Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-217-615/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir J. Ž., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikšto apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apeliantė nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą teismui spręsti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą nesugebėtų atskleisti bylos esmės ir dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.

Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo argumentus iš esmės susijusius su faktiniu aplinkybių neteisingu nustatymu ir netinkamu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, netinkamu aiškinimu ir taikymu civilinio kodekso imperatyvių normų, priimant teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas tokią apeliacinio skundo argumentaciją laiko nepagrįsta ir ją atmeta.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iškilo dėl reikalavimo apmokėti skolą už atliktus namo (namo stogo, elektros skydelių, skydinės, lauko durų pakeitimo ir kt.) remonto darbus ir karšto vandens tiekimo magistralinio vamzdyno, einančių per namo rūsio patalpas, remonto darbus.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokia tariama sutartimi vadovaujantis yra vykdomas administravimas ir ar jis atitinka įstatymo reikalavimus. Bylos medžiaga parodo ir tą nustatė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė UAB „Būsto valda“ yra juridinis asmuo teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste. Butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2012-01-12 priklauso atsakovams (t. 1, b . l. 29-30). 2006-01-25 Kauno miesto Šančių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-3, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012-01-25 Susitarimu Nr. 53-10-47 „Dėl 2006-01-25 Kauno miesto Šančių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-3 pratęsimo“, 2012-12-31 įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, ieškovei pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Šančių seniūnijoje, bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe aukščiau nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo, administravimą (t. 1, b. l. 25-28). Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties (LITEKO duomenys, adm. byla Nr. A492-738/2014), nustatyta daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių teisė vykdyti administravimo veiklą iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.; minėtas įsakymas priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Tačiau CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 str. 2 d., kuri įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d.; iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Bylos medžiaga rodo, jog ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2012-01-12 iki 2014 m. balandžio mėn. Taigi, faktinės bylos aplinkybės bei pateiktas teisinis reglamentavimas, paneigia apeliantės argumentus, jog neišsprendus ginčo dėl 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 teisėtumo (LITEKO duomenys, Kauno apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-251-214/2015), pirmosios instancijos teismas negalėjo laikyti administravimo fakto pagrįstu, nes skolos susidarymo laikotarpiu (o tiksliau – tik nuo 2013-01-01) administratorių teisė vykdyti administravimo veiklą buvo apibrėžta įstatymu.

Apeliacinio skundo turinys leidžia spręsti, kad apeliantė iš esmės neginčija jos pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (C K 4.82 str. 3 d.): ginčas kyla dėl šių išlaidų paskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. CK 4.84 straipsnyje (iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos šio straipsnio 4 dalis, dabar galiojančios redakcijos - 9 d.) įtvirtinta, kad administravimo išlaidas, kurios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimą Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ apima tiek administravimo paslaugą, tiek komunalinių paslaugų teikimą, tiek daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal CK 4.85 straipsnį (iki 2013-01-01 gal red.) sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje), balsuojant savininkų susirinkime (CK 4.85 straipsnio 2 dalis) ar raštu (CK 4.85 straipsnio 5 dalis), priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-231/2013). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir aktualioje CK 4.85 straipsnio1dalies redakcijoje, pagal kurią sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2011-11-23) apibrėžiami gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai (1 punktas). Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (2 punktas). Reglamento 5 punkte nustatyta privalomųjų reikalavimų visuma. Pagal Reglamento 5.1.6 punktą privalomuoju reikalavimu yra energijos taupymas ir šilumos saugojimas [3.4, 3.14]; o pagal to pateis Reglamento 1 priedo 15 punktą, vienas iš būtinųjų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui yra namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymas, vamzdynų ženklinimas ir dažymas, smulkių defektų šalinimas. Bylos medžiaga pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daugumos butų savininkė yra Kauno miesto savivaldybė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovės į bylą pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2012-09-27 raštas patvirtina Kauno miesto savivaldybės pritarimą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbams už preliminarią 4046,19 Lt sumą (t. 1, b. l. 102). Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2013-04-29 raštas patvirtina Kauno miesto savivaldybės pritarimą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų pakeitimo, pašto dėžučių įrengimo bei lubų ir sienų remonto darbų atlikimui (t. 1, b. l. 111). Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2014-01-27 raštas patvirtina Kauno miesto savivaldybės pritarimą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros skydelių, skydinės, šviestuvų keitimo ir judesio daviklių montavimo darbų atlikimui už preliminarią 12965,26 Lt sumą (t. 1, b. l. 105). Taigi, Kauno miesto savivaldybei esant daugumos butų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei, pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį remonto darbų atlikimui užteko Kauno miesto savivaldybės ar jos įgaliotos kitos institucijos raštu išreikšto pritarimo remonto darbams. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė yra davusi sutikimą atlikti remonto darbus namui, kuriame yra ir apeliantei (atsakovams) priklausantis butas, todėl apeliantė taip pat proporcingai savo turimam buto plotui privalo apmokėti su remonto darbais susijusias išlaidas (CK 4.84 str. 9 d.). Remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog nesušaukus butų savininkų susirinkimo buvo padarytas formalaus pobūdžio pažeidimas, nekeičia daugumos butų savininkės vėliau išreikštos valios - pritarimo remonto darbų atlikimui. Tuo tarpu daugiabučio namo karšto vandens tiekimo magistralinių vamzdynų remontas, atliktas 2012-11-28 statinio apžiūros aktu nustačius karšto vandens tiekimo magistralinių vamzdynų, einančių per namo rūsio patalpas, avarinę būklę (pažeisti korozijos, matosi vandens pratekėjimai), yra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Statybos techniniame reglamento STR 1.12.05:2010 5.1.6 punktas, 1 priedo 15 punktas). Pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali jų redakcija, galiojusi nuo 2011-10-19) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavydinių nuostatų reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Vadovaujantis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.1 punktu, administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo teisę priimti sprendimą dėl daugiabučio namo karšto vandens tiekimo magistralinių vamzdynų, einančių per namo rūsio patalpas, remonto atlikimo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog darbai buvo organizuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be gyventojų sutikimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas remonto darbų išlaidas, nepaneigė nei vieno ieškovės pateikto įrodymo apie tokių išlaidų pagrįstumą, jos argumentai šiuo klausimu deklaratyvūs ir patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio. Ieškovė įsiskolinimą dėl daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atliktų remonto darbų grindžia į bylą pateiktais įrodymais: stogo remonto darbų priėmimo aktu, kuriame nurodyta darbų kaina - 3852,80 Lt (t. 1, b. l. 100), pastatų ūkio priežiūros ir elektros darbų aktais, kuriuose nurodyta bendra darbų kaina 12965,26 Lt (t. 1, b. l. 106-108), pastatų ūkio priežiūros aktais, kuriuose nurodyta bendra darbų kaina 7687,15 Lt (t. 1, b. l. 114-116), karšto vandens magistralinio vamzdyno remonto darbais 2736,40 Lt sumai (t. 1, b. l. 118-119). Ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina ieškovės atsiskaitymą su rangovais už atliktus remonto darbus (t. 1, b. l. 149, 151, 154, 156). Ieškovė tiek pateikdama ieškinį, tiek teigdama ir dubliką, aiškiai detalizavo susidariusį atsakovų įsiskolinimą, pateikdama buhalterinius apyvartos žiniaraščius. Tenkinant atsakovų prašymą, ieškovė pateikė rašytinį paaiškinimą ir kitus reikalaujamus įrodymus (atliktų remonto darbų aktus, apžiūros aktus, ieškovės apmokėjimą už atliktus darbus patvirtinančius dokumentus), susijusius su atliktais remonto darbais (t. 1, b. l. 147-158). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apeliantės nurodomą aplinkybę, jog darbai atlikti nekokybiškai (CPK 12, 178 str.