Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-255-553/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-28
Bylos Nr.: 2A-255-553/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-13149-2011-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Atsakovas: P. A. Č., S. K., S. P., A. O.
Ieškovas: S. B.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybė, V. T., Z. T., J. G.-B., E. V., E. S., V. V., V. N., A. P., G. P., A. G., T. K., L. M., M. P.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-255-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13149-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 116.1; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (apeliantų) atsakovų P. A. Č. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje išnagrinėjus ieškovės S. B. ieškinį atsakovams S. P., P. A. Č., S. K. ir A. O. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, V. T., Z. T., J. G.-B., E. V., E. S., V. V., V. N., A. P., G. P., A. G., T. K., L. M. ir M. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė leisti jai be atsakovų sutikimo gauti statinio projektavimo sąlygas, leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitus dokumentus bei atidalinti ieškovei priklausančią 426/1000 dalį pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 426/1000 dalys pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – pastogė), kurias ji nori atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei jas atskyrus, įsirengti gyvenamąsias patalpas. Tam yra reikalingas likusios pastogės dalies bendrasavininkių sutikimas. Visiems minėto gyvenamojo namo bendraturčiams buvo išsiųsti prašymai duoti sutikimą ieškovei atsidalinti jai priklausančią palėpės dalį, kad ieškovė savo lėšomis galėtų rekonstruoti virš savo buto esančią pastogės dalį, lygią 426/1000, kas yra 55,572 kv. m pastogės pagal 2010 m. parengtą, J. Š. ir A. N. patvirtintą planą projektinį pasiūlymą ir įrengtų savo naudai šioje dalyje gyvenamąsias patalpas, bei atidalintų tą pastogės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, o atsiradusius nekilnojamojo turto pakeitimus dėl atidalintos 55,572 kv. m patalpos, įregistruotų savo vardu. Visi pastogės bendrasavininkiai sutiko, išskyrus atsakovus, todėl ieškovei siekiant įgyvendinti savo teises prašoma ją atleisti nuo pareigos gauti atsakovų sutikimą (T. 1, b. l.96-100).

Atsiliepimas

Atsakovė A. O. teigė, kad iki ieškinio pareiškimo momento ieškovė jai nebuvo suteikusi reikalingos informacijos. Šiuo atveju atsakovė neprieštarautų išspręsti kilusį ginčą taikiai, jei ieškovė pasiūlytų rinkos kaina nupirkti iš atsakovės jai priklausančią pastogės dalį (T. 1, b. l.143-145).

Atsakovai A. Č. ir S. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė visų dokumentų, kurių turinys leistų daryti išvadą apie planuojamų statybos darbų apimtį ir jų galimus padarinius bendrajai dalinei nuosavybei. Ieškovės iniciatyva ateityje vykdytini pastogės dalies rekonstrukcijos darbai gali turėti neigiamos įtakos laiptinės gyventojų sveikatai, tai yra, triukšmas, dulkės ir kiti veiksniai. Tokiu būdu būtų pažeisti daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai (T. 1, b. l. 80-84, 150-153). Trečiasis asmuo M. P. palaikė minėtų atsakovų poziciją ir motyvus.

Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nekompetentingai atliekami ieškovės palėpės dalies atskyrimo darbai gali sukelti sunkumų daugiabučio namo laiptinės gyventojams, todėl į tai būtina atsižvelgti priimant teismo sprendimą. Prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (T. 1, b. l. 135).

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad jos sudaryta komisija 2011-09-22 nutarė pritarti ieškovės parengtam prašymui dėl leidimo atsidalinti savo dalį pastogės iš bendrosios dalinės nuosavybės ir statybos darbų atlikimo (T. 1, b. l. 137-140).

Šalies argumentai

Tretieji asmenys E. S., V. N., G. P., L. M. ir V. V. sutiko su ieškiniu, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (T. 1, b. l. 225-226, 270-272).

