Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovams K. V. ir R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra ginčas dėl žodinės atlygintinų paslaugų sutarties sudarymo tarp šalių trečiojo asmens naudai ir tinkamo jos įvykdymo.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2014 metų birželio mėnesio pradėjo slaugyti atsakovų tetą K. K.. Ieškovė K. K. slaugė iki 2016 m. pavasario, vėliau K. K. buvo pervežta į (duomenys neskelbtini) slaugos namus, kuriuose (duomenys neskelbtini) mirė.

17. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ji K. K. prižiūrėjo ir slaugė su atsakovu K. V. sudarytos žodinės asmens priežiūros sutarties pagrindu, kuris, sudarydamas su ja žodinę sutartį, atstovavo ir savo brolį R. V.. Ieškovės teigimu, atsakovas K. V. už paslaugas K. K., neįeinančias į slaugymą, įsipareigojo su broliu R. V. sumokėti ieškovei po K. K. mirties, R. V. pardavus jos namą, o už K. K. slaugymą ieškovei turėjo mokėti ji pati. Kadangi atsakovai po K. K. mirties su ja neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuris iš atsakovo K. V. už ieškovės teiktas paslaugas K. K. priteisė 1200 Eur. Atsakovas K. V. apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodė, kad jo ir ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai.

18. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas išaiškino, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

19. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog tarp jo ir ieškovės negalėjo susiklostyti atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai vien todėl, kad jie nesudarė rašytinės sutarties.

20. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).

21. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

22. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų sutarties dalykas yra esminė sąlyga, kuri yra privaloma sudarant šios rūšies sutartis. Sudarant sutartį pagal CK 6.716 straipsnį nėra imperatyvaus reikalavimo sutartyje nurodyti sutarties kainą.

23. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas K. V. kreipėsi į ieškovę dėl priežiūros ir slaugos paslaugų jo tetai K. K.. Nors ieškovė nurodė, kad susitarė su atsakovu K. V. dėl sutarties dalyko – kokias paslaugas ji teiks K. K., atsakovas K. V. šias aplinkybes neigia. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jis su ieškove nesitarė nei dėl teikiamų paslaugų apimties, nei galėjo kontroliuoti, kaip jos teikiamos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei kas mėnesį už K. K. priežiūrą mokėjo ji pati – po 130 Eur. Atsakovas K. V. už suteiktas paslaugas (transporto, kt.) taip pat gaudavo iš K. K. atlyginimą. Iš ieškovės pateikto 2018 m. kovo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pokalbio metu ieškovė pripažino šias aplinkybes. Atsakovas R. V. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo teta K. K., palikdama jam turtą, minėjo, kad dalį už jos turtą gautų pinigų jis duotų broliui K. V., o dėl ieškovės pasakė, kad su ja už visus darbus yra atsiskaityta. Kad K. K. už visus darbus ieškovei sumokėdavo, patvirtino ir K. V., nes pats ieškovei perduodavo pinigus. Tai, kad mirusioji K. K. už jai suteiktas paslaugas jas teikiantiems asmenims mokėdavo pati, rodo, kad sutarties dalykas buvo aptartas su pačia K. K.. Jei, ieškovės teigimu, jos teikiamų atlygintinų paslaugų apimtis ir pobūdis būtų aptartas su atsakovu, o ne su pačia K. K., neaišku, kokiu pagrindu K. K. apskritai mokėjo atlyginimą ieškovei už priežiūrą, nes sudarius sutartį ieškovei ir atsakovui K. V. trečiojo asmens naudai tokia pareiga pagal sutartį tektų jam. Byloje nėra duomenų, kad K. K. buvo neveiksni. Priešingai, apie K. K. gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t.y. sudaryti sandorius rodo pakeistas jos testamentas, kuriuo ji visą savo turtą paliko kitam įpėdiniui – R. V.. Liudytoja V. L. taip pat patvirtino, kad K. K. buvo pasirūpinusi savo laidotuvėmis – paliko V. L. pinigų. Apklausta liudytoja V. L. patvirtino žinojusi apie ieškovės ir atsakovų susitarimą prižiūrėti jos tetą K. K., tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl kokių tiksliai paslaugų buvo tartasi – negali pasakyti.

24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atlygintinių paslaugų sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir pačios K. K.. Kaip jau buvo minėta, atlyginimo už paslaugas mokėjimas tiesiogiai ieškovei rodo tokios sutarties tarp jų egzistavimą. Susitarimo tarp atsakovo K. V. bei ieškovės dėl sutarties dalyko, kas yra esminė atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlyga, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Aplinkybė, kad atsakovas K. V. kreipėsi į ieškovę su prašymu, kad ši prižiūrėtų K. K., dar neįrodo, kad šalys susitarė dėl sutarties dalyko – dėl teikiamų paslaugų pobūdžio ir apimties.