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis ieškovės pateiktais apyvartos žiniaraščiais iš kurių matosi, kad skolos yra susidarę nuo 2004 m., o atsakovų nuosavybė ginčo bute pirkimo– pardavimo sutartimi įregistruota tik nuo 2012-01-12, skundžiamame sprendime dėmesys atkreiptas būtent į tai, jog ieškovės pateikti apyvartos žiniaraščiai patvirtina, kad nuo 2012-01-12 iki 2012 m. gruodžio mėn. už administravimo išlaidas atsakovams susidarė 7,28 Lt įsiskolinimas, už eksploatacines išlaidas - 9,60 Lt įsiskolinimas, už lifto eksploataciją - 8,14 Lt įsiskolinimas, už šildymo sistemų aptarnavimą - 16,20 Lt įsiskolinimas, už kaupiamąsias lėšas 48,11 Lt įsiskolinimas, iš viso 89,33 Lt įsiskolinimas (t. 1, b. l. 31-39, 70-78); nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. už administravimo išlaidas buvo priskaičiuoti 69,25 Lt, už eksploatacines išlaidas - 72,00 Lt, už remontą - 312,85 Lt, už šildymo sistemų priežiūrą - 121,50 Lt, už renovaciją - 62,60 Lt, iš viso 638,20 Lt; atsakovams dalį skolos - 61,83 Lt sumokėjus, jų bendras įsiskolinimas sudaro 665,70 Lt (638,20+89,33-61,83) (t. 1, l. 40, 79). Byloje esantis karšto vandens magistralinio vamzdyno remonto Atliktų darbų aktas už 2013 m. balandžio mėnesį ir kad šiuos darbus atliko UAB „Santermita“ (t. 1, b. l. 118-119), nepatvirtina apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atliktas vamzdžių keitimas yra apmokamas iš nuolatinės šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifo sukautų lėšų, tačiau ieškovė dar kartą reikalauja sumokėti už tuos pačius darbus iš atsakovų, proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai, nes jau aptartu teisiniu reglamentavimu, Atliktų darbų akte pateikiamu darbų aprašymu, vandens tiekimo magistralinių vamzdynų remontas nustačius jų avarinę būklę, susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Statybos techniniame reglamento STR 1.12.05:2010 5.1.6 punktas, 1 priedo 15 punktas), kai nuolatinė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra apima cirkuliacinės karšto vandens tiekimo sistemos namo vamzdyno atšakų ir stovų būklės tikrinimą; nuolatinę šilumos punkto darbo parametrų kontrolę ir norminės šildomų patalpų oro ir į patalpas tiekiamo karšto vandens temperatūros užtikrinimą; šilumos punkto patalpos elektros tinklų priežiūrą; atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso veikimo bei jo plombų kontrolę, šilumos apskaitos prietaiso rodmenų nurašymą ir ataskaitos pateikimą ir kt. (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2003 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 47 ir 58 punktai, 1 priedas). Byloje nustatyta, kad ieškovė teikė sąskaitas už komunalines paslaugas ir juose buvo pateikiama komunalinių paslaugų skaičiuotė, arba nuo 2013 m. vasario mėn. – priskaitymus už komunalines paslaugas (t. 1, b. l. 56-62), kuriose yra tiksliai nurodyta už kokius darbus priskaičiuota suma, o atsakovų pateiktos sąskaitų kopijos patvirtina, kad apeliantė šias sąskaitas gavo, tačiau dėl jose pateikiamo paskaičiavimo į ieškove nesikreipė ir sąskaitų išrašymo teisėtumo ji neginčijo. Vertinant ieškovės pateiktą skolų valdymo ataskaitą, kurioje nurodyta tik remonto suma, kartu su apeliantei apmokėjimui pateikiamu priskaitymu už komunalines paslaugas, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nenurodė, už kokius darbus yra priskaitytos sumos. Bylos duomenimis, atsakovė 2015-02-09 pateikė teismui prašymą, kuriuo, kaip pagrįstai konstravo pirmosios instancijos teismas, prašė išreikalauti įvairius itin didelės apimties dokumentus, apklausti liudytojus, arba skirti ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokio prašymo pateikimas praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po atsiliepimo pateikimo ir jo tenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str. 2 d.), o atsakovė savo prašyme nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes, kurias ieškovė nurodė savo ieškinyje bei dublike, galėtų paneigti prašomi išreikalauti įrodymai, todėl 2015-02-10 nutartimi atsakovės procesinio prašymo netenkino (t. 1, b. l. 139-140). Pastebėtina, jog prašyme suformuluoti reikalavimai iš esmės susiję su pastato remonto darbais ir šių darbų organizavimu bei atlikimu, tačiau, kaip jau buvo konstatuota, bylos duomenimis darbai buvo organizuoti iš esmės nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o atliktų remonto darbų aktai, apžiūros aktai, ieškovės apmokėjimą už atliktus darbus patvirtinantys dokumentai, įrodo darbų atlikimą bei ieškovės apmokėjimą už šiuos darbus. Pastebėtina ir tai, kad apeliantė teigdama apeliacinį skundą jame nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas minėtą jos prašymą atmetė nepagrįstai ir CPK 314 straipsnio tvarka tokio prašymo apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį, negali įtakoti jos procesinio elgesio, negali suformuoti vienokių ar kitokių prašymų arba reikalavimų už ginčo šalį. Kitoks teismo vaidmens interpretavimas aiškiai paneigtų civilinių bylų procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovų argumentai, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes nagrinėjamu atveju atsakovai neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat kiti atsakovų atsikritimai į ieškinį, yra nepagrįsti ir negali sudaryti pagrindo netenkinti pagrįstų ieškovės reikalavimų.