Trečiasis asmuo E. V. pareiškė, jog tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas taikiai. Pareiškė, jog į teismo posėdį neatvyks (T. 1, b. l. 284).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-09 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir leisti ieškovei S. B. be atsakovų S. P., P. A. Č., S. K. ir A. O. sutikimo gauti ieškovei priklausančių 426/1000 dalių (55,572 kv. m ploto) pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statinio projektavimo sąlygas, leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitus dokumentus, bei atidalinti ieškovei priklausančias 426/1000 dalis (55,572 kv. m ploto) pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pagal 2010 m. parengtą J. Š. ir A. N. patvirtintą planą. Teismas nustatė, kad visi pastogės bendraturčiai, išskyrus atsakovus, yra raštu davę sutikimus dėl pastogės dalies atidalijimo ir jos rekonstrukcijos darbų atlikimo. Bylos duomenimis ieškovės atstovas siuntė atsakovams prašymą dėl sutikimo atidalinti pastogės dalį ir rekonstruoti atidalintą dalį pateikimo, pridėdamas patį sutikimo pavyzdį bei atidalinimo planą. Analogiški dokumentai ieškovės iniciatyva atsakovams buvo išsiųsti ir notarės. Vadinasi, atsakovai buvo informuoti apie rekonstrukcijos darbų pobūdį bei galėjo pasidaryti atitinkamas išvadas. Todėl teismas sprendė, kad atsakovų teiginiai, neva ieškovė jiems nepateikė reikalingų dokumentų sprendimui dėl sutikimo priimti, yra neteisingi. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad kitų sutikimą davusių bendraturčių parašai yra suklastoti, kadangi jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų atsakovai nepateikė. Nenustatęs byloje duomenų, kad ieškovės ketinama atlikti bendro pastogės dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, bei duomenų, kad dėl ieškovės ketinamų vykdyti jai priklausančios pastogės dalies rekonstrukcijos darbų atsakovai ar kiti pastogės bendraturčiai galėtų patirti neigiamų padarinių, teismas sprendė, kad atsakovų atsisakymai duoti sutikimus dėl tokių darbų atlikimo yra nepagrįsti, todėl yra pagrindas leisti ieškovei gauti pastogės rekonstrukcijos darbams reikalingus statybos dokumentus ir be atsakovų sutikimo. Taip pat teismas nustatė, kad šalys taikiai nesusitarė dėl ieškovės dalies pastogėje atidalinimo. Pagal byloje pateiktą atidalinimo planą matyti, kad ieškovė aiškiai apibrėžė norimos atsidalinti pastogės dalies vietą ir plotą, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis atitinka jai priklausančios dalies plotą. Teismas vertino, kad atidalijimas pagal minėto plano duomenis yra galimas natūra be jokios žalos likusios pastogės dalies savininkams, be to, toks atidalinimo būdas netrukdytų kitų pastogės dalių savininkams naudotis jiems priklausančiomis pastogės dalimis. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalines nuosavybės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantai (atsakovai) P. A. Č. ir S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-09 sprendimą ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes atsakovas S. K. ir trečiasis asmuo M. P. yra rusakalbiai, kuriems reikalinga vertėjo pagalba. Nurodo, kad:

1. ieškovė nepatiekė tinkamos informacijos bendraturčiams apie planuojamus palėpėje statybos darbus. Ieškovė nepateikė bendraturčiams rekonstrukcijos plano projekto (schemos), kurioje būtų nurodyti esminiai pertvarkymo duomenys, pakankami bendrasavininkams spręsti, ar jų teisės ir interesai nebus pažeisti. Ieškovės pateiktoje pastogės atidalijimo schemoje tik fragmentiškai pažymėtas ieškovės sukauptas plotas, skirtas gyvenamosioms patalpoms įrengti, tačiau nėra jokio aiškinamojo rašto, nenurodyta, kokios paskirties statinį rengiamasi pastatyti, kokius konkrečius darbus planuojama atlikti palėpėje. Palėpės rekonstravimas neabejotinai pakeistų bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, pablogintų esamą pastato techninę būklę, pažeistų atitinkamus higienos standartus dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos. Specialistų nuomone, tokie darbai yra pavojingi 1961 m. statybos apeliantų namo būklei ir kenksmingi jo gyventojų sveikatai. Projekte ieškovė pasirinko sau palankiausią palėpės vietą ir nenurodė kitiems bendrasavininkams priklausančios pastogės likusių plotų konkrečių vietų išdėstymo, o teismų praktikoje konstatuojama, kad panašiais atvejais yra pažeidžiamas kitų neįrengtos palėpės bendraturčių lygiateisiškumo principas, nes visi turi teisę žinoti, kur jiems nuosavybės teise priklausančios dalys yra pažymėtos plane.

