- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-739-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08221-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, "Sergel", Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, "Dextera“, Gelvora, "Swedbank", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos keleivinis transportas, "Klaipėdos vanduo'', "Intrum Lietuva", "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", "B2Kapital", "Pinavija", "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: M. J. J., I. S., J. S., L. D., V. M., L. P., T. Š., L. K., V. V., R. R., Z. N., J. M., N. P., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, daugiabučių namų savininkų bendrija „Pinavija“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Dextera“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, M. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė V. D., antstolė V. V., antstolė R. V., antstolė A. R. Ž., antstolė L. P., antstolė L. N., antstolis G. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydama iškelti jai bankroto bylą; bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Start invest“, kuri davė sutikimą teikti bankroto paslaugas ir atlikti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – ir FABĮ) numatytus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu; patvirtinti nemokumo administratorės prašomą 100 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 450 Eur sumą, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškimą tenkino – iškėlė pareiškėjai D. P. bankroto bylą, pareiškėjos bankroto administratore paskyrė UAB „Start Invest“, patvirtino 100 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos, patvirtino nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos 400 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos D. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir perdavė bankroto bylos pareiškėjai D. P. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjos D. P. patikslintam pareiškimui nedavė eigos ir nustatė 10 d. terminą, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties gavimo dienos, pareiškimo trūkumams pašalinti.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje kilo abejonių dėl pareiškėjos nurodytos jos nemokumo atsiradimo priežasties, pareiškėjos nemokumo atsiradimo momento. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditore neįtraukė J. S. ir jos neinformavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių persiųstą informaciją, kad 2013–2017 metais pareiškėja lošimo namuose lankėsi net 343 kartus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja nurodžiusi, kad kazino paskutinį kartą buvo tik 2009 metais, pateikė teismui melagingą informaciją, kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuota ir vertinta.
6. Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu D. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Pareiškėja, pateikusi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jau įvykdė teismo įpareigojimą ir pateikė teismo pareikalautus duomenis, kurie liudija apie jos turtinę padėtį, vedybų sutartį, duomenis apie gaunamas pajamas ir pirminius dokumentus, liudijančius kreditinių reikalavimų atsiradimą. Nemokumą sukėlusios aplinkybės bus įrodinėjamos pagal byloje jau pateiktus įrodymus, ir tai yra įrodinėjimo dalykas byloje. Pareiškėja kreditorės J. S. nenurodė pareiškime, nes apie tokią kreditorę pareiškimo pateikimo metu pareiškėja duomenų neturėjo ir ketina ginčyti jos reikalavimą.
7.2. Aplinkybes dėl azartinių lošimų pareiškėja jau nurodė apeliacinės instancijos teismui, paaiškindama, kad apsilankymai jokiu būdu nereiškia dalyvavimo lošimuose, ir šias aplinkybes pareiškėja įrodinės ir papildomais įrodymais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
7.3. Pareiškėja yra įvykdžiusi visus FABĮ 4 straipsnio reikalavimus, o visos teismo kaip trūkumai nurodytos aplinkybės sudarys įrodinėjimo dalyką byloje.
8. Tretieji asmenys M. B., M. J. J., I. S. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nusprendė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas nusprendė, kad byla grąžinama į tą procesinę stadiją, kai pirmosios instancijos teismas turi spręsti pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą. Teismas tą ir vykdė – nustatė pareiškėjos pareiškimo trūkumus ir suteikė teisę pareiškėjai juos ištaisyti. Pareiškėjai ištaisius šiuos trūkumus, tretiesiems asmenims nebeliktų galimybės ginčyti teismo proceso metu šių pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, tačiau vietoj to, kad pareiškėja pasinaudotų šia tik jai naudinga galimybe, ji ja nepasinaudoja, o ginčija teismo nutartį. Tokie veiksmai parodo pareiškėjos besitęsiantį nesąžiningumą.
8.2. Pareiškėja privalėjo J. S., suteikusią jai 2006 m. gegužės 4 d. paskolą, įtraukti byloje trečiuoju asmeniu. Pagal teisės aktus, nėra suteikta teisė pačiam skolininkui nurašyti savo skolas, suėjus senaties terminui.
