytų durų, nes yra senas žmogus namie. Jis tada jai pasakė „eik nachui“, ji patikslino, ką jis jai pasakė, o jis pakartojo „eik nachui“ ir papūtė jai į veidą. Tada ji jam atbula ranka nestipriai trenkė per veidą, nes jis ją kaip moterį įžeidė, nes ją pasiuntė ten.., ji moteris, už jį amžiumi vyresnė. Jis be to tik svečias yra jų namuose. Jų namuose nėra jo nuosavybės nei namuose.Be to įžeidimo esmė tame, kad jis ją pažemino ir kaip žmogų, ir kaip moterį. Jis pašoko ir ji pamatė, kad jis piktas ir puls, tada išbėgo iš kambario, uždarė duris, o jis ją pasivijo – atplėšė duris dešine ranka ir kaire trenkė jai į veidą, po to dešine ranka vėl jai trenkė. Po to jis ją mušė prie laiptų, kurie yra metaliniai ir sukti, ji susimušė alkūnę į metalinius laiptus, nes jis ją pastūmė. Tuo metu nusileido vyras laiptais iš miegamojo, ir rado juos susikibusius, tada D. ją paleido ir grįžo į kambarį, vėl sėdo prie kompiuterio. Užvesta į megamąjį ji viską papasakojo vyrui, jis ją ramino, ji pasiėmė ledų, šaldė sumuštas vietas, vėliau nuėjo gulti. D. J. jai smūgiavo delnu, o į galvą – kumščiu. Smūgiai buvo stiprūs. Labiausiai skaudėjo ranką, buvo pasidaryti abdukciją, tačiau ekspertai jai pasakė atvykti po kelių dienų, kada bus matyti mėlynės ant veido, nes ant rankos iš karto matėsi. Tada nuvyko po kelių dienų ir ekspertai apžiūrėjo. D. jai trenkė su kumščiu, į ranką, ji jai ištino, po to net pamėlo ranka. D. dar smogė kairiu kumščiu į dešinį skruostą, po to dešiniu kumščiu smogė į galvą, tempė už plaukų, vėliau pastūmė ir ji užsigavo ranką. 2015-02-13, pavasarį kreipėsi pagalbos pas psichologą neprisimena. Jai tada buvo blogai, nerimas, nes pirmą kartą pajuto kas yra stresas. Kai juos pakvietė pas tyrėją ir koridoriuje reikėjo laukti, tada pajuto psichologinį diskomfortą, nes buvo abu viename kabinete. Jai pasakė kreiptis dėl psichologinės pagalbos. Kreipėsi nes jai reikėjo jos. Palaiko savo ieškinį, nes dėl sumušimo ir pergyvenimų jai ieškinyje nurodyta padaryta neturtinė žala.