2. teismas nesiaiškino, ar ant pastogės patalpų plano blanko ieškovės surinkti 15-os bendraturčių parašai yra autentiški, o įtraukus šiuos asmenis į bylą trečiaisiais asmenimis, teismas nepripažino jų dalyvavimo būtinu ir nereagavo į jų sistemingą neatvykimą į posėdžius;

3. ieškovė siekia ne realizuoti bendrą teisę į turto dalijimą, o įgyvendinti planą atlikti statybos darbus palėpėje įrengiant gyvenamąsias patalpas, kas pažeistų apeliantų, kaip bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Apeliantai bei kiti pirmosios laiptinės gyventojai, vykdant tokio sudėtingo statinio rekonstrukciją, įžvelgia realų neigiamą poveikį savo sveikatai, kurį gali sukelti šie darbai. Namo pirmoje laiptinėje butus, kaip ir ieškovė turi dar šešios šeimos, iš kurių penkiose gyvena garbaus amžiaus (virš 80 metų) žmonės, kurių dauguma yra neįgalieji ar lovos ligoniai. Todėl nesuprantama, kokiais kriterijais, nežinodamas faktinės namo techninės būklės, laiptinėje gyvenančių asmenų fizinės ir dvasinės būsenos, vadovavosi teismas darydamas išvadą, kad ieškovės vykdytini darbai dar savaime nesudaro pagrindo manyti, jog šie darbai bus atliekami nekompetentingai ar pažeidžiant teisės aktais nustatytas maksimalias triukšmo ar taršos normas, taip pat, kad turės įtakos namo laiptinės gyventojų sveikatai;

4. teismo sprendimas pažeidžia Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnį, nes jo motyvuojamojoje dalyje atsakovų argumentų vertinimui skirtas vos vienas sakinys. Teismas neparodė teismų praktikoje reikalaujamo aktyvumo savo iniciatyva rinkti įrodymus, kai dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Atsakovai prašė teismo pavesti Visuomenės sveikatos centrui atlikti ekspertizę, kuri pateiktų kompetentingą išvadą apie numatomų statybų triukšmo poveikį aplinkinių kaimynų sveikatai. Teismas taip pat nepalaikė atsakovų prašymo informuoti VĮ Registrų centrą dėl Antakalnio g. 49 namo palėpės patalpų nekilnojamojo turto kadastre įrašytų pasenusių, netikslių ir neteisingų duomenų atnaujinimo atliekant matavimų nesudėtingą paskaičiavimą ir padarant atitinkamus įrašus Nekilnojamojo turto registre. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtus šio ginčo sprendimui teisiškai reikšmingus faktus ir nevertino statybos darbų poveikio namo gyventojų sveikatai, todėl apeliantas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus dėl tarptautinių konvencijų ir deklaracijų, Europos Sąjungos direktyvos nuostatų, nacionalinių įstatymų ir teismų praktikos, kur yra išaiškinti žmogaus sveikatai reikšmingi aspektai. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su žmonių sveikatos, t. y. viešo intereso apsauga. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti konkuruojančių konstitucinių vertybių normų prioritetus (žmonių sveikatos apsaugos užtikrinimą) ir atsižvelgti į apeliantų prašymą – sąlyginai apriboti ieškovei nuosavybės teise priklausančioje pastogėje įgytame plote vykdyti planuojamas statybas.

Atsiliepimas

Atsakovė A. O. pateikė atsiliepimą į apeliantų skundą, kuriame nurodė, kad su skundu sutinka. Byloje nėra duomenų, kad bent vienas namo patalpų savininkas duotų sutikimą vykdyti rekonstrukcijos darbus, kuris turi būti patvirtintas notaro. Gyventojai, pasirašė atidalijimo projekte, išreiškė preliminarų pritarimą tik atidalijimui, bet ne rekonstrukcijai. Teismas turėjo išsiaiškinti namo Antakalnio g. 49 Vilniuje gyventojų pozicijas dėl atidalijimo ir rekonstrukcijos, todėl jų dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo būtinas. Ieškovė netinkamai suformulavo savo reikalavimą, kuri turėjo būti pateiktas visiems namo gyventojams. Pažymėjo, kad atsakovė ir kiti namo gyventojai iš esmės neprieštarauja ieškovės patalpų atidalinimui ir rekonstrukcijai, tačiau nori gauti daugiau informacijos apie numatomą atidalinimą. Turėjo būti pateiktas rekonstrukcijos projektas, kuriame būtų nurodyti ne tik techniniai sprendimai, bet ir darbų pradžia bei pabaiga. Teismo teiginys, kad ieškovė per notarą siuntė atsakovams prašymus duoti sutikimą, kuriuose buvo nurodyta reikalinga informacija, neatitinka tikrovės, nes minėtais prašymais ieškovė prašė duoti sutikimą atidalinimui ir rekonstrukcijai, neįvardindama rekonstrukcijos darbų turinio ir terminų.

