- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- 2K-269/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vytautas Greičius (pran.), Vytautas Piesliakas
- Nuteistasis
- A. S., ir T
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutarties.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas A. S. atidėtas vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: įpareigotas per šešis mėnesius išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu nuteistas ir T. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio bylos tyrimo metu nenustatyta, Marijampolėje, kaip dovaną iš draugo T. V. įsigijęs revolverį „ME 38 Compact G Nr. 011268“, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie „D“ kategorijos šaunamųjų ginklų, neturėdamas leidimo iš T. V. įsigijo penkis savadarbius šaudmenis, šiuos savadarbius šaudmenis neturėdamas leidimo iki 2007 m. vasaros, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikė automobilyje „Audi 100“. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. vasarą, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Marijampolėje, neturėdamas leidimo, iš penkių guminių šratų ir penkių garsinių šovinių pagamino penkis savadarbius šaudmenis: du iš jų neturėdamas leidimo iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikė automobilyje „Audi 100“, likusius tris savadarbius šaudmenis, neturėdamas leidimo, taip pat laikė automobilyje „Audi 100“ iki 2007 m. spalio 25 d., 14 val.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti, jį išteisinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius tvirtina, kad teismai neteisingai interpretavo savadarbio šaudmens sampratą. Teismų praktika dėl šaudmenų gaminimo nesuformuota. Anot kasatoriaus savadarbiu šaudmeniu turi būti laikoma visų ar keleto dalių visuma, su kuria galima šaudyti iš šaunamųjų ginklų, o ne atskiros dalys. Jo byloje šios visumos nėra, yra tik du leidžiami įsigyti daiktai – garsinis sviedinys be sviedinio ir guminis šratas. Kartu sudėti garsinį šovinį ir guminį šratą į revolverio būgnelį nėra neteisėtas veiksmas, nei garsiniams šoviniams, nei guminiams šratams įsigyti nereikalingas leidimas (tokio leidimo nenurodė ir teismai), jie parduodami kiekvienam besikreipiančiam asmeniui, sulaukusiam pilnametystės kiekvienoje ginklų parduotuvėje.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek kasatorius, tiek T. V. teisiamajame posėdyje buvo parodę, kad pirkti garsinius šovinius ir guminius šratus bei sudėti juos kartu revolverio būgnelyje nurodė būtent A. K. Pirmosios instancijos teismas suabejojo, kad taip pasakė A. K., nes pardavėjas turi daugiau specialių žinių apie minėto ginklo naudojimą ir jame naudojamus šovinius. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punkto nuostatas, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, pardavėjas A. K. nurodė, kad jam nėra žinoma, t. y. jam nebuvo suteikta tokia informacija, kur ir kokiu tikslu naudojami guminiai šratai ir, kad jų kartu naudoti su garsiniais šoviniais negalima. Dėl to jis ir galėjo nurodyt, nežinodamas, kokia gali būti iššaunamo guminio šrato kinetinė energija pirkėjams naudojant guminius šratus kartu su garsiniu šoviniu. Apeliacinės instancijos teismas A. K. parodymų netyrė ir nevertino. Be to, nei vienas iš teismų netyrė ir nevertino liudytojų parodymų dėl iššautos guminės kulkos kinetinės energijos. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodyta, kad „D“ kategorijos šaunamieji ginklai tinka šaudyti šoviniais ar guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija neviršija 7,5 J. Nei vienas iš liudytojų, nei specialistas ar pardavėjas nenurodė, kaip perkant šaudmenį sužinoti, kad guminės kulkos kinetinė energija viršija 7,5 J.
Teismai netyrė ir nevertino 2007 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje pateiktų duomenų. Šioje išvadoje nurodyta, kad 1 m atstumu nuo vamzdžio laibgalio išmatuoti sviedinių (šratų) greičiai: 366,7 m/s, 408,2 m/s, 382 m/s ir nustatyta, kad sviedinių kinetinė energija yra 26,9 J, 33,3 J, 30,7 J. Mažai tikėtina, kad guminio šrato greičiai gali būti tokie, nes visų lygiavamzdžių šautuvų ir kai kurių graižtvinių šautuvų kulkos greitis vamzdžio laibagalyje yra mažesnis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo liudytojo L. J. parodymus. Liudytojas nurodė, kad šaudmuo pagamintas nusižengiant gamybos standartams tampa savadarbiu, bet jis teigė, kad nėra savadarbis šaudmuo, kaip šiuo atveju, kai nėra daiktų ir medžiagų visumos, skirtos šūviui iš šaunamojo ginklo atlikti.