Jos motina O. M. pasakojo, kad D. smurtavo prieš ją. Pasakojo tada, kada Šidlauskaitė atvyko mėnesio pradžioje, o konfliktas kilo apie liepos vidurį, po to kai tariamai apšmeižė D.. Jis jai pasakė, L. tave mama šaukia ir kai ji nuėjo rado savo mamą gulinčią ant grindų savo kambaryje. Kai mama pargriūdavo jai labai sudėtinga būdavo atsikelti, todėl ji atsikelti negalėjo. Jai mama sakė, kad D. ją pargriovė, pasakojo, kad buvo taip, kad mama atidariusi duris sako „čia tu vaikeli“, jis jai sako „uždaryk duris šliundra“, tada mama uždarė duris ir kelis žingsnius nuėjo, bet tada jis priėjo ir atidarė duris bei pastūmė mamą ir ji nugriuvo bei užsigavo kairį petį. Po to gyvenimas pasikeitė kardinaliai, tarp jų yra trintis, ji tą kartą radusi mamą gulinčią, norėjo mama patikėti, tačiau nenorėjo konfliktų, ir todėl D. pasakė, kad juo tiki. Tačiau jis dar labiau užvirė, bet vėliau ji pati gavo nuo D., dėl to kreipėsi į policiją. Kai jos motina pasakė A. apie D. pupytes, D. reakcija buvo labai audringa, jis buvo agresyviai nusiteikęs jos mamos atžvilgiu, buvo susinervinęs. Grasino, nes buvo atvažiavusi A., J. sugyventinė, ir mama jaii pasakė, kad jos vyras D. išvažiuos pas pupytes į Vilnių, turi pupyčių. Ji mano, kad A.nieko nežinojo apie tai, kad D. turi kitų draugių. Tarp Š. ir mamos turbūt nekilo konfliktas, nes ji sureagavo ramiai, tačiau D. labai įsiuto ir užpyko ant mamos. Ji mano, kad jos mama tikrai nemelavo, kai jai pasakojo, kad D. ją pastūmė, ji dėl to griuvo, nes jai buvo įdėtas dirbtinis protezas, todėl sunkiai vaikščiojo. Kelių dienų laikotarpyje po jos sumušimo jai mama dar papasakojo, kad D. pagrasino jai pasmaugti arba nušauti, ji išsigando, mano, kad jos motina negalėjo prifantazuoti, nes ji jų namuose šautuvų nėra mačiusi.

L. Š. žinojo, kad D. turi ginklą, nes jį laikė kieme terasos suole, ji pati nieko nenusimano apie ginklus. Ji 31 dieną kreipėsi į policijos PK, bijodama kad D. ko nepadarytų, nes ne tik mamai grasino, bet ir ją pačią sumušė. Atvykusi policija rado ginklą. Tai pamatęs kratos metu dalyvavęs D. visokiais gestais jai rodė, kad ji kentės, policijai jis pripažino, kad buvo rastas jo ginklas. Nukentėjusioji žinojo, kad ir jos vyras turi neteisėtai ginklą. Jis prie jos nešaudė, nežino, ar vyras ginklu naudojosi kada nors. Žinojo, kur vyras laiko ginklą, todėl jį paslėpė į kitą vietą kol atvyks policija. Po 2014-07-28 D. gyvena kartu jų namuose, nors vėliau tyrėja jai sakė, kad jam buvo paskirta kardomoji, kad jis negalėjo gyventi su jais. Ji tyrėjai pasakė, kad jis gyvena toliau. Jų akistata buvo rugpjūčio mėn., o D. tik spalio mėn. išėjo iš jų namų, kada Povilas parūpino jam vagonėlį. Dabar jo ji nebijo, stengiasi jo vengti, po įvykio jautė diskomfortą. Ji dirba Kazio Griniaus progimnazijoje, sumušta turėjo eiti į darbą, ji pavaduotoja ūkiui ir jai priklauso atostogos 1 mėn., kada kitiems mokytojams 2,5 mėn. Palaiko ieškinį, pagrindiniai motyvai, kad psichologiškai jaučiasi nestabiliai, blogai miega, sunku bendrauti su bendradarbiais, buvo fizinis skausmas, ir gana ilgai skaudėjo ranką, ir dabar jaučia. Tai turi jai įtakos bendravimui su kitais asmenimis, jaučia nervinę įtampą. Dabar su Povilu jie dar vyras ir žmona, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Konfliktas iš dalies prasidėjo dėl šmeižto, nes paaštrėjo jų santykiai, diskomfortas buvo, kada pašalinis asmuo pradėjo gyventi pas juos. Jei dukra būtų ištekėjusi ir turėtų anūkę, anūkės tėtį laikytų šeimos nariu, tačiau D. nėra jos šeima. Vyro šautuvą paslėpė tą pačią dieną, kada ji nuvažiavusi į policiją. Važiavo į policiją parašyti pareiškimą ir bijodama vyro ūmaus būdo, nes nuo jo smrto yra anksčiau nukentėjusi, paslėpė katilinėje jo ginklą, kad atvykusi policija tikrai jį rastų. Nenori kalbėti apie savo vyrą dabar, ką pasakė jis, tai yra jo problema, kada reikės skirtis, tai pasakys apie vyrą teisme. Su šaunamaisiais ginklais jai susidurti neteko. Šovinius anksčiau namuose matė padėtus, nežino, kurio ginklo ar jos vyro ar D. J. .(t. 2, b.l.4-7, 9, 22).