Trečiasis asmuo M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu sutinka. Teismas neteikė atsakovams reikiamos pagalbos renkant įrodymus, turinčius esminę reikšmę. Teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens, turinčio 50 metų gydytojo stažą, nuomone, kad ieškovės ketinami vykdyti sudėtingi statybos darbai neabejotinai turės poveikį namo pirmoje laiptinėje gyvenančių garbaus amžiaus asmenų sveikatai. Trečiasis asmuo pritaria kitiems apeliantų skundo argumentams, kurie nebekartojami. Nurodė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovė S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu sutinka ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą bei priimti naują arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo išnagrinėti atsakovės atsiliepime išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes dėl galimo neteisingo namo pastogės padalijimo ir, jei būtų nustatyti pažeidimai, priimti sprendimą dėl teisingo namo pastogės dalių perdalijimo ir S. P. parengus jai priklausančio namo pastogės dalies atsidalijimo projektą, patvirtinti jos atidalintą dalį. Atsakovė nurodo, kad sprendimas priimtas neišklausius atsakovę S. P. atstovaujančio asmens A. P. bylos nagrinėjimo metu norimų duoti paaiškinimų, norimų teikti argumentų ir samprotavimų žodžiu apie reikšmingas bylai aplinkybes. Tai patvirtina garso įrašai teismo posėdžių, kuriuose visuose dalyvavo A. P., tačiau jo prašymai būti išklausytam buvo atmesti. Atsakovė S. P. taip pat pažymi, kad sprendimas priimtas neišnagrinėjus bylai reikšmingų aplinkybių dėl ieškovės reikalavimo atidalinti jos prašomo dydžio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. kad namo pastogės dalys bendraturčiams iki šiol nėra atidalintos ir bendraturčiai iki šiol net nesitarė dėl jos atidalinimo būdo. Atsakovė nesutinka su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu. Ieškovės sudarytais sandoriais, kurių pagrindu ji įsigijo papildomą palėpės plotą iš kitų bendraturčių, buvo pažeistos kitų bendraturčių teisės, numatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 ir 4.79 straipsniuose. Ieškovė piktnaudžiavo teise. Sprendimas priimtas neišnagrinėjus bylos dalyvių atsiliepimuose nurodytų aplinkybių dėl minėtų sandorių teisėtumo bei M. K. išduoto statybos leidimo teisėtumo ir tuo pagrindu dar kartą M. K. priskirto palėpės ploto teisėtumo ir planuojamo įėjimo iš bendro naudojimo laiptinės.

Ieškovė S. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė prašymą skundą atmesti kaip nepagrįstą ir ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad:

1. ieškovė siekia realizuoti savo teisę atsidalinti bendrąją nuosavybę. Atsakovus valdo gyvenimiškos emocijos, tačiau ne teisiniai argumentai. Yra suprantamas žmonių noras gyventi ramiai, negirdėti už sienos triukšmo, tačiau visi atsakovų motyvai nesudaro pagrindo ieškinio netenkinti. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti su bendru daiktu įstatymų suteiktą teisę perplanuoti ir rekonstruoti turtą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinkta būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos yra neįgyvendinamos arba padarys neproporcingą žalą jų bendro turto daliai, t. y. žalą likusiai pastogei ir jos naudojimuisi. Tokiais įrodymais gali būti specialistų išvados, kiti patikimi duomenys ir argumentai, kurie patvirtina, jog namo dalies rekonstrukcija pažeis teisės aktus, pablogės namo techninė būklė. Jokių panašių įrodymų, apart atsakovų subjektyvaus nenoro leisti ieškovei įrengti pastogę byloje, nėra. Atsakovai, baimindamiesi triukšmo, kvapo, galės savo pageidavimus pateikti savivaldybei, kai bus išduodamas statybos leidimas su tam tikrais įpareigojimais, statybos inspekcijai, kuri gali patikrinti atliekamų darbų decibelus, naudojamų medžiagų sudėtį dėl kenksmingumo sveikatai, nustatyti atliekamo remonto darbo laiką, kad netrikdytų poilsio ir nakties laiko;

Šalies argumentai

2. apeliantai nepateikė jokio konkretaus prašymo ir klausimų dėl ekspertizės skyrimo. Teismas šioje byloje negali būti aktyvus, nes jis pažeistų rungimosi principą;

3. specialiose statybą reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. Atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, kad ieškovės nuosavybės dalių atidalijimas ir statybos darbai pablogins viso namo techninę būklę, nebus galimybės patekti į likusią pastogės dalį ir pan.

