Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-309/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-28
Bylos Nr.
2-309/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-309 /2008Procesinio sprendimo kategorija 129.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės N. Š. atstovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarties, kuria išaiškintas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo už akių vykdymas, civilinėje byloje Nr. 2-2009-56/2007.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 13 d. sprendimu už akių ieškovo K. J. ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V. O. (V. O. ) ieškovo naudai 235 000 Lt skolą, 5 700 Lt žyminį mokestį, iš viso 240 700 Lt, bei valstybės naudai 4,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Šalies argumentai

Antstolė N. Š. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo už akių bei Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. L2-3110-647/2007 vykdymo išaiškinimo. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinių sprendimų išaiškinimo, kaip neteismingą apygardos teismui.

Antstolė N. Š. 2008 m. kovo 13 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį bei priimti antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinių sprendimų ir jų vykdymo išaiškinimo. Pareiškėja nurodė, jog prieš vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal teisinę prievolės prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-383/2005, 3K-3-314/2006). Nurodė, jog, esant neaiškiai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkai, antstolis turi kreiptis į procesinį sprendimą išdavusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str. 1 d.). Kadangi 2007 m. birželio 13 d. sprendimą už akių priėmė Vilniaus apygardos teismas, prašymas dėl šio sprendimo išaiškinimo, t.y. iš kokio sutuoktinių turto galima vykdyti skolos išieškojimą, yra teismingas būtent šiam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 19 d. nutartimi patenkino antstolės atskirąjį skundą ir išaiškino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo už akių vykdymą. Teismas nurodė, kad išieškojimas pagal atsakovo V. O. prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į atsakovo V. O. asmeninį turtą, jo nepakankant – iš bendro turto sutuoktinio dalies, nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad, sprendžiant sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal jų prievoles klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti prievolės prigimtį – ar ji yra asmeninė sutuoktinio prievolė, ar bendra sutuoktinių prievolė. Byloje paties ieškovo iniciatyva priimtas sprendimas už akių. Paskolos raštelyje nėra įvardinta nei paskolos paskirtis, nei tikslai. Byloje nėra jokių duomenų, kam paskola buvo naudojama (asmeninėms reikmėms ar šeimos poreikiams tenkinti), todėl teismas padarė išvadą, kad pagrindų, numatytų CK 3.109 straipsnyje, kuriais remiantis galimas išieškojimas iš bendro sutuoktinio turto, byloje nėra. Todėl teismas sprendė, kad išieškojimas pagal atsakovo (skolininko) prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, esant poreikiui, ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Antstolės N. Š. atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nes išaiškino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą už akių ne žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-607/2007);Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad pagrindų, numatytų CK 3.109 straipsnyje, kuriais remiantis galimas išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto, byloje nėra, kadangi, nesant byloje akivaizdžių įrodymų apie prievolės pobūdį, teismas turi skirti teismo posėdį ir aiškintis prievolės pobūdį, išklausydamas visų suinteresuotų šalių ir įvertindamas jų pateiktus įrodymus;Teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl neišaiškino Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. L2-3110-647/2007 vykdymo tvarkos, nors atskirąjį skundą patenkino visiškai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) K. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti antstolės atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Civilinio proceso kodekse yra nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Teismo sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas (278 str. 2 d.). Be to, įstatyme yra nustatyta ir antstolio teisė kreiptis į teismą dėl procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.). Nurodytos proceso teisės normos sudaro vieną visumą. Jos skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. CPK 589 straipsnis yra specialioji teisės norma bendrosios normos, įtvirtintos CPK 278 straipsnyje, atžvilgiu, reglamentuojanti vykdymo proceso metu antstolio teisę prašyti išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-238/2007). CPK 589 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolio prašymą išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi CPK 593 straipsnyje nėra nurodyta teismo posėdžio forma, teismas antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo CPK 278 straipsnio 3 dalies pagrindu turi nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Pirmosios instancijos teismas 2007 m. birželio 13 d. sprendimą už akių išaiškino rašytinio proceso tvarka, neinformavęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą suinteresuotų asmenų, todėl dėl šio civilinio proceso pažeidimo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis naikinama ir antstolės N. Š. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo už akių vykdymo išaiškinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliantė CPK 589 straipsnio pagrindu į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi prašydama išaiškinti ne tik Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo už akių, bet ir Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. L2-3110-647/2007 vykdymą. Kadangi CPK 589 straipsnio 1 straipsnyje nustatyta, kad sprendimo vykdymo tvarką išaiškina teismas, priėmęs procesinį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas pareiškimą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. L2-3110-647/2007 vykdymo tvarkos išaiškinimo turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 str. 1 d. 2 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė antstolės pareiškimą ir dalyje dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. L2-3110-647/2007 vykdymo išaiškinimo (b. l. 12-13), bet jo nenagrinėjo ir nutartyje dėl jo nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas grąžina pirmosios instancijos teismui šį klausimą spręsti iš naujo CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti.

Antstolės N. Š. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo už akių bei Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. L2-3110-647/2007 vykdymo išaiškinimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiKonstantinas GurinasDanutė Milašienė Donatas Šernas