Apeliantės priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė 2015-01-28 protokoline nutartimi, o atsižvelgęs į tai, jog pateiktas procesinis dokumentas yra įvardintas priešieškiniu, tačiau nėra reiškiama jokių priešieškinio reikalavimų, o tik prašoma ieškinį atmesti, pateiktą procesinį dokumentą pagrįstai laikė papildomu atsakovės atsiliepimu, kuriame išdėstyti papildomi atsikirtimai į ieškinį ir jį prijungė. Pažymėtina, kad tuo metu (t. y. priešieškinio pateikimo metu) apeliantei antrinės teisinės pagalbos teikimas nebuvo nutrauktas ( t. 1, b. l. 130, 162) ir apeliantė naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato paslaugomis, tačiau iš pateikto priešieškinio turinio nėra pagrindo išvadai, kad juo tikėtinai buvo reiškiami kokie nors savarankiški reikalavimai ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismui teisėtai išsprendė šio procesinio dokumento priėmimo klausimą, o apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė nutarties dėl priešieškinio, neleido tikslinti priešieškinio, taip buvo užkirstas kelias į teisingą ir nešališką teismą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apeliantės argumentas dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susijęs su atsakovams nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, t. y. ne tokiu, kokio tikėjosi apeliantė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, nes atsakovams nebuvo įteiktas pranešimas apie sekantį teismo posėdį, todėl atsakovai į teismo posėdį neatvyko, o teismas negalėjo nagrinėti bylos, kai nedalyvavo kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prieštarauja bylos medžiagai. Pažymėtina, kad nors apeliantė ir nenurodo, į kurį teismo posėdį ji neatvyko, nes apie tai nebuvo tinkamai informuota, tačiau bylos medžiaga leidžia spręsti, kad atsakovai neatvyko į 2015 m. birželio 3 d. teismo posėdį, kuriame buvo baigta nagrinėti civilinė byla (t. 2, b. l. 13-13). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieš tai vykusiuose tesimo posėdžiuose atsakovai dalyvavo. Apie 2015 m. birželio 3 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovai buvo tinkamai informuoti teismo šaukimais, ir iš kaip matyti iš į bylą grąžintų pažymų, atsakovams siųstus šaukimus priėmė pati apeliantė tiek savo asmeniškai, tiek ir sutuoktinio (t. 2, b. l. 11-12, CPK 133 str. 1, 2 d., 117 str., 123 str. 1, 3 d.). Šios aplinkybės neginčijamai rodo, kad atsakovams apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, o jų neatvykimas nebuvo kliūtimi bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 234 str., 246 str. 2 d.).

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimas nespręstinas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteisė po 77,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tiek pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek ir ieškinyje ieškovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 3, 28). Ieškovė byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: ataskaitą už teisines paslaugas Nr. 420 prie 2014-04-23 PVM sąskaitos faktūros ir ataskaitą už teisines paslaugas Nr. 428 prie 2014-05-28 PVM sąskaitos faktūros, 2014-04-24 mokėjimo nurodymus Nr. T896 ir Nr. T901, 2014-05-28 mokėjimo nurodymus Nr. T984 ir Nr. T985 (t. 1, b. l. 6, 7-8, 9, 42, 43, 44). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Skundžiamu sprendimu tenkinus ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovų ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Kitus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nereikšmingus ir dėl jų nepasisako.

Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, tinkamai išnagrinėjęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, apeliacinio skundo argumentais priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Iš apeliantės ieškovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 99,27 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ į. k. 132125543, 99,27 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 27 ct) teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.