4. ieškovė kreipėsi raštu į visus atsakovus dėl sutikimo atidalinti ir rekonstruoti pastogę. Po šių veiksmų namo bendraturčiams liks 74,87 kv. m pastogės ir jų interesai nenukentės, nes jiems priklausantis plotas nepasikeis. Po ieškinio patenkinimo ieškovė įgis galimybę gauti statinio projektavimo sąlygas ir parengti įgyvendinamą projektą bei gauti laidimą statybai, o vėliau po neįrengtos pastogės 426/1000 dalies atskyrimo ir įrengimo atlikti pasikeitusio turto dalių nustatymą ir įregistravimą. Ieškovė ketina remontuoti namo stogą, pro kurį bėga vanduo, todėl bendras turtas bus ne pablogintas, o pagerintas. Ieškovės siūlomas turto padalijimo variantas yra techniškai įgyvendinamas, juo nėra pažeidžiami nei vieno bendraturčių interesai. Pasirinktas atidalijimo būdas yra parengtas taip, kad ieškovės atidalinama pastogės dalis būtų tik virš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Patekimas į atidalinamas patalpas numatytas per bendro naudojimo laiptinę nesudarant jokių kliūčių bendraturčiams toliau naudotis likusia palėpės dalimi. Visos komunikacijos bus vedamos per ieškovės turimas nuosavas patalpas;

5. pastogės dalių ir plotų perskaičiavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes Registrų centre esantys duomenys laikomi teisingi, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka;

6. ieškovė neturi pareigos nurodyti atsakovų nuosavybės vietą likusioje pastogės dalyje. Atsakovai turi patys rūpintis savo turto dalimi;