Iš 2014-09-17 vykusio akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusios L. Š. ir kaltinamojo D. J. metu, nukentėjusioji L. Š. parodė, kad konflikto metu D. J. trenkė jai į veidą, griebė už plaukų ir stūmė ją į laiptų konstrukciją. Kaltinamasis D. J. parodė, kad L. Š. nemušė. Kai įvyko kivirčas tarp jo ir L., jis sėdėjo prie kompiuterio, nugara į ją. Jinai trenkė jam per galvą, jis sėdėdamas atsisuko į ją ir nustūmė ją, kad daugiau nesitrankytų. Daugiau jai nieko nedarė. Nukentėjusioji L. Š. patvirtino savo parodymus. Be to, parodė, kad prieš įvykstant konfliktui, ji paprašė D. J., kad jisai netrankytų durų. Jis pasakė jai: „eik nachui“. Tada ji pasakė jam tokių žodžių nekartoti, tada jis vėl tą patį pakartojo. Įžeista ji sudavė jam per veidą, toks buvo jos atsakymas į žodinį jo įžeidimą, ji nuėjo, po to jisai šoko nuo kėdės ir puolė ją vytis, ji bėgo pro duris ir norėjo jas uždaryti, tačiau kaltinamasis atplėšė duris ir ją sumušė, pastūmė į metalinių laiptų konstrukciją. (t. 1, b.l.47-48).

Iš specialisto apklausos protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1875/14(02) – išvados trečiame punkte nurodydamas, kad L. Š. kraujosruva padaryta dešiname dilbyje techniškai suklydo. Ekspertas G.A.Chaker pakoregavo išvados trečią punktą, išdėstydamas jį sekančiai: sužalojimai galėjo būti padaryti trijų (ar daugiau) kontaktų: vienas į dešinio skruosto sritį, padarant kraujosruvą; vienas - į kairio dilbio vidinį paviršių, padarant kraujosruvą; vienas - į kairės plaštakos nugarinį paviršių, padarant kraujosruvą (t. 1, b.l.44).

Teisme ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad specialisto išvadoje mato, kad L. Š. buvo atvykusi į skyrių ir buvo apžiūrėta, pagrindas – tyrėjo S. B. užduotis atlikti jos kūno tyrimą. Ji buvo apžiūrėta 2014-07-31 dieną ir atsakyta į klausimus. Turi nuotraukas ir gali pateikti teismui. Metalinių laiptų konstrukcija yra kietas bukas daiktas ir taip buvo padaryti kūno sužalojimai - kietu buku daiktu, sužalojimai galėjo būti padaryti kai daiktas atsitrenkia į kūną ir kai kūnas atsimuša į daiktą. Ekspertu dirba nuo 2001 metų. Sužalojimus galima padaryti ir kūnui atsitrenkus į kietą buką daiktą ir daiktui atsitrenkus į kūną. Sužalojimai galėjo būti padaryti sužalojimo padarymo laiku. Galėjo būti taip, kad pati susižalojo po dešine akimi. Kraujosrūva yra kraujagyslės plyšimas su kraujo išsiliejimais į aplinkinius audinius veikiant smūgiui, kadangi skruostas yra prie pat odos, tai nereikia didelės jėgos, kad atsirastų kraujosrūva, t.y. plyštų kraujagyslė. Sužalojimų požymiai kartais atsiranda iš karto, kartais po kurio laiko, nes žmonės naudoja šaltį. Priklauso nuo vartojamų vaistų, lyties, kūno struktūros. Skausmas priklauso nuo įvairių faktorių ir kiekvienas asmuo skausmą suvokia skirtingai. Pavyzdžiui ateina asmuo ir sako, kad pas mane daugiau nėra sužalojimų, tai paprašius nusirengti – matosi kraujosruvas. Teismo ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad buvo padaryta klaida, pažiūrėjęs į nuotraukas pamatė, kad buvo padaręs klaidą dėl lokalizacijos, parodė, kad yra kraujosruvos (t. 2, b.l. 21-22).