Teismai neanalizavo ir neįvertino visų įrodymų, neišdėstė motyvų, kuriais grindė savo išvadas, atmesdami kitus byloje esančius įrodymus, netinkamai įvertino įrodymus (savaip interpretavo liudytojų L. J., V. K. parodymus, nesiaiškino specialisto išvadoje pateiktų duomenų tikrumo dėl šratų greičių vamzdžio laibgalyje). Taip pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Taip pat kasatorius teigia, kad teismai neįvertino šio nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio, o būtent to, kad nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.
Atsiliepimas
Atsiliepime prokuroras prašo atmesti nuteistojo A. S. kasacinį skundą. Prokuroras mano, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog sudėjimas į turėto revolverio būgnelį legaliai įsigytų garsinio šovinio ir guminio šrato kartu, negali būti pripažįstamas savadarbio šaudmens pagaminimu, nei garsinis šovinys, nei guminis šratas nebuvo perdirbami, kiekvienam jų įsigyti leidimo nereikia. Prokuroras teigia, kad teismai pagrįstai nurodė, jog A. S. turėtas revolveris priskiriamas „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir yra skirtas šaudyti garsiniais, dujiniais šoviniais arba šoviniais su guminėmis kulkomis. Prokuroras atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad iš A. S. turėto revolverio šaudyti skirtas šovinys su gumine kulka yra vientisas, o ne susidedantis iš šrato ir šovinio kombinacijos. Dėl to teismai pagrįstai pripažino, kad A. S. užtaisydamas savo ginklą garsinio šovinio ir guminio šrato kombinacija, pakeitė šaudmens charakteristikas. Dėl to šis derinys pagrįstai pripažintas savadarbiu šaudmeniu.
Prokuroras taip pat teigia, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad jo veikoje nėra tyčios, nes jis nežinojo, jog tokiu būdu užtaisyti ginklo negalima, ir, kad toks garsinio šovinio ir guminio šrato derinys pakeičia šaudmens kinetinę energiją. Byloje užfiksuoti paties A. S. parodymai, jog jis žinojo, kad revolverį galima užtaisyti šoviniais su juose esančiomis guminėmis kulkomis, tačiau jie, pasak A. S., yra silpnesni už kasatoriaus naudotą derinį. Analogiškus parodymus apie šūvio stiprumo padidėjimą davė ir kitas nuteistasis T. V. Tai rodo, kad A. S. siekė akivaizdžiai padidinti šaudmens galingumą ir savo veiksmų pavojingumą aiškiai suprato.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai nepagrįstai atmetė kaltinamųjų parodymus, jog taip užtaisyti ginklą patarė pardavėjas A. K. A. K. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme kategoriškai neigė pataręs T. V. tokiu būdu užtaisyti ginklą. Atmestinas ir kasatoriaus motyvas, kad specialisto išvada kelia abejonių. Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas specialistas V. Č., kuris patvirtino savo duotą išvadą. A. S. ir jo gynėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neprašė papildomai aiškintis specialisto išvados pagrįstumo, ar skirti užduotį ar ekspertizę naujam specialistui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį A. S. nuteistas už tai, kad įgijo penkis savadarbius šaudmenis, juos laikė, tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo iš penkių guminių šratų ir penkių garsinių šovinių pagamino penkis savadarbius šaudmenis ir juos laikė. Nuteistasis A. S. kasaciniame skunde teigia, kad sudėjimas į turėto revolverio būgnelį legaliai įsigytų garsinio šovinio ir guminio šrato kartu, negali būti pripažįstamas savadarbio šaudmens pagaminimu, nei garsiniam šoviniui, nei guminiam šratui įsigyti leidimo nereikia.