7. apeliantai nepagrįstai ieškovės atsidalinimą lygina su sudėtinga viso pastato rekonstrukcija. Ieškinys yra dėl bendros dalinės nuosavybės atidalinimo, o apeliantai visus nuogąstavimus grindžia statybos procesu, tačiau tik po to, kai ieškovei bus leista be atsakovų sutikimo arba su jų sutikimu pradėti įgyvendinti atidalinimą, bus rengiamas statybos techninis projektas, o šioje stadijoje yra parengtas tik priešprojektinis planas, kuris leidžia identifikuoti, kaip yra siekiama atidalinti bendrą dalinę nuosavybę. Ne apeliantai, o savivaldybė, išduodanti statybos leidimus, turi teisę nuspręsti, ar pakankami ieškovės surinkti parašai kitų bendraturčių ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovų P. A. Č. ir S. K. apeliacinį skundą laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), be to, teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės galimybės pasinaudoti vienu iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų – atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią idealią daugiabučio namo palėpės dalį nuo kitų tos pačios palėpės bendratučių dalių, t. y. nustatyti realią jos dalį, bei ieškovės galimybės be palėpės bendraturčių sutikimo gauti ieškovei priklausančios palėpės dalies statinio projektavimo sąlygas, leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir jį tenkino. Apeliantai (ginčo palėpės bendrasavininkai) nesutinka su teismo sprendimu iš esmės dėl dviejų pagrindinių motyvų, t. y. pirma, ieškovė nesilaikė specialiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių savo sumanymo įgyvendinimui, antra, ieškovės ketinami atlikti palėpės statybos darbai pažeis apeliantų ir kitų namo gyventojų teises ir teisėtus interesus, sukels realią grėsmę toje laiptinėje, virš kurios bus vykdomi statybos darbai, gyvenančių asmenų sveikatai.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijus turtą pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui. CK 4.80 straipsnio 2 dalis nustato šias atidalijimo iš bendrosios nuosavybės realizavimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu arba teisminiu keliu pagal vieno iš bendraturčio ieškinį, jeigu bendratučiai nesutaria dėl atidalijimo būdo; antra, prioritetas teikiamas atidalijimui natūra, trečia, tik negalint bendraturčio nuosavybės teisės objekto atidalyti natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį teisminiu keliu, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ieškinio pareiškimas savaime patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą, o neįrodžius jo – atmesti ieškinį dėl atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kita vertus, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) interesai ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Ieškovė į bylą pateikė ginčo palėpės 2010 m. parengtą, J. Š. ir A. N. patvirtintą planą, kuriame aiškiai nurodė tą jos idealią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą palėpės dalį, kurią ji prašo atidalinti (T. 1, 10). Ieškovė paaiškino, kad jos siūlomas turto padalijimo variantas yra techniškai įgyvendinamas, juo nėra pažeidžiami nei vieno bendraturčių interesai. Pasirinktas atidalijimo būdas yra parengtas taip, kad ieškovės atidalinama pastogės dalis būtų tik virš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Patekimas į atidalinamas patalpas numatytas per bendro naudojimo laiptinę nesudarant jokių kliūčių bendraturčiams toliau naudotis likusia palėpės dalimi. Visos komunikacijos bus vedamos per ieškovės turimas nuosavas patalpas. Iš pateikto palėpės plano matyti, kad ieškovė proporcingai jos idealiai daliai (kuri sudaro net 426/1000 ir yra didžiausia idealioji dalis, priklausanti vienam savininkui (ieškovei)) atskyrė vieną palėpės pusę ties įėjimu į palėpę, tokiu būdu neužkertant kelio kitiems palėpės bendrasavininkams (ir apeliantams) patekti į ginčo palėpėje esančias jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias palėpės dalis. Ginčo šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės pažymėta palėpės dalis yra virš jai nuosavybės teise priklausančio buto (T. 1, b. l. 44, 53, 145, 262). Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės pateiktam palėpės atidalijimo planui pritaria 8 iš 11 likusių kitų (neįskaitant ieškovės) ginčo palėpės bendraturčių, kurių valdomos palėpės ploto dalis (kartu su ieškovės plotu) sudaro virš 73 proc. visos ginčo palėpės ploto (T. 1, b. l. 135, 140, 145, 187, 225, 248, 226, 270, 271, 272). Apeliantų teigimu, ieškovė taip pat turėjo pateikti aiškinamąjį raštą, nurodyti, kokios paskirties statinį rengiamasi pastatyti, kokius konkrečius darbus planuojama atlikti palėpėje. Teisėjų kolegija pripažįsta šį apeliantų teiginį nepagrįstu, nes byloje nenustatyta, kokiuose teisės aktuose būtų įtvirtintas imperatyvus minėtos informacijos pateikimas šioje stadijoje, kai dar tik sprendžiamas klausimas dėl ieškovės idealios palėpės dalies pakeitimo realia, atidalijant šį turtą natūra, prieš ieškovei kreipiantis į atitinkamas valstybės ir savivaldybės institucijas dėl projektavimo sąlygų, statybos leidimo ir kitų dokumentų, įteisinančių ieškovės palėpės dalyje ketinamus atlikti statybos darbus, išdavimo. Taigi šioje stadijoje dar nesprendžiamas klausimas dėl to, kokie konkretūs statybos darbai bus ar turi būti atliekami, atsižvelgiant į statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl taip pat atmestini apeliantų argumentai, kad palėpės rekonstravimas neabejotinai pakeistų bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, pablogintų esamą pastato techninę būklę, pažeistų atitinkamus higienos standartus dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos. Apeliantų argumentas, kad specialistų nuomone, tokie darbai yra pavojingi 1961 m. statybos apeliantų namo būklei ir kenksmingi jo gyventojų sveikatai, yra jokiais įrodymais nepagrįstas apeliantų teiginys (CPK 12, 178 straipsniai).

Pasak apeliantų, projekte ieškovė pasirinko sau palankiausią palėpės vietą, tačiau apeliantai visiškai neargumentavo tokio savo teiginio, nenurodė, kokiais racionaliais kriterijais vadovaujantis atitinkamas ginčo palėpės plotas gali būti vertinamas kaip daugiau ar mažiau „palankesnis“ bet kuriam iš ginčo palėpės bendraturčių, todėl šis argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei apeliantai, nei kiti atsakovai ar jų pusėje byloje dalyvaujantys tretieji asmenys byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo arba aiškaus atsikirtimo, pagal kurį pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs galimybę nuspręsti arba bent jau įvertinti kitokio atidalijimo būdo, negu nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendime, galimybę.