Liudytoja O. P. teisme parodė, kad dirba Kauno r. PK kriminalinės policijos skyriuje. Nukentėjusiosios O. M. apklausą kažkiek atsimena, nes jau nemažai laiko praėjo. Ji apklausdama liudytojus visada rašo pažodžiui ką sako liudytojas, kada yra neaiškios aplinkybės, tada užduoda patikslinančius klausimus. Ką kalbėjo, ką pasakojo O. M. ji tą rašė. Kitų tyrėjų byloje užrašytus parodymus turėjo ir žinojo.Ji logiškai dėstė savo mintis, aiškiai, pasakojo nuosekliai apie įvykį. Vieną kartą bendravo su O. M.. Jai asmeniškai nekilo abejonių dėl O. M. psichinės būsenos. Jos parodymai atitiko kitų liudytojų parodymus. Apklausinėjo ir D. J., jis neigė sužalojęs O. M.. (t. 2, b.l. 19-20, 43).

Iš 2014-09-26 Specialisto išvados Nr.20-4-IS1-1268 matyti, kad tirti pateikti revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Lygiavamzdis .380 (9 mm) kalibro revolveris MAUSER L100 yra Vokietijos pramoninės gamybos. Revolveris šaudyti tinkamas. Revolveris MAUSER L100 skirtas šaudyti .380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo revolveriniais garsiniais (signaliniais) šoviniais. Revolveris taip pat gali šaudyti ir dujiniais to kalibro revolveriniais šoviniais. Tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys. Tai pramoninės gamybos .380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo revolveriniai šoviniai, pramoniniu būdu užtaisyti garsiniu užtaisu (6 vnt.) ir pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai (7 vnt.). Šoviniai šaudyti tinkami. Centrinio įskėlimo .380 (9 mm) kalibro šoviniai skirti šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų - pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo revolverių, šaudančių garsiniais ir dujiniais šoviniais. Šiais šoviniais galima šaudyti iš revolverio MAUSER L100. Žiedinio įskėlimo 5,6 mm kalibro šoviniai skirti šaudyti iš 5,6 mm kalibro žiedimo skėlimo graižtvinių B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų (pistoletų, revolverių, šautuvų). Tirti pateikta tūtelė yra šaudmens dalis. Tai pramoninės gamybos .380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo revolverinio šovinio, pramoniniu būdu užtaisyto garsiniu užtaisu, tūtelė. Ji šauta tirti pateiktame arba tokio pat kalibro revolveryje (t. 1, b.l. 33-36).

Iš 2014-07-31 kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą Kauno raj., Zapyškio sen, Vilemų k., gyvenamajame name, katilinės patalpoje, apatiniame aukšte, spintelės stalčiuje, rastas ir paimtas daiktas panašus į pistoletą ant kurio korpuso yra Nr. 875566, šonai ir rankena dengta rudu plastiku, šalia rasta melsva dėžutė, kurioje 7 vnt. pilkos spalvos šovinių, ant gilzės yra užrašas ,,V“. (t. 1, b.l. 23-24).

Laiduotojas Ž. G. teisme parodė, kad yra keturių įmonių akcininkas, savininkas, užsiimu individualia veikla. Jis mano, kad gali būti pavyzdžiu kitam asmeniui. Jis morališkai pajėgus būti laiduotoju. Jis yra baustas administracine tvarka už kelių taisyklių pažeidimus, baudas yra susimokėjęs. (t. 2, b.l. 11, 22).