A. S. turėtas revolveris „ME 38 Compact G“ Nr. 011268 pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (Įstatymo 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 redakcija) priskiriamas „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šaudyti .380 (6 mm) kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija neviršija 7,5 J. Toks šaudmuo pagamintas iš tūtelės, kapsulės ir guminės kulkos. Šiuose šaudmenyse nėra parako, todėl jų kulkos (sviedinio) kinetinė energija neviršija 7,5 J. Iš A. S. paimto revolverio būgnelio kamerose rasti įstatyti trys pramoninės gamybos garsiniai šoviniai (susidedantys iš tūtelės, kapsulės ir parako užtaiso) su prieš juos įdėtais trimis guminiais šratais. Garsinis šovinys ir guminis šratas įstatyti į revolverio būgnelio kamerą specialisto išvadoje įvardytas kaip savadarbis šaudmuo. Iš A. S. paimto revolverio kamerose rasti trys savadarbiai šaudmenys. Specialisto išvadoje nustatyta, kad savadarbių šaudmenų iššautų sviedinių kinetinė energija buvo 26, 9 J, 33,3 J ir 30,7 J, kuri ženkliai viršijo „D“ kategorijos šaudmenų su guminėmis kulkomis nustatytą didžiausią leistiną kinetinės energijos ribą – 7,5 J. Šių savadarbių šaudmenų iššautų sviedinių kinetinę energiją specialistas nustatė atlikęs tyrimus. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai rėmėsi minima specialisto išvada. Didesnė, negu nustatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte, sviedinio kinetinė energija reiškia, kad toks šaudmuo priskiriamas ne „D“ kategorijai, bet „B“ arba „C“ kategorijai, o šių kategorijų šaudmenų įsigijimui, o taip pat ir gaminimui reikalingas leidimas, kurio A. S. neturėjo. Byloje nustatyta, kad A. S. iš T. V. neteisėtai įsigijo penkis savadarbius šaudmenis, taip pat neteisėtai pasigamino tokius pat penkis savadarbius šaudmenis, tinkamus šaudymui. Į revolverio būgnelio kameras įstatydamas penkis pramoninės gamybos garsinius revolverinius šovinius ir 8,2 mm skersmens penkis guminius šratus, tokiu būdu pats neteisėtai pasigamino penkis savadarbius, taip vadinamus neunitarinius šaudmenis. Nustatyta, kad šiuos savadarbius šaudmenis A. S. kurį laiką neteisėtai laikė.
Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad jo veikoje nėra tyčios, nes jis nežinojo, jog tokiu būdu užtaisyti ginklo negalima, ir, kad toks garsinio šovinio ir guminio šrato derinys turi žymiai didesnę kinetinę energiją, kad atseit taip užtaisyti ginklą patarė pardavėjas A. K., tačiau liudytojas A. K. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek akistatos su T. V. metu, tiek teisme neigė pataręs tokiu būdu užtaisyti ginklą. A. S. davė parodymus, jog jis žinojo kad revolverį galima užtaisyti šoviniais su juose esančiomis guminėmis kulkomis. Taip pat žinojo, jog jie silpnesni už jo naudotą garsinio šaudmens ir šrato derinį. A. S. parodymus patvirtino ir T. V.
Pats A. S. ne kartą iš revolverio šaudė pasigamintais savadarbiais šaudmenimis į įvairius taikinius ir pats suvokė, kad tokių savadarbių šovinių iššautų sviedinių kinetinė energija ženkliai didesnė už pramoniniu būdu pagamintų guminių šovinių. A. S. yra pripažinęs, kad T. V. jam padovanojo minimą revolverį su instrukcija bei šaudmenimis. Instrukcijoje nurodyta, kokiais šaudmenimis galima šaudyti iš dovanoto revolverio ir, kad šių šovinių kinetinė energija negali viršyti 7,5 J. Šios aplinkybės rodo, kad A. S. siekė akivaizdžiai padidinti šaudmens galingumą ir savo veiksmų pavojingumą aiškiai suprato.
Teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. S. padarė veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.