Taip pat apeliantai teigia, kad ieškovė nenurodė kitiems bendrasavininkams priklausančios pastogės likusių plotų konkrečių vietų išdėstymo, tokiu būdu pažeisdama kitų neįrengtos palėpės bendraturčių lygiateisiškumo principą, nes visi turi teisę žinoti, kur jiems nuosavybės teise priklausančios dalys yra pažymėtos plane. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atidalijimas gali būti santykinis, kai atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, ir absoliutus, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y. ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Kaip minėta, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tokiu būdu darytina išvada, jog absoliutaus atidalijimo (padalijimo) atveju egzistuoja visų bendraturčių sutikimas dėl to, kur konkrečiai (realiai) yra jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalys, o santykinio (t. y. šioje byloje nagrinėjamo) atidalijimo atveju egzistuoja tik bendraturčio, pareiškusio teismui reikalavimą dėl atidalijimo, poreikis atskirti savo dalį, paliekant neatidalytas kitų bendraturčių, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų dėl jų dalių atidalijimo, dalis. Todėl minėtas apeliantų argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumai apeliantai taip pat grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ant pastogės patalpų plano blanko ieškovės surinkti 15-os bendraturčių parašai yra autentiški, o įtraukus šiuos asmenis į bylą trečiaisiais asmenimis, teismas nepripažino jų dalyvavimo būtinu ir nereagavo į jų sistemingą neatvykimą į posėdžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas negali būti aktyvus. Tokio pobūdžio bylose turi būti vadovaujamasi civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas minėtu atveju būtų pažeidęs civilinio proceso teisės normas. Aplinkybė, kad minėti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, tačiau nepageidavo atlikti jokių aktyvių procesinių veiksmų, be kita ko, ginčijant savo parašų autentiškumą, nesąlygoja neteisėto ar nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas apeliantui išaiškino, jog tai trečiųjų asmenų teisė ginčyti savo parašų autentiškumą ir teismas negali įpareigoti naudotis savo teisėmis (T. 1, b. l. 256).

Kitas vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad apeliantai bei kiti pirmosios laiptinės gyventojai, vykdant tokio sudėtingo statinio rekonstrukciją, įžvelgia realų neigiamą poveikį savo sveikatai, kurį gali sukelti šie darbai. Namo pirmoje laiptinėje butus, kaip ir ieškovė turi dar šešios šeimos, iš kurių penkiose gyvena garbaus amžiaus (virš 80 metų) žmonės, kurių dauguma yra neįgalieji ar lovos ligoniai, todėl apeliantams nesuprantama, kokiais kriterijais, nežinodamas faktinės namo techninės būklės, laiptinėje gyvenančių asmenų fizinės ir dvasinės būsenos, vadovavosi teismas darydamas išvadą, kad ieškovės vykdytini darbai dar savaime nesudaro pagrindo manyti, jog šie darbai bus atliekami nekompetentingai ar pažeidžiant teisės aktais nustatytas maksimalias triukšmo ar taršos normas, taip pat, kad turės įtakos namo laiptinės gyventojų sveikatai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti apeliantų argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl yra atmestini. Kaip minėta, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės idealios palėpės dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nesprendžiant klausimo, kokie konkretūs statybos darbai ir pagal kokius reikalavimus turės būti atlikti ieškovei toliau imantis veiksmų, kad teismo nustatyta reali jos palėpės dalis būtų fiziškai atidalytą nuo likusių neatidalytų bendraturčių dalių. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovai, baimindamiesi triukšmo, kvapo, galės savo pageidavimus pateikti savivaldybei, kai bus išduodamas statybos leidimas su tam tikrais įpareigojimais, statybos inspekcijai, kuri gali patikrinti atliekamų darbų decibelus, naudojamų medžiagų sudėtį dėl kenksmingumo sveikatai, nustatyti atliekamo remonto darbo laiką, kad netrikdytų poilsio ir nakties laiko. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas galėtų būti atmestas nustačius, kad ieškovės teikiamas atidalijimo variantas yra neįgyvendinamas techniškai, o po atidalijimo nebus užtikrintas tolesnis ginčo turto naudojimo racionalumas. Minėtų aplinkybių nei apeliantai, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškinį tenkinti.

Dėl atsakovų prašymo, kad teismas pavestų Visuomenės sveikatos centrui atlikti ekspertizę, kuri pateiktų kompetentingą išvadą apie numatomų statybų triukšmo poveikį aplinkinių kaimynų sveikatai, teisėjų kolegija pažymi, jog šis prašymas nuskambėjo tik 2012-07-30 teismo posėdyje atsakovo P. A. Č. baigiamosios kalbos metu, kai įstatymas įpareigoja šalis ir trečiuosius asmenis pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis).