8.3. Tiek pareiškėjos ketinimas įrodinėti nemokumą sukėlusias aplinkybes teisme, tiek ketinimas teikti papildomus įrodymus apie apsilankymus kazino gali būti siurpriziniai tretiesiems asmenims ir galintys sutrikdyti bylos nagrinėjimą. Mano, kad civilinė byla turi būti pradėta antrą kartą nagrinėti tuomet, kai bus paruošta nagrinėti, t. y. kai bus pateikti reikiami dokumentai ir pareiškime nurodyta visa reikiama teisingai ir visapusiškai bylą išnagrinėti informacija.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ginčo esmės
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatytas aplinkybes, kurios kėlė teismui abejonių dėl pagrindų iškelti pareiškėjai bankroto bylą egzistavimo. Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, iš esmės argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos įrodinėjimo procese, o ne per pareiškimo trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pareiškėjai.
12. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis tiek, kiek tinkama). FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokią informaciją pareiškėjas privalo pridėti ir pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi pareiškimas negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradėtas. Tuo tarpu kartu su pareiškimu pateiktos informacijos teisingumas ar išsamumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo etape, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Vadinasi, pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas, spręsdamas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo, neturi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo, nes tai daroma kitame proceso etape. Teismas negali kaip pareiškimo trūkumo vertinti dokumentų ar duomenų, kurie gali turėti reikšmės klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės išspręsti, trūkumo, jei tokių dokumentų ar duomenų pateikimas nėra įstatymu aiškiai nustatytas pareiškimo (jo priedų) turinio (sudėties) elementas.
13. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį, kuria pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla, ir perdavė bankroto bylos pareiškėjai D. P. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kilus abejonių dėl pareiškėjos nurodytos jos nemokumo atsiradimo priežasties, pareiškėjos nemokumo atsiradimo momento ir azartinių lošimų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui.
14. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nekonstatavo pareiškėjos pareiškimo trūkumų, dėl kurių jos pareiškimas iš viso negalėtų būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Minėtoje nutartyje teismui tik kilo abejonių dėl pagrindų iškelti pareiškėjai bankroto bylą ir šioms aplinkybėms išsiaiškinti byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodė konkrečių pareiškėjos pareiškimo trūkumų, t. y. pareiškimo neatitikties konkretiems FABĮ ar CPK reikalavimams. Pareiškėjos kreditorė J. S., be kita ko, teismo buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, todėl jos nereikia įtraukti pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje iškelti klausimai turi būti nagrinėjami ir vertinami ne pareiškėjos pareiškimo trūkumų (neatitikties formaliems įstatymo reikalavimams) požiūriu, bet iš esmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai.
15. Antra, ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės ir pirmosios instancijos teismui manant, kad byloje trūksta papildomos informacijos ar papildomų rašytinių įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti arba nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus, pats rinkti įrodymus (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau ne grįžti į ankstesnį pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo etapą ir nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti, nors pareiškimas iš esmės ir atitinka visus jam keliamus įstatymo reikalavimus. Be to, įstatymo leidėjas FABĮ yra numatęs, kad fizinių asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (ginčo teisena), tai reiškia, kad, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, iš esmės spręsdamas bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą. Savo ruožtu rengiantis bylos nagrinėjimui ar jos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai ir duomenys turi būti teismo iš esmės įvertinti procesiniame sprendime dėl pareiškėjos prašymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduodamas toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas vis dėlto atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad jos siekis pateikti papildomus įrodymus ne pasiruošimo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės stadijoje, bet vėliau, nors jai jau iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties turinio yra aiškios nagrinėtinos aplinkybės ir kokius papildomus įrodymus ji turėtų teismui pateikti, pažeidžia proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus ir teismo gali būti vertinamas kaip netinkamas savo subjektinės teisės įgyvendinimas. Todėl, pirmosios instancijos teismui pasiūlius arba nustačius terminą papildomiems paaiškinimas ir (arba) įrodymams pateikti, o pareiškėjai per nustatytą terminą jų nepateikus, teismas gali vėliau atsisakyti juos priimti arba juos atitinkamai vertinti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjai D. P. iškėlimo klausimą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.