Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui S. Š. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovas teismo posėdžio metu prašė įrodymus vertinti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad tuo metu valstybė kūrėsi, reikalavimai keitėsi. 1993-1994 m. Sodrai apie asmenų įdarbinimą, jų darbo užmokestį pranešama nebuvo ir jie tokių duomenų neturi. Mokesčiai valstybei turėjo būti mokami nuo darbo užmokesčio dydžio, ar šiuo atveju taip buvo daroma, nėra aišku. Iš darbo knygelės įrašų nematyti, kad buvo sudaryta darbo sutartis, galėjo būti dirbama pagal individualią veiklą ar patentą, tačiau darbo pagal individualią veiklą ar patentą atveju, darbo knygelės pildyti nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo B. M. individualioje įmonėje. Pareiškėjas juridinį faktą įrodinėja pateiktais įrašais darbo knygelėje apie pareiškėjo darbą įmonėje, liudytojos B. M. parodymais.

8. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VSDFV 2025 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ Panevėžio skyrius informavo pareiškėją, jog laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo stažą negali būti įskaitytas, nes darbo knygelėje įrašas apie priėmimą į darbą B. M. įmonėje neatitinka nustatytų reikalavimų, nenurodytas įsakymo (sutarties) numeris ir data. Įrašas apie atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) irgi yra negaliojantis, nes nuo 1994 m. įrašai darbo knygelėse negalėjo būti rašomi. Taip pat nėra informacijos Registre apie pareiškėjo darbą, draudžiamąsias pajamas B. M. įmonėje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). B. M. įmonė yra išregistruota (duomenys neskelbtini), dokumentai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos archyvui saugoti neperduoti (Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiklos valdymo skyriaus paslaugų poskyrio 2025-01-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nėra galimybės gauti duomenų apie pareiškėjo darbą B. M. įmonėje.

10. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti išdirbtą laikotarpį B. M. individualioje įmonėje, pateikė (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išduotos Darbo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išduoto Socialinio draudimo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) kopijas. Darbo knygelėje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo priimtas į darbą B. M. įmonėje šaldytuvų remontininku (darbo knygelės įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo atleistas iš darbo įmonėje, pareiškimo (duomenys neskelbtini) pareiškimo pagrindu.

11. Byloje nustatyta, kad gauti dokumentus, patvirtinančius darbo laikotarpį, nėra galimybės, nes B. M. dokumentai neišsaugoti, archyvui neperduoti, ką patvirtina suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės ir pateikti raštai, o iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog B. M. įmonė išregistruota (duomenys neskelbtini).

12. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė paaiškinimus apie darbą Įmonėje. Taip pat teismo posėdžio metu liudytoja apklausta B. M., kuri nurodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 1984 m. Patvirtino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į savo įmonę buitinės technikos remonto darbams buvo įdarbinusi pareiškėją S. Š. S. Š. buvo samdomas darbuotojas ir mokesčius ji mokėjo kaip už samdomą darbuotoją. Patvirtino faktą, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu dirbo šaldytuvų remontininku. Techniką taisydavo įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), arba vykdavo į namus pas klientus. Darbo užmokestis pareiškėjui buvo mokamas pagal atliktų darbų kiekį, darbo laiko ir darbo tvarkos taisyklių įmonėje buvo laikomasi. Kasmetines atostogas pareiškėjas taip pat turėjo. Buvo pati įmonės pradžia, todėl pildyti darbo knygelės gerai nemokėjo. Tiek liudytojos nurodytos aplinkybės, tiek pareiškėjo paaiškinimai apie įmonės veiklą, darbo funkcijas sutapo, esminių prieštaravimų dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad B. M. įmonė buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), veiklos rūšis - asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas, kas atitinka liudytojos paaiškinimus, jog S. Š. dirbo pačioje įmonės veiklos pradžioje, patirties pildyti darbuotojo darbo knygelę, tvarkyti įmonės dokumentus įmonės savininkė dar neturėjo.

13. Socialinio draudimo pensijų skyrimą ir pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4–6.5, 15–26 punktais. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jei juridinis asmuo privalo jį turėti; arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais. Šiame Nuostatų papunktyje socialinio draudimo pažymėjimas nėra įvardytas, kaip stažą įrodantis dokumentas. Darbo stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. (Nuostatų 6.5 papunktis). Duomenys į Registrą įrašomi teisės aktų nustatyta tvarka draudėjo (darbdavio) pateiktų duomenų pagrindu.

14. Teismų praktikoje pažymėta, kad darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviem sąlygoms, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būti įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1912/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-640-822/2015). Vadinasi, kad pareiškėjo nurodytas laikotarpis būtų įtrauktas į stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik įrašu darbo knygelėje, tačiau ir kitais įrodymais, kurie patvirtintų šio įrašo tikrumą – faktą, kad knygelėje nurodytu laikotarpiu pareiškėjas iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius.

15. Teismo posėdžio metu išklausius žodinius pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjo paaiškinimai apie jo darbo B. M. įmonėje laikotarpį, priėmimo ir atleidimo iš darbo aplinkybes, atitinka pateiktus dokumentus, neprieštarauja ir liudytojos paaiškinimams. Savo ruožtu, suinteresuoto asmens atstovas nepateikė konkrečių prieštaravimų, nurodė, kad darbo knygelės buvo pildomos dirbant pagal darbo sutartis, o ne kitų įdarbinimo formų (patentas, individuali veikla) atvejais.

16. Ginčo laikotarpiu galiojęs 1972 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodeksas (1990-12-28 redakcija) numatė, kad darbo sutartis galėjo būti sudaroma tiek žodine, tiek rašytine forma (23 straipsnis). Jei darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis buvo laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas (24 straipsnio 3 dalis). Darbo knygelė yra pagrindinis darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo stažą. Darbo knygelėje įrašomi duomenys apie darbą, paskatinimus ir apdovanojimus už darbinius nuopelnus įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (31 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991-05-21 redakcija) 44 straipsnio 2 dalis numatė, kad draudėjai yra atsakingi už teisingą ir laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir įmokėjimą į valstybinio socialinio draudimo biudžetą.

17. Pabrėžtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi, žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

18. Teismas konstatuoja, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojos parodymus, ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, yra labiau pagrįsta manyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) B. M. įmonėje buitinės technikos (šaldytuvų) remontininku dirbo darbo sutarties pagrindu. Būtent įmonės vadovė buvo atsakinga už tinkamą darbo santykių įforminimą, tame tarpe darbo knygelės užpildymą, teisingą ir laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir įmokėjimą į valstybinio socialinio draudimo biudžetą, todėl neigiamos pasekmės už neišsamų dokumentų užpildymą, pildymo trūkumus, dokumentų neišsaugojimą negali tekti pareiškėjui (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys).

19. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama įsitikinti, kad pareiškėjas B. M. įmonėje dirbo būtent jo nurodomu laikotarpiu. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir prarastų (neperduotų į archyvą) dokumentų negalima atkurti, todėl pareiškėjo nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo B. M. individualioje įmonėje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.