Apeliantų argumentas, kad teismas taip pat nepalaikė atsakovų prašymo informuoti VĮ Registrų centrą dėl (duomenys neskelbtini) namo palėpės patalpų nekilnojamojo turto kadastre įrašytų pasenusių, netikslių ir neteisingų duomenų atnaujinimo atliekant matavimų nesudėtingą paskaičiavimą ir padarant atitinkamus įrašus Nekilnojamojo turto registre, neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dar 2012-03-07 teismo posėdžio metu atsakovams (apeliantams) pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad minėtas prašymas nėra šios bylos dalykas, į bylą pateikti registro duomenys nėra nuginčyti, todėl yra tinkamas įrodymas, o VĮ Registrų centro duomenis galima nuginčyti atskiru ieškiniu, paduotu administracinės teisenos tvarka (T. 1, b. l. 255). Teisėjų kolegija pritaria minėtai pirmosios instancijos teismo pozicijai ir papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku taip pat nėra sandorių, kurių pagrindu ieškovė padidino jai šiuo metu priklausančią palėpės ploto dalį, ginčijimas.

Atsakovė S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu sutinka ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes sprendimas priimtas neišklausius atsakovę S. P. atstovaujančio asmens A. P. bylos nagrinėjimo metu norimų duoti paaiškinimų, norimų teikti argumentų ir samprotavimų žodžiu apie reikšmingas bylai aplinkybes. Pasak atsakovės, tai patvirtina garso įrašai teismo posėdžių, kuriuose visuose dalyvavo A. P., tačiau jo prašymai būti išklausytam buvo atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė atsiliepimo, kuriame būtų išdėstyta jos pozicija dėl ieškinio pagrįstumo, nors apie šią procesinę pareigą buvo teismo tinkamai informuota (T. 1, b. l. 101, 102, 120). Iš bylos medžiagos (teismo posėdžių protokolų) matyti, kad atsakovės S. P. įgaliotas atstovas A. P. (T. 2, b. l. 212-213) dalyvavo pirmame teismo posėdyje, kurio metu jam teismo buvo išaiškinta, kad jis negali atstovauti S. P. su pateiktu įgaliojimu, nes jis neturi aukštojo teisinio išsilavinimo. Taip pat atsakovės atstovui buvo nurodyta, kad pagal galiojančią CPK 56 straipsnio 1 dalį atstovauti šeimos narį, giminaitį gali tik aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, o tokio išsilavinimo neturintis asmuo gali vesti bylą pagal atstovavimo sutartį su advokatu (T. 1, b. l. 253). Nepaisant minėto teismo išaiškinimo, atsakovės S. P. atstovas A. P., nedalyvavęs kituose teismo posėdžiuose, atvyko į paskutinį teismo posėdį, tačiau nepasirūpino, jog jo atstovaujamos S. P. interesai teismo posėdžio metu būtų tinkamai atstovaujami, kaip to reikalauja CPK 56 straipsnio 1 dalis (T. 2, b. l. 113).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto savarankiško reikalavimo išnagrinėti atsakovės atsiliepime išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes dėl galimo neteisingo namo pastogės padalijimo ir, jei būtų nustatyti pažeidimai, priimti sprendimą dėl teisingo namo pastogės dalių perdalijimo ir S. P. parengus jai priklausančio namo pastogės dalies atsidalijimo projektą, patvirtinti jos atidalintą dalį. Tokio pobūdžio savarankiškas reikalavimas galėjo būti reiškiamas pirmosios instancijos teisme, įgyvendinus CPK 143 straipsnio reikalavimus dėl priešieškinio pateikimo, o ne apeliacinės instancijos teisme. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) bei materialines teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovų apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų P. A. Č. ir S. K. po lygiai (po 650 Lt) ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (t. y. 1 300 Lt) už teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93, 98 straipsniai).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantai prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad atsakovas S. K. ir trečiasis asmuo M. P. yra rusakalbiai, kuriems reikalinga vertėjo pagalba. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. K. yra vienas iš apeliacinį skundą, surašyto valstybine kalba, pasirašiusių asmenų (T. 2, b. l. 169), o trečiasis asmuo M. P. teismui taip pat pateikė valstybine kalba surašytą atsiliepimą į atsakovų P. A. Č. ir S. K. apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 206), todėl minėtas apeliantų argumentas nesudaro pagrindo spręsti, jog šią bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl apeliantų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Atsakovų P. A. Č. ir S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. B. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų P. A. Č. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (duomenys neskelbtini) po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Andrius IgnotasLiuda Uckienė