25. Ieškovė iš esmės sutartinių santykių su atsakovu K. V. egzistavimą įrodinėja aplinkybe, kad atsakovas K. V. ne tik prašė jos prižiūrėti K. K., bet ir pažadėjo sumokėti atlyginimą 2000 Eur iš parduoto paveldėto turto. Atsakovas K. V. neigia šią aplinkybę, tačiau jai įrodyti ieškovė pateikė minėtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su pokalbio įrašu. Tačiau iš protokole pateiktos pokalbių išklotinės nėra aišku, kas iš atsakovų buvo įsipareigojęs sumokėti atlyginimą ieškovei. Pati ieškovė vienu atveju pokalbio metu teigia, kad atlyginimą buvo įsipareigoję sumokėti abu atsakovai, kitu atveju, kad atsakovas R. V.. Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. L. patvirtino, jog atsakovas K. V. sakė, jog ieškovei už tetos priežiūrą atsiskaitys su broliu pardavę paveldėtą turtą, tačiau pripažino, kad apie tokį susitarimą girdėjusi 2014 metais, kai teta dar negaudavo išmokos už slaugą, dėl kokio dydžio sumos buvo kalbama, ji nežino, o po to jos teta K. K. pati sakė, kad ieškovei atiduoda puse išmokos už slaugą. Liudytoja V. L. nurodė, kad K. K. ketino palikti turtą žmogui, kuris ją prižiūrės, tačiau kodėl turto nepaliko ieškovė, negalėjo nurodyti. Iš liudytojos parodymų taip pat matyti, kad pardavus turtą atsakovas K. V. jai pasiūlė kreiptis į brolį dėl išlaidų ieškovei atlyginimo, nes jis turto nepaveldėjo. Todėl liudytojos V. L. parodymai neįrodo, dėl kokios paslaugų kainos ieškovė ir atsakovas K. V. tarėsi, jei toks susitarimas ir būtų buvęs.

26. Kaip buvo minėta, nors susitarimas dėl kainos nėra esminė sutarties sąlyga, tačiau pagal ieškovės pateiktus įrodymus nėra pagrindo daryti išvados, kad ji su atsakovu K. V. tarėsi dėl K. K. priežiūros sutarties kainos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas K. V. atlyginimą jai turėjo sumokėti iš paveldėto K. K. turto, jį pardavęs. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tokį pasiūlymą jai atsakovas pateikė pas ją atvykęs 2015 m. spalio 3 d. Tačiau iš 2012 m. kovo 20 d. K. K. testamento matyti, kad ji savo testamentą pakeitė ir turtą paliko atsakovui R. V.. Nors atsakovas K. V. pripažino, kad R. V. jam sumokėjo puse pinigų už parduotą paveldėtą turtą, tačiau ieškovės nurodyto susitarimo su atsakovu K. V. metu jis jau neturėjo paveldėjimo teisių į turtą ir ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma. Nors ieškovė teigia, kad K. V. veikė ir būsimo įpėdinio R. V. vardu, šias aplinkybes paneigė abu atsakovai.

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė buvo sudariusi žodinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su mirusiąja K. K., pagal kurią jai teikė asmens priežiūros ir slaugos paslaugas, o K. K. mokėjo jai atlyginimą už paslaugų teikimą. Ieškovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kad būtų galimą daryti išvadą, jog atsakovas K. V. buvo sudaręs su ja dar vieną žodinę atlygintinių paslaugų teikimo sutartį trečiojo asmens K. K. naudai – neįrodė, kad su juo buvo susitarusi dėl sutarties dalyko ir konkretaus atlyginimo už suteiktas paslaugas po K. K. mirties. Kadangi ieškovė buvo sudariusi žodinę atlygintinių paslaugų sutartį su K. K., turėjo teisę reikalauti didesnio atlyginimo už teigiamas paslaugas arba atsisakyti jas teikti. Jei ieškovei nebuvo sumokėtas visas atlyginimas bei išlaidos, susijusios su priežiūra, ir mirusioji sutarties šalis ieškovei liko skolinga, ieškovė įstatymo nustatytais terminais turėjo galimybę pareikšti kreditorinį reikalavimą jos teisių perėmėjui.

28. Nustačius, kad atlygintinų paslaugų sutartis trečiojo asmens K. K. naudai tarp ieškovės ir atsakovo K. V. nebuvo sudaryta, atsakovas K. V. neturi pareigos sumokėti ieškovei už jos teiktas asmens priežiūros paslaugas K. K., todėl ieškovės ieškinys atsakovui K. V. atmestinas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo apeliacinio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teisinius santykius, bei įvertino įrodymus, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimas naikintinas iš dalies ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės I. V. ieškinys atsakovui K. V. atmestinas. Panaikinus sprendimo dalį, naikinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai tenkina apeliacinį skundą ir iš dalies naikina pirmosios instancijos sprendimą, atmesdamas ieškovės ieškinį atsakovo K. V. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos. Atsakovui teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą buvo patirtos 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistina 650,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui K. V. išlaidų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31. Nagrinėjamu atveju atsakovo K. V. apeliacinis skundas tenkintas visiškai. Atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jį 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Atsakovas, paduodamas skundą, sumokėjo 13,50 Eur žyminio mokesčio (50 proc.), nuo 13,50 Eur sumokėjimo buvo atleistas. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, atsakovui K. V. iš ieškovės priteistina 13,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat iš ieškovės priteistinos 13,50 Eur žyminio mokesčio išlaidos valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

32. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie šioje byloje apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, teikiant atsakovui K. V. teisinę pagalbą, matyti, kad jos sudaro 188,50 Eur. Todėl iš ieškovės valstybei priteistina 188,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui K. V. išlaidų, jas mokant į vieną aukščiau išvardintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei I. V. iš atsakovo K. V. buvo priteistas 1200,00 Eur sutarties mokestis ir 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės I. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui K. V. išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminio mokesčio apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. V. į valstybės biudžetą 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovės I. V. 188,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui K. V. apeliacinėje instancijoje išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.